Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-150-174/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2009-11-05
Bylos Nr.
1-150-174/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Nukentėjusysis
D. R., P. M.
Kaltinamasis
B. G.
Advokatai
Domicelė Baltrušaitienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudž. byla Nr. 1-150-174/2009Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.2.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.;2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,gynėjai Stefanijai Taluntienei,nukentėjusiosioms D. R. , P. M. ,nukentėjusiosios D. R. atstovei advokatei Domicelei Baltrušaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. G. , a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Galilėja“ vairuotoju, nevedęs, gyvenantis Ankštakių k., Kretingos r., neteistas, kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d., BK 135 str. 2 d. 2 p.

Teisėja, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis B. G. vairavo kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą bejėgiškos būklės žmogui.

Kaltinamasis B. G. 2008-04-26 15.04 val. kelyje Klaipėda–Liepoja 7 km 600 m, Aukštakiemio kaimo teritorijoje, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą T. Š. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 64, 171, 173 punktų reikalavimus, galiojusius iki 2008-09-01, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės arba neapvažiavo kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas pagrindiniu keliu susidūrė su priekyje važiavusiu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. C. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Volkswagen Golf'“ keleivės P. M. sveikata.

Be to, kaltinamasis B. G. 2008-10-06, apie 23.00 val., prie kelio ženklo duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, dėl asmeninių paskatų, reikšdamas sugyventinei D. R. priekaištus dėl jos elgesio, išlipo iš taksi automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie minėtame automobilyje priekinėje vairuotojo pusėje sėdinčios neįgaliosios D. R. ir smogė jai dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, iš kurių vieną smūgį į nosį, vieną smūgį į apatinę lūpą, ir ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, padarydamas D. R. daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, nosies kaulų lūžį, apatinės lūpos vidinio paviršiaus muštinę žaizdą, abipusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sukrėtimą – sumušimą, tai yra padarė nukentėjusiajai D. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl vairavimo kelių transporto priemonę pažeidžiant Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis B. G. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. balandžio 26 d., apie 15 val., kelyje Klaipėda–Liepoja, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Klaipėdos rajone, susidūrė savo vairuojamu automobiliu su kitu automobiliu, atsitrenkdamas į jo galinę dalį, tai yra jis nesilaikė saugaus atstumo ir nespėjo sustabdyti savo automobilio, kai priešais važiavęs automobilis stabdė. Teigė, kad automobilis, į kurį jis atsitrenkė, jį aplenkė ir po to staigiai stabdė, o jis nespėjo sustabdyti. Kartu su juo važiavo P. M. ir D. R. . P. M. yra jo mama, ir įvykio metu jai lūžo ranka. Dėl šio įvykio byla buvo nutraukta, nes jis su mama susitaikė.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji P. M. patvirtino tas aplinkybes, kad ji su sūnumi tą dieną važiavo į ligoninę aplankyti savo vyro. Važiuojant įvyko avarija ir jai buvo sulaužyta ranka. Ligoninėje ji buvo vieną dieną, vėliau gydėsi ambulatoriškai. Jokių pretenzijų dėl šio įvykio savo sūnui ji neturi.

Liudytoja D. R. patvirtino nukentėjusiosios duotus parodymus, nurodė, kad įvykio aplinkybių nebeprisimena ir negali pasakyti, ar prieš įvykį jų automobilį iš tiesų aplenkė automobilis, į kurį jie vėliau atsitrenkė.

Liudytoja J. C. patvirtino tas aplinkybes, kad tą dieną, jai važiuojant automobiliu, trys automobiliai, kurie važiavo priekyje, pradėjo stabdyti, stabdė ir ji ir tuo metu paskui ją važiavęs automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Ji paskui ją važiavusio automobilio tikrai nebuvo aplenkusi. Viena moteris, kuri važiavo į ją atsitrenkusiame automobilyje, buvo išvežta į ligoninę.

Iš autoavarijos vietos schemos su fotolentelėmis nustatyta, kad užfiksuota eismo įvykio vieta ir eismo įvykio metu apgadinti automobiliai (t. 1. b. l. 4, 5–9).

Iš 2007-04-26 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. Š. vardu, jis buvo apgadintas (t. 1. b. l. 10–11).

Iš 2008-05-13 apžiūros protokolų su fotolentelėmis nustatyta, kad buvo užfiksuoti automobilio „Mazda 6“ apgadinimai ir techninė būklė bei automobilio „Volkswagen Golf“ apgadinimai ir techninė būklė (t. 1, b. l. 27–31, 32–34, 35–44).

Iš 2008-05-16 specialisto išvados Nr. G 992/08 (03) nustatyta, kad eismo įvykio metu P. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 46).

Iš 2008-05-23 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad B. G. parodė, kokiomis aplinkybėmis sukėlė eismo įvykį (t. 1, b. l. 62–68).

Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą T. Š. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 64, 171, 173 punktų reikalavimus, galiojusius iki 2008-09-01, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės arba neapvažiavo kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas pagrindiniu keliu susidūrė su priekyje važiavusiu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. C. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Volkswagen Golf“ keleivės P. M. sveikata, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo bejėgiškos būklės žmogui.

Kaltinamasis B. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad D. R. buvusi jo sugyventinė, tačiau įvykio metu jis su ja jau nebegyveno, jis jau gyveno pas savo mamą ir turėjo kitą draugę.

2008 m. spalio 6 d. jis su D. R. susirašinėjo SMS žinutėmis, nes jų santykiai buvo draugiški. Ji jam parašė, kad darbe švenčia bendradarbės gimtadienį, o vakare važiuos pas Z. B. toliau švęsti. Vakare ji parašė žinutę, kad jis atvažiuotų jos parvežti. Jis nuvažiavo, įėjo į kambarį, bet po to išėjęs į lauką su Z. B. parūkė ir išvažiavo. Po kurio laiko D. R. jam paskambino ir vėl paprašė parvežti namo. Jis nuvažiavo, pamatė, kad ji labai girta, nes svirduliavo. Bevažiuojant ji paprašė, kad jis sustotų, nes norėjo šlapintis. Lipdama iš automobilio ji susvyravo, kabinosi už automobilio durelių ir tuo metu galėjo prasiskelti lūpą. Neišlaikiusi pusiausvyros ji pargriuvo ant užpakalio ir nuriedėjo į griovį. Automobilį jis buvo sustabdęs prie pat kelkraščio. Griovyje ji kažką murmėjo, o jis nėjo žiūrėti, nes manė, kad ji šlapinasi. Po to, kai ji nutilo, jis nuėjęs pamatė, kad ji guli susirietusi ir tada pamatė, kad praskelta lūpa. Nunešė ją į mašiną ir paguldė ant galinės automobilio sėdynės. Kai ją kėlė ir nešė, rankų nesusikruvino. Važiuojant jam paskambino D. R. dukra A. R. ir klausė, kur jie yra. Jis atsakė, kad greitai parveš mamą namo. Kadangi jo santykiai su A. R. buvo geri, jie susirašinėjo SMS žinutėmis ir ji žinojo, kad jis nuvažiavęs parvežti D. R. į namus. Nuvažiavęs jis paliko D. R. automobilyje, nuėjo į namus, dukrai pasakė, kad mama miega automobilyje ir paprašė išvirti kavos. Išgėrus kavą jie parvedė D. R. į kambarį. Ji kruvina nebuvo. Kitą rytą ji parašė jam žinutę, kad labai skauda galvą. Jis atsakė, kad reikia mažiau gerti, nes D. R. dažnai išgerdavo. Jo D. R. dukrai pasakyti žodžiai, kad mamą reikia sumušti, buvo „metafora“, nes ji dažnai išgerdavo. Jis niekada nėra jos mušęs, kas galėjo ją sumušti, jis nežino. Kai D. R. išėjo iš Z. B. , sumušta nebuvo. Jis žinojo apie D. R. sveikatos būklę, žinojo, kad jai darytos galvos operacijos ir kad ji neįgali, todėl tuo labiau negalėjo suduoti jai smūgių į galvą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2008-10-06, apie 19.00 val., jam paskambino D. R. , kuri paprašė parvežti namo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur ji šventė gimtadienį. Jis tuo metu dirbo taksi vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus pas N. Z. pamatė, kad visi neblaivūs, taip pat ir D. R. . Jis pakvietė ją važiuoti namo, tačiau ji iškeikė jį necenzūriniais žodžiais ir jis išvažiavo. Jokio abipusio konflikto tarp jų nebuvo. Netrukus vėl paskambino D. R. , kuri prašė parvežti namo. Jam taip pat skambino ir A. R. , kuriai jis pasakė, jog reikėtų jos mamą už tokį elgesį sumušti, tačiau pažadėjo, kad nemuš. Vos jam sugrįžus paskambino D. R. ir jis pasakė, kad atvažiavo ir jos laukia. Laukė apie 10 minučių ir per tą laiką ji jam dar paskambino kokius 3 kartus. Kai D. R. išėjo į lauką, ji pargriuvo, įsikibdama į sieną, svirduliuodama atėjo iki jo automobilio, ir jie išvažiavo į jos namus. Privažiavus (duomenys neskelbtini) kaimo pradžią, D. R. paprašė sustoti. Ji iš automobilio iškrito ant užpakalio. Mėgindama keltis, nugriuvo į griovį, kuris buvo status, apie 1,5 metro gylio. Tuo metu jis sėdėjo automobilyje ir rūkė. Pažiūrėti, kur D. R. , jis nuėjo už 10 minučių. Pamatė ją gulinčią griovyje. Parvedė ir paguldė ant galinės automobilio sėdynės. Po to D. R. parvežė į namus (t. 2, b. l. 71–72, 81–82, 87–88).

Taigi parodymai, kuriuos kaltinamasis davė teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi dėl tam tikrų jo nurodytų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pirmą kartą jam atvažiavus ir atėjus į namus D. R. jį keikė. Teisme jis to neteigė. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad D. R. išėjusi iš namo į lauką pargriuvo, tačiau teismo posėdžio metu jis to nenurodė. Taip pat skiriasi jo parodymai dėl skambučių skaičiaus, tai yra kiek kartų jam skambino ar siuntė SMS žinutes D. R. .

Teismas kaltinamojo parodymais tiki tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir nustato, kad tai pasirinktas jo gynimosi būdas.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji D. R. patvirtino tas aplinkybes, kad kaltinamasis yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo ji gyveno apie metus ir šešis mėnesius. Paskutiniu metu kartu dirbo vienoje įmonėje. Jis iš jos išėjo apie rugpjūčio mėnesį. Kaltinamasis pradėjo jai prikaišioti, jog ji turi intymių santykių su savo dukters vyru ir dėl to tarp jų kildavo konfliktai. Jis ją mušdavo ir prikaišiodavo, kad ji bendrauja ir su kitais vyrais. Dėl sumušimų ji niekur nesikreipė.

Tą dieną jie šventė bendradarbės gimtadienį, vakare buvo pas N. Z. ir Z. B. ir šventė toliau. Ji buvo pasakiusi dukrai, kur bus ir kad pareis vėliau. Tą dieną jai kaltinamasis taip pat atsiuntė SMS žinutę ir klausė, kur ji yra ir ką veikia. Ar ji ką nors jam parašė, neprisimena. Būnant pas N. Z. ir Z. B. atvažiavo kaltinamasis ir ją puolė, tačiau vyrai ją užstojo ir neleido mušti. Tada jis išėjo. Kai ji susiruošė namo, norėjo jam paskambinti, kad parvežtų namo, tačiau jis su automobiliu jau laukė lauke. Pakvietė ją ir pasakė, kad parveš namo. Ji dar paklausė, ar jis jos nemuš, jis patikino, kad ne. Ji atsisėdo automobilio priekinėje sėdynėje, jautė, kad gali nutikti kažkas blogo. Kaltinamasis automobilį sustabdė prie (duomenys neskelbtini) ženklo, tai yra visai netoli jos namų ir sėdėdamas automobilyje smogė kumščiu jai į nosį ir galvą. Po to išlipo, atidarė automobilio dureles ir vėl smogė, prakirto lūpą. Po to, kaip ją mušė, ji neprisimena. Kraujo buvo labai daug. Ji prisimena tik tuos smūgius. Kas buvo po to, neprisimena. Ji tikrai neprašė jo sustabdyti automobilio dėl to, kad būtų norėjusi šlapintis. Namai jau buvo visai netoli ir to ji niekada nedarytų. Po sumušimo apie mėnesį gydėsi ligoninėje, kas vyko pirmas dvi savaites ligoninėje, ji neprisimena, po to buvo sanatorijoje. Susilpnėjo ir taip bloga buvusi jos sveikata. Prieš įvykį ji jau turėjo tik 35 procentus darbingumo, tačiau dirbo dviejose darbovietėse, dabar dirbti iš viso nebegali. Apie tai, kad ji neįgali, kaltinamasis žinojo. Jis buvo pavydus. Kiek ji išgėrė tą vakarą, negali pasakyti, tačiau ji tikrai negirtaudavo, išgerdavo labai retai, kai būdavo kokia nors proga. Girtauti ji nebūtų galėjusi ir dėl savo sveikatos. Eidama prie automobilio ji galėjo svirduliuoti, nes buvo tamsu ir sutrikusi jos koordinacija.

Reiškia 39 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsisako 1000 Lt civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, nes neturi jokių dokumentų, kurie galėtų jį pagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad. B. G. automobilį sustabdė prie kelio ženklo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, išlipo iš automobilio, priėjo prie automobilio iš tos pusės, kur ji sėdėjo, atidarė automobilio dureles ir smogė jai dešiniu kumščiu du kartus į veidą. Daugiau aplinkybių smulkiai nepamena, tik parodė, kad po suduotų smūgių B. G. ją ištempė iš automobilio (t. 2, b. l. 30–31, 34–35, 36).

Iš 2009-04-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji parodė, kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis ją sumušė kaltinamasis, teigdamas, kad smūgius jai kaltinamasis sudavė išlipęs iš automobilio ir atidaręs jo dureles (t. 2, b. l. 40–42).

Iš 2009-04-06 akistatos protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jau teigė, taip pat kaip ir teismo posėdyje, kad pirmieji du smūgiai jai buvo suduoti automobilyje (t. 2, b. l. 83–84).

Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiosios iki įvykio bei po įvykio buvusią sveikatos būklę bei į tai, kad apklausiama ji buvo praėjus labai ilgam laiko tarpui po įvykio, nustato, kad detaliai šių aplinkybių ji ir negalėjo prisiminti. Be to, kur buvo suduoti pirmi smūgiai, automobilyje ar kaltinamajam iš jo išlipus ir atidarius automobilio dureles – įtakos nei kaltės klausimui, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi.

Liudytoja A. R. patvirtino tas aplinkybes, kad pradėjus mamai gyventi su kaltinamuoju, iš pradžių jų santykiai buvo geri, vėliau jie sugedo. Kaltinamasis pradėjo kaltinti mamą nebūtais dalykais, prikaišiodavo jai sesers vyrą, yra ją mušęs, ji pati tai žino, nes išgirdusi triukšmą ir trenksmą, ji buvo įbėgusi į kambarį, kai vyko konfliktas.

Įvykio dieną mama jai buvo paskambinusi ir pasakiusi, kad namo sugrįš vėliau, nes švęs bendradarbės gimimo dieną. Vakare jai paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad užmuš jos mamą ir kad ji namo nebegrįš. Ji pradėjo verkti, prašė, kad nieko mamai nedarytų. Kaltinamasis jai su tokiais grasinimais skambino daug kartų. Ji labai išsigando, skambino mamai, tačiau ši neatsiliepė, tada paskambino savo seseriai ir pasakė, kas atsitiko. Sesuo ją ramino ir sakė, kad jeigu kas atsitiktų, iškviesti policiją. Ji skambino mamai, tačiau ji neatsiliepė, vėliau skambino ir kaltinamajam, tačiau jis taip pat neatsiliepė. Po kurio laiko mamos telefonu atsiliepė kaltinamasis ir pasakė, kad tuojau mamą parveš.

Po to ji išgirdo, kad privažiavo mašina, įėjo vienas kaltinamasis. Ji paklausė, kur mama, pamatė, kad jo kruvinos rankos. Kaltinamasis atsakė, kad ji sėdi automobilyje. Nuėjusi pamatė, kad mama guli ant galinės sėdynės, jos veidas buvo kruvinas. Ji ją parvedė namo ir paguldė. Paklausus, kas atsitiko, kaltinamasis pasakė, kad jis mamą pastūmė ir ši prasikirto lūpą į taksometrą. Kai ji paguldė mamą, kaltinamasis paprašė išvirti kavos sakydamas, kad nori jos su ja atsigerti paskutinį kartą. Mama į nieką nereagavo, ji iš pradžių pagalvojo, kad gal ji tikrai girta. Naktį ji pradėjo dejuoti ir pasakė, kad ją sumušė B. prie (duomenys neskelbtini) ženklo. Iš ryto ji pamatė, kad mamos veidas labai sumuštas. Atvažiavusi sesuo ir pamačiusi mamą, paskambino Broniui ir paklausė, kodėl jis taip padarė. Šis atsakė, kad užmuš juos visus. Tą vakarą jis girtas nebuvo, jis buvo užsikodavęs. Mamą jos nuvežė į ligoninę.

Liudytoja J. V. patvirtino tas aplinkybes, kad tikrai tą vakarą verkdama jai paskambino sesuo ir pasakė, kad kaltinamasis grasina užmušti mamą. Jos vyras buvo darbe, todėl ji negalėjo ten nuvažiuoti. Vėliau paskambinusi sesuo pasakė, kad mamai prakirsta lūpa. Kitą dieną pasakė, kad mamą veš į ligoninę, ir ji nuvažiavusi pamatė, kad mamos veidas visas ištinęs ir mėlynas. Ji paskambino kaltinamajam ir jį išplūdo, o šis pasakė, kad gal ji nori, kad jis pas ją atvažiuotų ir papjautų. Po to rašinėjo visokias nešvankaus turinio žinutes. Jis iš tiesų priekaištavo jos mamai, kad ji turi intymių santykių su jos vyru, todėl jie kartu su vyru negalėdavo net užeiti pas mamą į namus. Nežino, kodėl jos mamą apkalba kaltinamasis ir jo mama, kad ji girtaudavo. Ji gyvenvietėje buvo pripažinta geriausia mama, kuri jomis visą laiką labai rūpindavosi.

Liudytoja R. G. patvirtino tas aplinkybes, kad nukentėjusioji yra jos duktė ir iš tiesų tą dieną buvo įspėjusi, kad grįš vėliau, nes švęs bendradarbės gimtadienį. Vakare į namus atėjo kaltinamasis, ji matė, kad jo rankos kruvinos, jis jas nusiplovė. Ji pagalvojo, kodėl nepareina dukra, pamatė, kad ją parveda anūkė. Dukra buvo visa kruvina, jai buvo praskelta lūpa. Kaltinamasis pasakė, kad ji yra labai girta, prašė, kad A. jam išvirtų kavos. Tą vakarą duktė nieko nekalbėjo. Vėliau jai pati papasakojo, kad ją sumušė kaltinamasis.

Liudytojas Ž. B. parodė, kad tą dieną buvo jo sugyventinės bendradarbės gimtadienis, kurį ji šventė darbe, o vėliau su D. R. parėjo pas juos į namus. Abi buvo jau išgėrusios Jie šešiese dar išgėrė butelį. Apie 20 val. atvažiavo kaltinamasis. Jis matė, kad R. kažkam skambino ir kai netrukus atvažiavo B., suprato, kad ji skambino jam. B. įėjus į vidų, jie vienas kitam kažką pasakė, tačiau jis nematė, kad jis būtų puolęs ant D. R. . Jis su B. išgėrė kavos. Kaltinamasis su D. R. išvažiavo, kai jau visi svečiai išsiskirstė.

Teismas šio liudytojo parodymais tiki tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Jis buvęs kaltinamojo bendradarbis ir siekia palengvinti jo padėtį. Teismas daro tokią išvadą todėl, kad kai kurių nurodytų jo aplinkybių nepatvirtina ir pats kaltinamasis. Ž. B. teigia, kad kaltinamasis atvažiavo ir pas jį buvo tol, kol išsiskirstė svečiai, tačiau pats kaltinamasis nurodė, kad po pirmo atvažiavimo pamatęs, kad visi girti, jis išvažiavo, o po to vėl atvažiavo paskambinus D. R. . Šis liudytojas taip pat teigia, kad atvažiavus kaltinamajam, tarp jo ir D. R. jokio konflikto nebuvo, tačiau to nepatvirtina ir pats kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad D. R. jį keikė, o D. R. teigia, kad pastarasis ją puolė, tačiau ten buvę vyrai neleido jos mušti.

Liudytoja N. Z. patvirtino tas aplinkybes, kad su bendradarbiais ji sugrįžo į namus pas Ž. B., su kuriuo tada gyveno, toliau švęsti gimtadienio. Tarp jų buvo ir D. R. . Kad ji būtų skambinusi kaltinamajam ir prašiusi jo atvažiuoti, ji nematė ir negirdėjo. K. B. atvažiavo, jis su D. R. susibarė, tačiau nesimušė, nes vyrai juos išskyrė ir neleido kaltinamajam ant jos pulti. Ji taip pat jiems liepė nesibarti ir netriukšmauti, nes pirmame aukšte gyveno jos buvusio sugyventinio tėvai. Tada B. išvažiavo, o vėliau vėl atsirado ir laukė D. R. lauke. Ji matė, kad jie kartu išvažiavo.

Taigi liudytoja N. Z. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis atvažiavo agresyviai nusiteikęs, puolė D. R. , jie barėsi.

Iš specialisto išvados Nr. G 2385/08 (03) nustatyta, kad D. R. padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 22–23).

Iš specialisto išvados Nr. KG 19/09 (03) prie specialisto išvados Nr. G 2385/08 (03) nustatyta, kad D. R. patirti sužalojimai nebūdingi griuvimui ant kieto pagrindo (t. 2, b. l. 25–26).

Ši specialisto išvada paneigia kaltinamojo versiją, kad D. R. šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti pati, lipdama iš automobilio ir pargriuvusi ant užpakalio bei nusiridenusi į griovį.

Šią jo versiją paneigia ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Iš jų nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis parodė skirtingas vietas, kur buvo sustojęs automobilis (t. 2, b. l. 40–42, 75–78 ). Netgi jeigu būtų galima tikėti kaltinamojo nurodyta vieta, iš fotolentelių akivaizdu, kad toje vietoje nėra tokio stataus griovio, kaip teigė kaltinamasis, nuo kurio galėjo „nusiridenti“ nukentėjusioji ir taip susižaloti. Tuo labiau, kad specialistas savo išvadoje kategoriškai paneigė šią versiją.

Iš papildomos specialisto išvados Nr. KG 39/09 (03) nustatyta, kad D. R. padaryti sužalojimai sudavus jai apie penkis smūgius (t. 2, b. l. 28–29).

Pats kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusioji atėjo ir įsėdo į jo automobilį nesužalota. Į namus ji jau buvo parvežta sužalota. Jokie kiti asmenys, išskyrus kaltinamąjį, jos sužaloti negalėjo, nes jau kitą dieną ji buvo išvežta į ligoninę.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad D. R. pateikė jos vardu išduotą neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0130479 kopiją (t. 2, b. l. 37–39).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kadangi kaltinamasis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą bejėgiškos būklės žmogui, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 2 p.

Kad nukentėjusioji buvo neįgali, tai yra bejėgiškos būklės, kaltinamasis žinojo ir to jis neneigia.

Suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbų organą – galvą, kaltinamasis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą bei žinodamas nukentėjusiosios sveikatos būklę, susijusią su galvos problemomis, padarė tai tyčia. Jis atsako už padarytas pasekmes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusiosios 39 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo ji atsisakė.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį labai sunkų nusikaltimą, todėl iš jo remiantis CK 6.250 str. 2 d. priteistina nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo faktą nereikia. CK 6.250 str. 1 d. nustatyti neturtinės žalos požymiai, kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas nustato, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ji dėl patirtų sužalojimų gulėjo ligoninėje, patyrė fizinį skausmą, kančias. Apylinkės teismas, vertindamas prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, padaryto kūno sužalojimo mastą, nuteistojo turtinę padėtį.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, būtų diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys atitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis B. G. neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra dar tokio amžiaus, kad turi realią galimybę atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 39000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Prokuroro civilinis ieškinys tenkintinas, nes jis pagrįstas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą ir neatsargų nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nesigaili padaręs labai sunkų nusikaltimą, neatsiprašė nukentėjusiosios, nesistengė atlyginti jai padarytos žalos. Pagal BK 281 str. 1 d. jam skirtina bausmės rūšis – bauda, nes nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nukentėjusioji jam atleido, pretenzijų jam neturi. Pagal BK 135 str. 2 d. 2 p. jam skirtina bausmė artima sankcijos, numatytos šiame BK straipsnyje, vidurkiui.

Teisėja, vadovaudamasi BPK 301–303 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 2 p. ir BK 281 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal BK 135 str. 2 d. 2. p. – septyneriems metams laisvės atėmimo;

pagal BK 281 str. 1 d. – 60 parų arešto bausme.

Remiantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 2 p. ir vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę – septynerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą suimant teismo salėje.

Bausmės pradžią nustatyti nuo sulaikymo dienos.

Iš B. G. D. R. priteisti 39 000 Lt neturtinės žalos ir Valstybinei ligonių kasai 7170,44 Lt D. R. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Miliuvienė