- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e1-1618-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35412-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Nuteistasis
- Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimu pripažinus Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį ir numačius jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Baudžiamojo įstatymo § 292, žr. § 291, Baudžiamojo įstatymo § 291, žr. § 16, žr. § 15, Baudžiamojo įstatymo §272, § 271, Baudžiamojo įstatymo § 266 A skirsnių pažeidimus ir už nusikaltimus, dėl kurių yra priimtas ir įsigaliojęs 2019 m. lapkričio 26 d. Oslo pirmosios instancijos teismo sprendimas pritaikant baudžiamojo įstatymo § 79 raidę A., paskirtą 6 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė suderinta su BK 140 straipsnio 1 dalimi, BK 145 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 149 straipsnio 2 dalimi, 149 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 149 straipsnio 2 dalimi, 149 straipsnio 1 dalimi ir nustatyta 6 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. 2023 m. birželio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo teikimu nuspręsta nutraukti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties vykdymą, kuria buvo pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendis P. M. atžvilgiu,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. M. smurtaudamas, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą, t. y. 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 15.15 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,27 promilių girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, tyčia panaudojo fizinį smurtą buvusios sutuoktinės A. M. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia pargriovė ją ant grindų ir abiem rankomis sugriebęs jai už kaklo ją smaugė, po to tęsdamas savo veiką, abiejų rankų kumščiais sudavė A. M. ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis P. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga. Į psichiatrinę ir narkologo įskaitas neįrašytas. Galvos traumų neturėjo. A. M. yra jo buvusi sutuoktinė. Su ja išsiskyrė prieš septyniolika metų. Turi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus bendrą dukrą. Nori paaiškinti, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. grįžo iš Ignalinos pas savo tėvą A. M., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kur planuoja gyventi toliau. 2024 m. rugsėjo 10 d. dienos metu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 15.30 val., tiksliai laiko nepamena, nusprendė aplankyti buvusią sutuoktinę A. M., kuri gyvena apie 600 m. atstumu nuo jo tėvo namų. A. M. kiemo vartai buvo užrakinti, todėl pradėjo šaukti, kviesti A. Netrukus ji išėjo į kiemą, bet atsisakė atidaryti jam vartelius. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuomet jis peršoko per vartus ir pateko į jos kiemą. A. nubėgo namo į savo kambarį, jis iš paskos. Kai užėjo į jos kambarį, ji sėdėjo ant lovos. Priėjęs prie A. abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir nestipriai spausdamas ją papurtė, po ko stumtelėjo ją ant grindų. Kai A. nukrito nuo lovos ant grindų, jis galimai kumščiais jai dar sudavė į įvairias kūno vietas. Tiksliai kiek smūgių sudavė ir į kokias kūno vietas, pasakyti negali. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių jis nepamena, bet sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir jam inkriminuojamais veiksmais. Nuoširdžiai gailisi, kad viskas taip įvyko. Norėtų A. M. atsiprašyti. Kaip ir minėjo, dabar gyvens pas savo tėvą pažymoje nurodytu adresu. Kol vyks ikiteisminis tyrimas pažada nesilankyti buvusios sutuoktinės A. M. gyvenamosios vietos adresu, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių. Be to yra įspėtas, kad pažeidus šį pasižadėjimą, jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Apklaustas papildomai P. M. nurdė, kad po įvykio savo buvusios sutuoktinės A. M. jis atsiprašė, ji jam atleido. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 9–12, 33–35).
Kaltinamojo P. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 10 val. ryte, automobiliu važiuodama į darbą, Zujūnuose, tikslaus adreso nepasakys, sutiko savo buvusį vyrą P. M., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo yra išsiskyrusi prieš septyniolika metų. Tuomet ji sustabdė automobilį ir jam pasakė, jog jis prie jos, prie jos namų ir vaikų nesiartintų, ir nuvažiavo. Po dviejų minučių, pasijungus savo kieme esančias kameras, pamatė, jog buvęs vyras jau vaikšto jos namo teritorijoje, kuri yra aptverta tvora ir vėliau išėjo. Apie 14 val. grįžus iš darbo, gamino maistą ir apie 14.30 val. išgirdo, jog šalia jos namo vėl grįžo jos buvęs vyras, jis pradėjo šūkauti. Sakė, jog atidarytų vartelius, reikia pašnekėti ir panašiai, tiksliai nepamena, ką jis sakė. Ji jo neįleido, bet jis peršoko per vartus. Tada ji bėgo užsirakinti namo durų spyną, bet nespėjo. Jis tuo metu įėjo į namą, o ji, kadangi jo bijo, nubėgo į savo miegamąjį, tačiau jis atbėgo jai iš paskos. Tada jis ją parvertė ant lovos, vėliau ant žemės ir pradėjo ją smaugti abejomis rankomis. Po to ją nustūmė ir pradėjo mušti rankomis. Atsimena, kad buvo gal penki, šeši smūgiai į pilvą, rankas ir kojas. Fizinį skausmą iš dešimties balų sistemos vertina 7. Tačiau dar nori pabrėžti, jog ji jo labiau bijo psichologiškai, nes prieš dešimt metų, jis ją buvo subadęs peiliu. Tuomet ji pradėjo rėkti ir atbėgo namie buvęs jos sūnus E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Tada buvęs vyras atsisuko į jos sūnų ir pradėjo ant jo agresyviai rėkti, sūnus tai išgirdęs išbėgo kviestis pagalbos. Sūnui išbėgus, ji savo buvusiam vyrui pasakė, jog stotelėje laukia jų bendra dukra O. M., gim. (duomenys neskelbtini). ir ji ją turi būtinai nuvažiuoti paimti ir parsivežti ją namo. Tada kažkokiu būdu jai pavyko ištrūkti iš miegamojo. Išbėgus į lauką, ji įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į prekybos centrą „Norfa“, kuri yra Zujūnuose, netoliese jos namų ir paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112. Apklausta papildomai A. M. parodė, kad po įvykio buvęs jos sutuoktinis P. M. jos atsiprašė, ji jam atleido. Po minėto įvykio buvo labai susijaudinusi, todėl policijos pareigūnams galėjo netiksliai išreikšti įvykio aplinkybes ir savo pojūtį. Paveikta emocijų savo pirmoje apklausoje pasakė, kad konflikto metu buvęs sutuoktinis P. M. abejomis rankomis ją smaugė, tuo metu jai taip atrodė, nors iš tikrųjų jis jos nesmaugė, o tik nestipriai papurtė. Taip pat pirmoje apklausoje paminėjo, kad jis abejomis rankomis sudavė jai penkis, šešis smūgius į pilvą, rankas ir kojas. Suduoti jo smūgiai tikrai nebuvo stiprūs, jokios žalos bei pasekmių jos sveikatai nesukėlė. Skausmas buvo silpnas, momentinis ir mažareikšmis, jokios žalos jai nesukėlė. Būdama paveikta tokių emocijų ir iš išgąsčio pirmoje apklausoje neteisingai išreiškė savo pojūčius, sakydama, kad įvykio metu pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10. Po įvykio į medikus ir medicinos ekspertus ji nesikreipė. Įvykio metu buvusio sutuoktinio veiksmai nebuvo pavojingi ir skausmingi, bet sukėlė jai daug neigiamų emocijų. Dėl minėto įvykio materialinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio buvusiam vyrui ji nereikš. Nori pasakyti, kad įvykio metu namuose buvęs jos sūnus E. J. įvykio nematė, nenukentėjo. Pamatęs tą dieną buvusį jos vyrą jų namuose, jis išsigando ir išbėgo į lauką kviesti pagalbos. Mano, kad jo kviesti į apklausą nėra tikslinga. Be to jis yra labai ligotas, šiuo metu gydosi. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes, kaip ir minėjo, buvusio sutuoktinio smurtiniai veiksmai jos atžvilgiu įvykio metu nebuvo pavojingi ir stipriai skausmingi (el. b. t. 1, b. l. 13–24, 130–133).
A. M. pareiškime, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 15.15 val. adresu (duomenys neskelbtini) jos buvęs vyras P. M., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo į jai priklausančius namus ir pradėjo ją smaugti ir mušti, sudavė apie penkis, šešis smūgius, dėl jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (el. b. t. 1, b. l. 13– 24).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei pridėtose fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra namo kambarys, esantis (duomenys neskelbtini). Į kiemą patenkama nuo (duomenys neskelbtini) g. per metalinius vartus. Kiemo takas vedantis link namo yra padengtas akmenimis, o likęs kiemas padengtas žole. Prie namo sienos yra pastatyta terasa ant kurios pakabinta kamera. Durys į namą yra juodos spalvos, šarvuotos ir praviros. Už durų yra namo prieangis. Praėjus prieangį, yra nedidelė, siaura virtuvė. Dešinėje virtuvės pusėje yra spintos ir langas. Kairėje pusėje yra dvi durys. Labiau į dešinę durys vedą į bendro miegamojo tipo patalpą. Kairėje pusėje, kampe yra pečius, kambario viduryje, prie sienos yra pastatyta lova, o kambario dešinėje yra langas su užsisukimu į kairę pusę. Taip pat kambario kairėje pusėje yra dar vienos durys, kurios vedą į miegamąjį. Miegamasis yra nedidelis, kairėje pusėje yra pristumta didelė lova. Lova sujaukta, patalynė ir apvalkalai nukritę ant žemės. Šalia lovos yra radiatorius su pakabintu drabužiu. Dešinėje kambario pusėje yra staliukas su įvairiais daiktais ir baltos spalvos spinta. Daugiau įvykiui reikšmingų detalių ar įkalčių nepastebėta ir nepaimta. Namo vartus ir dalį kiemo stebi vaizdo stebėjimo kameros (el. b. t. 1, b. l. 13–24, 37–44).
2024 m. rugsėjo 13 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktus du garso įrašus, nustatyta, kad į BPC paskambina moteris, prisistačiusi kaip A. M., prašo iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), dėl to, kad iš Norvegijos kalėjimo grįžęs buvęs vyras yra agresyvus, lipo per tvorą, daužė duris, smaugė ją, terorizuoja. Ji savo automobiliu „Toyota“ pabėgo iš namų. Policijos pareigūnų lauks prie parduotuvės „Norfa“, Sodų Kalno g., Buivydiškių k. Namuose liko jos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnus. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga, tik policija. Perklausius antrąjį BPC pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad skambina pirmiau minėta moteris, prašo operatorės, kad į vietą atvažiuotų vyrai policininkai, nes vyras yra stiprus ir labai agresyvus. Kai prieš dešimt metų kvietė policijos pareigūnus, tai keturi policininkai vos jį surakino. Namuose liko jos sūnus, bet ji vis tiek bijo, nes vyras gali vis tiek kažką padaryti. Prašo, kad policija atvažiuotų greičiau (el. b. t. 1, b. l. 118–120).
Alkoholio matuoklio duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. 19.06 val. alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA 0133, patikros sertifikatas Nr. 2069371, P. M. nustatytas 2,27 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 73–74).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. lapkričio 15 d. peržiūrėjus septynis vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, nustatyta, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, išlipa iš tarnybinio automobilio, paruošia elektrošokus ir eina link gyvenamojo namo sulaikyti ieškomo asmens. Patalpose jokių asmenų apart moters (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusioji A. M.) ir jos sūnaus E. J., nėra. A. M. pareigūnams pasakoja, kad su vyru (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai P. M.) išsiskyrė prieš 17 metų. Kol jis buvo Lietuvoje buvo vien tik bylos, smurtavo prieš mamą ir ją 100 kartų, yra vienąsyk perpjovęs ranką. Tada P. M. išvažiavo į Norvegiją ir susirado moterį, po to tą moterį pripjovė ir dėl to Norvegijos įkalinimo įstaigoje praleido 9 metus. A. M. praneša, kad P. M. gali būti prie karjero. Vyras žemas, sportinio kūno sudėjimo, plikas ir vilkėjo žalius marškinėlius. Vykdoma asmens paieška. Toliau policijos pareigūnai tęsia P. M. paiešką ir apžiūri kiemus. Vėliau pareigūnai atlieka A. M. apklausą ir pildo procesinius dokumentus. Per apklausą A. M. paaiškina, kad jos buvęs vyras P. M. atėjo į jai priklausančius namus ir pradėjo ją smaugti, dėl šio veiksmo ji pajuto fizinį skausmą ir nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie 10 val. ryte, važiuodama į darbą su automobiliu, sutiko P. M. Zujūnuose. Sustabdžiusi automobilį, pasakė P. M., kad jis nesiartintų prie jos namų ir jos vaikų. Po 2 minučių pasižiūrėjo vaizdo kameras ir pamatė kaip P. M. slankioja po jos namus. Grįžus apie 14 val. iš darbo, gamino maistą ir apie 14.30 P. M. atėjo prie jos namų ir pradėjo rėkauti. Prašė, kad jį įleistų į namus. P. M. peršoko tvorą ir įsibrovė į namus, nes ji nespėjo užrakinti namų durų. Ji įbėgo į savo miegamąjį kambarį, o P. M. iš paskos. P. M. pavertė ją ant lovos ir pradėjo smaugti abejomis rankomis, nustūmė ant žemės ir sudavė penkis, šešis smūgius per visą kūno sritį. A. M. teigia, kad P. M. trenkė jai į rankas, pilvą ir kojas. Tada atbėgo sūnus E. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), P. M. pradėjo pulti sūnų. E. J. išlipo pro langą ir pradėjo prašyti pagalbos. Tada ji pasakė, kad jos laukia bendra su P. M. dukra O. M. ir jai reikia ją pasiimti, tokiu būdu ji paspruko. Savo fizinį skausmą vertina 7 balais. Ji labiau išsigando psichologiškai, bijojo P. M. agresijos, nes prieš dešimt metų jis buvo ją subadęs. Vėliau pareigūnai sutinka P. M., kuris atitinka ieškomo asmens požymius. Pareigūnai išsitraukia elektrošokus ir išlipa iš automobilio. Iš P. M. reikalaujama, kad šis gultų ant žemės. P. M. vykdo reikalavimus, jam uždedami antrankiai. P. M. nesupranta dėl ko yra sulaikomas, tačiau pasako „matomai A. paskambino, ane ?“. Po kelių akimirkų ateina ir A. M., ji atpažįsta įtariamąjį asmenį, P. M.. P. M. sako „blemba A., aš nesitikėjau iš tavęs tokių dalykų“, A. M. atsako, kad nereikėjo smaugti jos, daužyti, P. M. sako, kad niekas jos nesmaugė. Prieš įsodinant P. M. į tarnybinį automobilį iš jo paimamas mobilus telefonas. P. M. išvežamas į areštinę (el. b. t. 1, b. l. 134–137).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be paties P. M. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes, vaizdo įrašuose, nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, užfiksuoti duomenys, kuomet nukentėjusioji patvirtino, kad prieš ją smurtavo P. M., BPC pateiktuose garso įrašuose užfiksuoti duomenys, A. M. pareiškime užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys duomenys.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog P. M., veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, t. y. panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ? abiem rankomis sugriebęs jai už kaklo ją smaugė, po to rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, tyčia sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio P. M. inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Pranešus P. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 44–46). BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Alkoholio matuoklio duomenimis nustatyta, kad P. M. nustatytas 2,27 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 73–74).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, (el. b. t. 1, b. l. 25–36, 172–184), administracine tvarka trijų metu laikotarpiu baustas vieną kartą, bauda sumokėta (el. b. t. 1, b. l. 166–167, 170–171), nedirbantis (el. b. t. 1, b. l. 168–169). Byloje nėra duomenų apie P. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. M. už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai yra susiję su darbu ar mokslais (BK 48 straipsnio 6 dalis), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 140 straipsnio 4 dalis 1 punktas) ir bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalis 4 punktas). Šie įpareigojimai ir draudimas, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašė skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su intensyviąja priežiūra, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad baudžiamuoju įstatymu intensyviosios priežiūros (ne)taikymas kaltam asmeniui yra paliekamas teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pobūdį, pačios nukentėjusiosios parodymus, kuomet ji nurodė atleidusi kaltinamajam ir susitaikiusi su juo, darytina išvada, kad intensyviosios priežiūros ? kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, taikymas kaltinamajam jam skirtinos bausmės vykdymo laikotarpiu būtų neproporcinga priemonė.
P. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į P. M. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. 18.29 val. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. 15.28 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (el. b. t. 1, b. l. 95–99, 104–106).
P. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėju ? panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. M., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai yra susiję su darbu ar mokslais, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. M. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai yra susiję su darbu ar mokslais, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į P. M., paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2024 m. rugsėjo 10 d. 18.29 val. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. 15.28 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
P. M., paskirtą kardomąją priemonę ? rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus ? panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro garso ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.