- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e1-660-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47192-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- D. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kirstinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, 2015 m. balandžio 24 d. bauda išieškota, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. N. 2019 m. lapkričio 1 d., apie 20.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą E. K. atžvilgiu – du kartus delnu sudavė jai į veido dešinę pusę, po ko kumščiu sudavė jai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį bei kitas kūno vietas, tampė už plaukų, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą bei padarė jai poodines kraujosruvas nosies nugarėlės, kaktos kairės pusės, abipusių žastų, abipusių dilbių, dešinio riešo, krūtinės ląstos kairės pusės priekinio, šoninio ir nugarinio paviršių srityse, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad su E. K. buvo pora, dažnai konfliktuodavo, tačiau prieš E. K. anksčiau nesmurtaudavo, dabar yra išsiskyrę. 2019 m. lapkričio 1 d. apie 19.00 val. E. K. namuose tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis panaudojo fizinį smurtą prieš E. K., dėl ko galėjo sukelti įtarime nurodytus sužalojimus. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 52, 60).
Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. N. buvo pora, tačiau kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Maždaug prieš 4 mėnesius D. N. buvo ją sumušęs, įvykis buvo užregistruotas policijoje, tačiau ji atleido D. N. ir tyrimas buvo nutrauktas, o jie toliau bendravo. 2019 m. lapkričio 1 d., apie 20.00 val., jai būnant namuose su sūnumi, gim. (duomenys neskelbtini), atėjo D. N., kuris turėjo jos buto raktus, nes pati jam buvo davusi. Tik atėjęs D. N. pradėjo konfliktuoti, keiktis, bandė jį nuraminti, nes namuose buvo vaikas. Tuomet D. N. pradėjo ją mušti. Iš pradžių sudavė delnu du kartus į veido dešinę pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą, po ko, sudavė dar daugiau smūgių kumščiais į veidą ir kitas kūno vietas, tempė už plaukų, po kiekvieno smūgio ji jautė fizinį skausmą. Negali pasakyti kiek buvo smūgių, kaip jai atrodė ne mažiau 15. Galiausiai D. N. nurimo ir atsisėdo virtuvėje, tuomet ji nubėgusi į kambarį pasiėmė vaiką ir išbėgo į laiptinę, norėjo iškviesti policiją ar nubėgti pas kaimynus. Tačiau jai išbėgus į laiptinę, D. N. išėjo į laiptinę ir nuėjo link lifto. Tuomet ji atbėgo atgal į butą ir užsirakino, po ko, D. N. priėjo prie buto durų prašė jį įleisti, daužė duris. Tuomet ji iškvietė policiją ir apie tai pasakė D. N., kuris iki policijos atvykimo pasišalino. Kadangi buvo labai išsigandusi ir bijojo D. N. apsistojo pas močiutę. Po įvykio su D. N. buvo vieną kartą atėjęs pas močiutę ir jos atsiprašinėjo. Nuo 2019 m. lapkričio 2 d. asmeniškai su D. N. susitikusi nebuvo, bendravo žinutėmis, parašė jam, kad su juo daugiau bendrauti nenori (b. l. 9).
Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. yra jos anūkė. 2019 m. lapkričio 1 d. vakare jai paskambino anūkė, kuri verkdama sakė, kad virtuvėje ją sumušė D. N. – smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas ir ji patyrė stiprius sužalojimus bei, kad pati iškvietė policiją. Kitą dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 2 d. ryte anūkė atėjo pas ją į namus, matė ant anūkės nugaros yra paraudimų ir kraujosruvų, nosis buvo tamsiai mėlyna ir ištinusi, kraujosruvos ant kaktos, taip pat ant krūtinės. Anūkė skundėsi dideliu galvos skausmu, taip pat minėjo, kad skauda įvairias kūno vietas. Ji matė visus anūkės sužalojimus, kadangi tepė vaistais. Tą pačią dieną apie 18.00 val., kai anūkė buvo išėjusi į vaistinę, į duris pradėjo belsti D. N.. Atidariusi duris jam paaiškino, kad anūkės nėra ir jis išėjo. Grįžusiai anūkei pasakė, kad buvo atėjęs D. N., anūkė labai išsigando, sakė, kad daugiau jam neatidarytų durų. Po ko D. N. sugrįžo ir ji įsileido D. N. į butą, kur jis aiškinosi santykius su anūke, prašė atleidimo. Tuo metu joks konfliktas tarp jų nevyko. Kiek žino, daugiau jie nebendravo, tik D. N. rašė anūkei žinutes. Ji žino, kad anksčiau anūkę jis buvo sumušęs, įvykis buvo registruotas, tačiau anūkė jam atleido (b. l. 20).
Liudytojas S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d./ lapkričio 2 d. nuo 18.00 val. iki 06.00 val. dirbo pamainoje su A. B., kai apie 20.00-21.00 val., buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), kad į pranešėjos butą bando įeiti buvęs draugas. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko E. K., kuri paaiškino, kad ją sumušė buvęs draugas (vardo neatsimena), teigė, kad jų nesieja joks artimas ryšys. Ant E. K. veido matė sumušimus – kraujosruvą ant nosies arba ant akies (tiksliai pasakyti negali, neatsimena). Daugiau sumušimų ant kūno nepastebėjo. E. K. nesiskundė kūno skausmais, tik minėjo, kad buvęs draugas sudavė smūgį ir pastoviai ją terorizuoja. E. K. GMP atsisakė ir išvažiavo pas močiutę, nes viena bijojo likti namuose (b. l. 16).
Šalies argumentai
2019 m. lapkričio 5 d. protokole-pareiškime E. K. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d., apie 20.00 val., į butą pas ją užėjęs D. N. sudavė jai ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po suduotų smūgių atsirado kraujosruvos (b. l. 1).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuotas E. K. 2019 m. lapkričio 1 d. 20.02 val. pranešimas, kad buvęs draugas laužiasi į butą, daužo duris. Pranešėja su mažu vaiku laukia. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad D. N. užėjęs į butą trenkė E. K. į veidą, pastoviai terorizuoja. Namuose ji likti bijo, važiuos pas tėvus. Dėl įvykio turi pretenzijų, prašė, kad su ja susisiektų tyrėjas (b. l. 6).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3937/2019(01) patvirtina, kad E. K. nustatytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės, kaktos kairės pusės, abipus žastų, abipus dilbių, dešinio riešo, krūtinės ląstos kairės pusės priekinio, šoninio ir nugarinio paviršių srityse, padarytos minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. lapkričio 1 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35-36).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog D. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. lapkričio 1 d., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš E. K. ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. D. N. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.
Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
D. N. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 62-64).
Nukentėjusioji E. K. buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 65). Prieštaravimų nepareiškė.
Skirdamas bausmę D. N., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą (trenkė kumščiu ir delnu ne mažiau kaip 11 smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, dėl ko nukentėjusioji jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymiai jai buvo sutrikdyta sveikata), į kaltinamojo asmenybę (dirba, praeityje teistas du kartus, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tokį nusikaltimą padarė pirmą kartą), taip pat į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės minimumui (BK 46 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. N. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Civilinis ieškovas nukentėjusioji E. K. pareiškė 1 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį D. N. atlygino (b. l. 23-28), todėl procesas dalyje dėl nukentėjusiosios E. K. civilinio ieškinio nutraukiamas.
D. N. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo taikyta, nauja neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per bausmės laiką atlikti 80 valandų viešųjų darbų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Bylą dalyje dėl civilinės ieškovės E. K. pareikšto 1 000 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
1) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Jeigu asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis);
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.