Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-1031-613/2016Teisėjas Dalė Žukauskienė (S) Proceso Nr. 2-06-3-00732-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos3.5.1.1.; 3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., K. P., AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjo L. P. atskirasis skundas, jame pareiškėjas nurodo, kad išieškotoja AB SEB bankas ne visada yra suinteresuotas, kad turtas būtų tinkamai įkainotas - ypač tais atvejais, kai išieškotoja siekia, kad turtas būtų ne parduotas iš varžytinių, o būtų perimtas išieškotojos. AB SEB bankas yra įkūręs dukterinę įmonę „SEB lizingas“, kuri užsiima AB SEB bankui įkeistų ir iš varžytinių neparduotų nekilnojamojo turto objektų perėmimu ir vėlesniu jų pardavimų aukcionuose (tačiau ne per antstolius). Šiame procese aktyviai dalyvauja UAB „Ober-haus“, kuri vykdymo proceso metu atlieka išieškomo turto įkainojimą, o vėliau „SEB lizingas", perėmus paties UAB „Ober-haus“ įkainotą turtą, UAB „Ober-haus” rengia šio turto aukcionus, kuriuose šiuos objektus dažniausiai nuperka kita AB SEB banko grupės nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus“. Tokiu būdu UAB „Ober-haus“ gauna pelną, kurio dydis priklauso nuo to, kaip pigiai vykdymo procese AB SEB bankui pavyksta perimti skolininkų turtą. Pareiškėjas mano, kad ekspertas UAB „Ober haus" gauna tiesiogines pajamas iš aukcionų, kuriuose AB SEB bankas ir jo dukterinės įmonės pardavinėja tą patį turtą, kuris po UAB „Ober haus“ turto vertinimo neparduodamas varžytinėse vykdymo proceso metu ir yra perimamas išieškotojos AB SEB banko arba jos dukterinių įmonių, dėl ko UAB „Ober haus“, būdamas suinteresuotas tuo, kad turtas būtų parduodamas per jo rengiamas varžytines, negalės būti objektyvus vertindamas turtą. Išieškotoja AB SEB bankas ir turto vertintoja UAB „Ober haus“ yra priklausomos viena nuo kitos dėl tarpusavio prievolių, atsiskaitymų, užsakymų gavimo ir pan., o išieškotojos ir ekspertės partnerystė neabejotinai turi įtakos turto vertintojo nepriklausomumui bei egzistuoja reali grėsmė, kad atlikta ekspertizė nebus objektyvi ir nebus nustatyta reali areštuoto turto rinkos vertė. Areštuoto turto vertinimas gali būti įtakojamas banko, o vertinimo rezultatai pakreipiami jam palankesne linkme, o tokiu būdu būtų akivaizdžiai pažeidžiami skolininkų interesai ir nepagrįstai užtikrinami tik vienos iš vykdymo proceso šalių, t. y. banko, interesai, nepaisant to, jog antstolis vykdymo procese turi užtikrinti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesus (Antstolių įstatymo 3 str.). Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, nors teismui buvo išdėstytos aplinkybės ir pateikti akivaizdūs įrodymai ne tik apie glaudų banko ir eksperto bendradarbiavimą, bet ir tamprius verslo santykius, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį. Pažymi, kad eksperto nešališkumas reiškia, kad ekspertas turi būti nesuinteresuotas nei objektyviai, nei subjektyviai, neįtakojamas pašalinių veiksnių, negali turėti išankstinio nusistatymo ar asmeninio intereso vykdymo procesu, t. y. jis turi būti visiškai neutralus. UAB „Ober haus“ antstolei 2015-12-14 pateikė pranešimą, nurodydama, kad turto savininkas nesuteikė vertintojui galimybės apžiūrėti turto ir atlikti fotofiksaciją (v. b. 1. 58). Apie tokį UAB „Ober haus" pranešimą pareiškėjui tapo žinoma tik iš skundžiamos nutarties, nes iki šiol nei į pareiškėją, nei į pareiškėjo sutuoktinę K. P. UAB „Ober haus“ nė karto nesikreipė ir neprašė leisti apžiūrėti turto. Prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti 2015-11-26 Patvarkymo Nr. S-15040967 „Dėl eksperto skyrimo“ dalį, kuria įkeisto turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesta atlikti turto vertintojai UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas ir spręsti klausimą dėl nešališko eksperto paskyrimo.

Teisme gautas suinteresuoto asmens AB SEB banko atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą, jame suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nesutinka su atskiruoju skundu, mano, kad apeliantas nepateikia jokių teisinių ar faktinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti 2016-04-08 nutartį negaliojančia. Teigia, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės atkartoja savo samprotavimus, kuriuos buvo išreiškęs pirmosios instancijos teismo išnagrinėtame skunde, dėl jų teismas išsamiai ir detaliai pasisakė. Mano, jog nepagrįsti ir atskirojo skundo motyvai dėl tariamo Banko ir vertintojo finansinio priklausomumo. Abu juridiniai asmenys yra nepriklausomi ir nesusiję, paneigiančių tą faktą įrodymų apeliantas nepateikė. SEB lizingas dar 2013 m likviduotas (išregistruotas kaip juridinis asmuo) ir nurodomi tariami sandoriai per įmones yra visiškai niekuo nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad Bankas neperiminėja skolininkų turto, o siekia patenkinti reikalavimą iš hipotekos sandoriu įkeisto turto, t. y. padengti iš turto realizavimo gautomis piniginėmis lėšomis skolą. Bankas neįtakoja jokių vertintojų, kreditoriaus tikslas, kad turtas būtų realizuotas už aukščiausią kainą, kad patenkinti visą reikalavimą, todėl apelianto pamąstymai visiškai prieštarauja kreditoriaus siekiamiems tikslams vykdymo procese. Pažymi, kad ne Bankas skiria vertintoją vykdymo procese, o antstolis. Bankas vertintojo atžvilgiu vykdymo procese turi tokias pačias teises kaip ir apeliantas, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad Bankas suinteresuotas vieno ar kito vertintojo paskyrimu. Juo labiau, Bankas neturi kompetencijos, kaip nurodo apeliantas, dėl kito eksperto paskyrimo vykdymo procese, tiesiog išreiškus sutikimą. Prašo L. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolė B. T. Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2013-11-05 išduoto vykdomojo įrašo Nr. GB-9126 pagrindu vykdo vykdomąją bylą 0005/15/01593 dėl 266180,03 Eur išieškojimo iš skolininko L. P. ir skolininkės K. P. išieškotojos AB SEB banko naudai, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą (v. b. l. 17, 22). 2015-11-26 turto arešto aktu Nr. S-15040953 areštavo skolininkams K. P., L. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 50-52). 2015-11-26 patvarkymu dėl eksperto skyrimo Nr. S-15040967 areštuoto turto vertei nustatyti antstolė paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedė atlikti turto vertintojai UAB ,,Ober – haus“ nekilnojamasis turtas už ekspertizę apmokant iš antstolės sąskaitos (v. b. l. 56-57). 2015-12-14 turto vertintojos pranešimu antstolė informuota, jog vykdant 2015-11-26 patvarkymą nustatyti areštuoto turto vertę neįmanoma, kadangi turto savininkas nesuteikė vertintojai galimybės apžiūrėti turto ir atlikti fotofiksaciją (v. b. l. 58). 2015-12-23 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl 2015-11-26 patvarkymo ,,Dėl eksperto skyrimo“, jam nustatyti procesinio dokumento trūkumai (v. b. l. 59, 71-74).

CPK 598 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdymo proceso metu ekspertą nušalinti gali būti prašoma tokia pat tvarka kaip ir antstolį. Ekspertas turi nusišalinti, kai yra Civilinio proceso kodekso 67 straipsnyje nustatyti pagrindai (Civilinio proceso kodekso 598 straipsnio 2 dalis). CPK 65 str. 1 d. įtvirtinti kad teisėjas (vadovaujantis CPK 67 str. 1 d., šie nusišalinimo/nušalinimo pagrindai taikomi ir ekspertui) privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi.. CPK 67 str. 2 d. numatyta, kad ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu: 1) jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 2) jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios nurodyto vertintojo nušalinimo pagrindų egzistavimą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog abejoti turto vertintojo kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą nėra pagrindo, kadangi paskirtas ekspertas yra įrašytas į išorės turo arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, privalo laikyti turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, profesinės etikos kodekso reikalavimų. Aplinkybė, jog turto vertintojas užsiima ir kita ūkine — komercine, švietėjiška ir pan. veikla, bendradarbiauja su komerciniais bankais nėra pagrindas išvadai, jog turto vertinimas bus atliktas neobjektyviai, šališkai, pažymint, jog Konstitucija garantuoja asmenims ūkinės veiklos laisvę (Konstitucijos 46 straipsnis).“

Taip pat sutiktina su suinteresuoto asmens AB SEB banko atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais motyvais, jog niekuo nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl tariamo Banko ir vertintojo finansinio priklausomumo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjas, galimai siekdamas vilkinti vykdymo procesą bei skolos išieškojimą, nurodo deklaratyvius, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus teiginius. Atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens SEB banko motyvus, į viešai prieinamus duomenis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog SEB lizingas dar 2013 m likviduotas (išregistruotas kaip juridinis asmuo), todėl pareiškėjo nurodomi motyvai apie tariamus sandorius per šias įmones yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog bankas tikslas – patenkinti visą ar kuo didesnę reikalavimo sumą, todėl, priešingai negu teigia pareiškėjas, bankas yra suinteresuotas, jog turtas būtų realizuotas už aukščiausią kainą. Taip pat sutiktina su suinteresuoto asmens AB SEB banko argumentu, kad turto vertintojo skyrimo teise (pareiga) naudojasi vykdomąją bylą vykdantis antstolis, o ne išieškotojas, todėl, kaip teigia pareiškėjas, banko sutikimas ar nesutikimas šiuo atveju nepakeičia paskirto eksperto.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog vykdymo proceso normos sudaro galybę skolininkui, abejojančiam atlikto turto vertinimo išvados pagrįstumu pareikšti motyvuotus prieštaravimus, prašyti skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, įgyvendinti kitas vykdymo proceso šalims suteiktas teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 643 straipsnis, 644 straipsnis, 682 straipsnio 2 dalis). Be to pažymėtina ir tai, jog turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė, be kita ko, gali būti nustatyta varžytynių metu, pareiškėjas taip pat turi teisę Civilinio proceso kodekso 704 straipsnio nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.