- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-25
- Bylos Nr.
- II-293-295/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01811-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Pažeidėjas
- A. V.
nedalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, – Vilniaus teritorinės muitinės atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodančios gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus J. R. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. gegužės 4 d. A. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 208 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2017 m. gegužės 4 d. apie 09 val. 30 min. kartu su sutuoktiniu Baltarusijos Respublikos piliečiu M. K. (M. K.), atvykusi į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos automobiliu „VW PASSAT“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pasirinko žaliąjį muitinio tikrinimo kanalą ir tokiu būdu deklaravo, kad gabena 0,5 litro alkoholinių gėrimų, tai yra negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. Muitinio tikrinimo metu minėto automobilio salone ant sėdynės buvo rastas A. V. priklausantis 1 litro talpos butelis 40 proc. alk. tūrio alkoholinio gėrimo „Vodka Akvadiv Gubernatorskaja“, kurio bendra vertė 10,94 €. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr.729 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 10.2.2. punkto reikalavimus.
Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus J. R. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu A. V. (toliau ir – pareiškėja) buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda - 160 € dydžio bauda su administracinio poveikio priemone - gabenamų alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, konfiskavimu.
Šalies argumentai
Nesutikdama su pareigūno nutarimu, A. V. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, o teismui pripažinus, jog A. V. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, požymių, pakeisti skundžiamą nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba jos neskirti. Skunde pareiškėja nurodė, jog administracinio nusižengimo protokole užfiksuotu metu ji su sutuoktiniu automobiliu važiavo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, su savimi jie vežėsi po 1 litrą stipraus alkoholinio gėrimo ir, pravažiuodami Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, pasirinko žaliąjį kanalą. Pareiškėjos teigimu, ji su sutuoktiniu Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto pareigūnui žodžiu deklaravo, jog kiekvienas iš jų veža po 1 litrą stipraus alkoholinio gėrimo. Minėti alkoholinių gėrimų buteliai, anot pareiškėjos, buvo padėti ant automobilio sėdynės, jie atvirai matėsi pro automobilio langą, pastaroji su sutuoktiniu nieko neslėpė ir muitinės pareigūnui nurodė tikslų vežamų alkoholinių gėrimų kiekį, net nenumanydami, jog tuo pažeidinėja nustatytą tvarką. A. V. teigimu, ji nežinojo, jog pastarosios gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini), patenka į pasienio zoną, kurios gyventojams yra taikomi tam tikri į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežamų stiprių alkoholinių gėrimų kiekio ribojimai. A. V. pažymėjo, jog jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu dėl įstatymų nežinojimo įvyko nesusipratimas ir žmogiška klaida, tikslo pervežti iš trečiosios šalies į Lietuvą prekių kontrabandos būdu ji neturėjo ir to daryti nenorėjo. Be to, pareiškėja paminėjo, jog tokio pobūdžio administracinį nusižengimą ji padarė pirmą kartą ir ne tyčia, o atsitiktinai, dėl įstatymų nežinojimo, anksčiau ji nebuvo bausta administracine tvarka už jokius analogiškus pažeidimus, žala valstybei padaryta nebuvo, pareiškėja šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, augina tris mažamečius vaikus, šeimą išlaiko sutuoktinis, kurio darbo užmokestis yra labai mažas, todėl, A. V. teigimu, jai paskirta 160 € dydžio bauda yra per didelė ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
Teismo posėdžio metu A. V. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai pateikė teismui 2017 m. liepos 17 d. Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kaimo vykdomojo komiteto išduotą pažymą, liudijančią, jog, sutinkamai su Baltarusijos Respublikos Gardino apskrities vykdomojo komiteto 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (duomenys neskelbtini) kaimo sovieto vietos, esančios Baltarusijos Respublikoje, neįeina į pasienio zoną. Pareiškėja paaiškino, jog ji su sutuoktiniu automobiliu važiavo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, prie raudonojo kanalo buvo didelė eilė, todėl tą kartą pravažiavimui pro muitinės postą jie pasirinko žaliąjį kanalą. A. V. teigimu, sutuoktiniai nežinojo, jog važiuodami žaliuoju kanalu ir veždami po 1 litrą stipriųjų alkoholinių gėrimų, jie pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Tyčios padaryti inkriminuotą administracinį nusižengimą, pareiškėjos teigimu, jie neturėjo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė A. V. skundo netenkinti ir nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Atsiliepime nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2017 m. gegužės 4 d. apie 9 val. 30 min. kartu su sutuoktiniu automobiliu atvykę į Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos, pasirinko žaliąjį kanalą ir tokiu būdu abu deklaravo, jog gabena po 0,5 litro alkoholinių gėrimų, tačiau muitinio tikrinimo metu automobilio salone ant sėdynės buvo rasti du buteliai po 1 litrą talpos 40 proc. alk. tūrio alkoholinio gėrimo „Vodka Akvadiv Gubernatorskaja“. Kadangi A. V. nurodytos gyvenamosios vietos tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijos Respublikoje yra priskiriamos prie pasienio zonos, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr.729 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 10.2.2. punkto reikalavimais, A. V., gabendama 1 litrą stipraus alkoholinio gėrimo, viršijo leistiną prekių gabenimo kiekį. Tai, kad pastaroji nežinojo minėto teisės akto nuostatų reikalavimo, Vilniaus teritorinės muitinės atstovo nuomone, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo ir administracinio nusižengimo bylą A. V. atžvilgiu nutraukti. Be to, atsiliepime paminėta, jog A. V. yra paskirta minimalaus dydžio bauda ir taikyti pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo, kadangi pastarosios nurodyta aplinkybė, jog jos šeima gauna mažas pajamas, savaime nėra laikytina išimtinai švelninančia atsakomybę aplinkybe.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. gegužės 4 d., apie 09 val. 30 min., A. V. kartu su sutuoktiniu M. K. (M. K.) automobiliu „VW PASSAT“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą ir Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste pasirinko žaliąjį kanalą, tokiu būdu deklaravo, jog negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. Atlikę muitinį patikrinimą, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto pareigūnai užfiksavo, jog A. V. automobilio salone vežė 1 litro talpos butelį 40 proc. alk. tūrio alkoholinio gėrimo „Vodka Akvadiv Gubernatorskaja“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr.729 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 10.2.2. punkte yra nustatytas prekių, neapmokestinamų importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais, kiekis, leidžiamas įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, o būtent, numatyta, jog asmenims, gyvenantiems pasienio su trečiąja valstybe zonoje, galima vežti iš trečiosios šalies ne daugiau nei 0,5 litro etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22 procentai, už juos nemokant muitų mokesčių.
Muitinės depertamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo 2005 m. vasario 28 d. Nr. 1B-141 „Dėl asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikos pasienio zonoje, besiribojančioje su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos pasienio zonose, besiribojančiose su Lietuvos Respublika, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau ir – Metodika) 5 punkte yra apibrėžta, jog asmenys, kurių dokumentuose nurodyta nuolatinė gyvenamoji vieta patenka į Metodikos prieduose išvardytų Lietuvos Respublikos (1 priedas), Rusijos Federacijos (2 priedas) ar Baltarusijos Respublikos (3 priedas) vietos administracinių vienetų, priskiriamų pasienio zonoms, sąrašus, laikomi asmenimis, gyvenančiais pasienio zonose. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių duomenų, A. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 30). Pareiškėja taip pat skunde yra nurodžiusi, jog ji faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su Metodikos 1 priedo 2.1. punkto bei 3 priedo 2.4. punkto nuostatomis, A. V. tiek deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė), tiek nurodyta faktinė gyvenamoji vieta Baltarusijos Respublikoje ((duomenys neskelbtini) rajonas) yra priskiriamos prie pasienio zonų, todėl darytina išvada, jog A. V. yra taikomi iš trečiųjų šalių į Lietuvos teritoriją įvežamų prekių, neapmokestinamų importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais, kiekio ribojimai, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr.729 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 10.2.2. punkte. Taigi, nagrinėjamu atveju A. V., važiuodama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą ir pasirinkdama žaliąjį kanalą, savo veiksmais deklaravo Vilniaus teritorinei muitinei, jog gabena ne didesnį nei 0,5 litro etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22 procentai, kiekį ir tokiu būdu pareiškėja prisiėmė visišką atsakomybę už savo veiksmus. Muitinės pareigūnų užfiksuota faktinė aplinkybė, jog A. V. vežė 1 litro talpos butelį 40 proc. alk. tūrio alkoholinio gėrimo „Vodka Akvadiv Gubernatorskaja“ tik patvirtina, jog pareiškėja pažeidė teisės aktų nustatytą leidžiamą įvežti į Lietuvos teritoriją alkoholinių gėrimų kiekį, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog A. V., nepateikdama viso gabenamų prekių kiekio muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekes, privalomas pateikti muitinei, neteisėtai. Šių faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių iš esmės neneigė ir pati pareiškėja teisminio nagrinėjimo. Teismas sutinka su Vilniaus teritorinės muitinės atstovo nuomone, jog pareiškėjos nurodyti argumentai, kad nei ji, nei pareiškėjos sutuoktinis nežinojo, jog jų gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) rajonas yra Baltarusijos Respublikos vietos administracinis vienetas, kuris yra priskiriamas prie pasienio zonos, ir kad asmenims, gyvenantiems pasienio zonoje, yra leidžiamas įvežti alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22 procentai, kiekis yra 0,5 litro, už kurį nemokami importo muito mokesčiai, savaime nesudaro jokio teisinio pagrindo atleisti A. V. nuo administracinės atsakomybės. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog A. V. veika atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, kadangi A. V., važiuodama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto žaliąjį kanalą, gabeno iš trečiosios šalies į Lietuvos Respublikos teritoriją didesnį nei leistiną 0,5 litro alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22 procentai, kiekį, kai neteisėtai gabenamų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju A. V. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su ANK 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, kurioje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga.
Teismas pažymi, jog teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), tai yra pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo iš esmės pripažino, ji neneigė, jog važiuodama automobiliu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą per Lavoriškių kelio posto žaliąjį kanalą, pažeidė asmenims, gyvenantiems pasienio zonoje, leistiną iš trečiųjų šalių įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją alkoholinių gėrimų kiekį, kurį viršijo nežymiai, suprato padaryto administracinio nusižengimo pasekmes ir atsakomybę. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o atsitiktinai, pareiškėja veždama per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 1 litro talpos butelį 40 proc. alk. tūrio alkoholinio gėrimo „Vodka Akvadiv Gubernatorskaja“, kai leistinas iš trečiųjų šalių įvežamų stipriųjų alkoholinių gėrimų kiekis yra 0,5 litro, pasielgė lengvabūdiškai, nepagalvodama apie tokio nusižengimo pasekmes, tačiau ji supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę – ji nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, augina tris nepilnamečius vaikus (b.l. 12, 13, 14), taip pat į tai, kad A. V. nebuvo bausta už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus ir kontrabandą įvykdė pirmą kartą, todėl teismas mano, kad nagrinėjamu atveju net ir ANK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, paskirta A. V., yra per griežta ir neproporcinga pastarosios padarytam administraciniam nusižengimui. Sutinkamai su ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta A. V. paskiriant ir švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 208 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus J. R. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. V. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 160 € dydžio bauda su gabenamų alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, konfiskavimu, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti A. V. 60 € (šešiasdešimties eurų) dydžio baudą su gabenamų alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, konfiskavimu.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.