- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-89/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- S. D., D. G., J. M.
- Advokatai
- Algirdas Grinevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
nuteistiesiems S. D., D. G., J. M.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. D., D. G. ir nuteistojo J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
D. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl didelio kiekio neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – 23,303 g amfetamino 2010 m. vasario 5 d. – 2010 m. liepos 7 d. laikotarpiu) laisvės atėmimu devyneriems metams ir šešiems mėnesiams, BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl didelio kiekio neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – 55,183 g amfetamino 2010 m. kovo 5 d.) laisvės atėmimu dešimčiai metų, BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl labai didelio kiekio neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – 159,028 g amfetamino 2010 m. kovo 24 d.) laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose;
J. M. (J. M.) nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl didelio kiekio neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – 23,303 g amfetamino 2010 m. vasario 5 d. – 2010 m. liepos 7 d. laikotarpiu) laisvės atėmimu devyneriems metams ir šešiems mėnesiams, BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl didelio kiekio neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – 55,183 g amfetamino 2010 m. kovo 5 d.) laisvės atėmimu dešimčiai metų, BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl labai didelio kiekio neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – 159,028 g amfetamino 2010 m. kovo 24 d.) laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija NR. VIII-1968), iš D. G., J. M. solidariai konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 4 750 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. bendrininkaudamas su D. G., 2010-02-05, apie 16.00 val., Vilniaus mieste, pastarajam neteisėtai pardavė 10 vnt. polietileninių maišelių su 96,17 g bendros masės baltos spalvos sausais milteliais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 23,303 g masės psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o šis, t. y. D. G., turėdamas tikslą parduoti S. D., neteisėtai iš J. M. įgijo ir iki 2010-02-07, maždaug 13.10 val., laikė, gabeno iki Vilniaus autobusų stoties, bei, už 1520 Lt pardavė S. D., perduodamas (persiųsdamas) autobusu Vilnius – Skuodas, 10 vnt. polietileninių maišelių su 96,17 g bendros masės baltos spalvos sausais milteliais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 23,303 g masės psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
S. D., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2010-02-07, apie 19.15 val., Telšių autobusų stotyje, iš autobuso Vilnius – Skuodas, pasiimdamas jam D. G. perduotą (persiųstą) dėžutę su užrašu „Telšiai, (duomenys neskelbtini)“, neteisėtai, už 1520 Lt įgijo, laikė ir, pasinaudodamas asmens, nežinančio apie siuntinio turinį paslaugomis, gabeno nuo Telšių autobusų stoties iki Biliūno g. namo Nr. 4, 10 vnt. polietileninių maišelių su 96,17 g bendros masės baltos spalvos sausais milteliais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 23,303 g masės psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. iki jis, 2010-02-07, apie 19.30 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
J. M. bendrininkaudamas su D. G., 2010-02-12, apie 14.00 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagą, juodos spalvos automobiliu „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės „Norfa“, esančios Justiniškių g. 91, Vilniuje, kur, persėdęs į D. G. automobilį „Audi C4“, v/n (duomenys neskelbtini) neteisėtai pastarajam perdavė penkis plastikinius maišelius su 50,071 g bendro svorio baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 11,161 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o šis, t. y. D. G., turėdamas tikslą šią medžiagą parduoti NVIM dalyviui, ją įgijo iš J. M., ir už 650 Lt NVIM dalyviui pardavė penkis plastikinius maišelius su 50,071 g bendro svorio baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 11,161 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Be to, J. M. bendrininkaudamas su D. G., 2010-03-05, apie 15.24 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagą, juodos spalvos automobiliu „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės „Maxima“, esančios Taikos pr. 162 A, Vilniuje, kur, persėdęs į D. G. automobilį „Audi C4“, v/n (duomenys neskelbtini) neteisėtai pastarajam perdavė 187,974 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 55,183 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o šis, t. y. D. G., turėdamas tikslą šią medžiagą parduoti NVIM dalyviui, ją įgijo iš J. M., ir apie 15.30 val., už 2600 Lt, neteisėtai pardavė NVIM dalyviui 187,974 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 55,183 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
J. M. bendrininkaudamas su D. G., 2010-03-24, apie 22.00 val., Vilniuje, neteisėtai perdavė D. G. 179,587 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 159,028 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, o šis, t. y. D. G., turėdamas tikslą šią medžiagą parduoti NVIM dalyviui, ją iš J. M. įgijo, laikė ir gabeno a/m „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) iki automagistralėje Vilnius - Kaunas l km atstumu nuo Abromiškių k., Elektrėnų savivaldybėje esančios degalinės „Abromika“, kur, apie 23.30 val., neteisėtai, už 12 000 Lt, NVIM dalyviui pardavė 179,587 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 159,028 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. D. apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti bylą iš naujo ir patikrinti, ar jam nebuvo paskirta per griežta bausmė. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į daugelį aplinkybių, tik norėjo kuo greičiau jį nuteisti ir baigti bylos nagrinėjimą, o jis, nežinodamas įstatymų, negalėjo gintis, teisme dalyvavusi jam paskirta gynėja jo negynė. Nors jis yra nuteistas už didelio kiekio narkotinės medžiagos (amfetamino) platinimą, šis kiekis, apelianto įsitikinimu, nėra toks didelis, kaip yra nurodyta nuosprendyje. Ekspertizės išvados apeliantui kelia abejonių. Jo nuomone, ekspertizė atlikta netiksliai ir neprofesionaliai. Neatmetama, kad keli gramai narkotinės medžiagos (3 g) buvo pridėti specialiai tam, jog keistųsi kvalifikacija iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį, ir jam skiriama griežtesnė bausmė, arba įvyko klaida paskaičiuojant kiekį, nes grynasis narkotinės medžiagos kiekis nebūtinai turi sutapti su pas jį rasto viso amfetamino grynumu. Narkotinių medžiagų kiekiai nurodyti lentelėse yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra konkrečiai apibrėžti. Apelianto nuomone, byloje būtų tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę ir nustatyti grynąjį narkotinės medžiagos kiekį, nes nuo šios aplinkybės tinkamo nustatymo gali švelnėti jam teismo paskirta bausmė, juolab, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), jis turi mažametį vaiką, kas yra taip pat pagrindas jam skirti švelnesnę bausmę.
Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio į BK 259 straipsnį ir nubausti jį tik už jo paties atliktus nusikalstamus veiksmus, darant šį nusikaltimą, ir, įvertinus visas jo skunde nurodytas aplinkybes, jo šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, paskirti jam tinkamą bausmę. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, neatsižvelgė į daugelį svarbių aplinkybių, į tai, kokius veiksmus jis atliko, ir dėl ko juos atliko. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nebuvo išprovokuotas nusikalsti. Jis buvo sekamas pareigūnų, buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių. Siuntinio persiuntimas S. D. autobusų stotyje Vilniuje buvo sekamas ir viskas fiksuojama, tačiau jis sulaikytas tuo metu dėl kažkokių priežasčių nebuvo, taip užkertant kelią nusikaltimo padarymui. Priešingai, buvo sankcionuotas NVIM ir taip jis buvo išprovokuotas vėl nusikalti. Jis pats po šio nusikaltimo padarymo daugiau nesiruošė daryti kokių nors nusikaltimų. Sankcionavus NVIM po pirmo susitikimo su pareigūnu jis taip pat nebuvo sulaikytas, o provokuojamas toliau daryti nusikaltimus. Kiekvieną kartą jam paskambindavo pats NVIM dalyvis, prašydavo susitikti su šiuo pastarojo nurodytoje vietoje, net nurodydavo, kaip reikia jam kalbėti telefonu, kai buvo kalbama apie psichotropines medžiagas. Susitikimo metu NVIM dalyvis jo prašydavo, kad jis būtinai surastų ir įsigytų psichotropinių medžiagų. Jis nenorėdavo šiam padėti, bet pastarasis taip jį išprovokuodavo ir jis sutikdavo. Be to, buvo atvejų, kad jam ir grasino. Visi šie atvejai buvo panašūs, tik kiekvieną kartą NVIM dalyvis prašydavo, kad jis surastų vis didesnį kiekį psichotropinių medžiagų, ko jis iš karto net nesuprato, nes niekada neužsiiminėjo narkotinių medžiagų platinimu. NVIM dalyvis jam paduodavo pinigus ir jis paimdavo pastarojo paprašytos medžiagos. NVIM dalyvis taip pat turėjo svarstykles ir kiekvieną kartą pasverdavo jo atneštas medžiagas. Po to jie išsiskirdavo. Jis tokius veiksmus atliko nepagalvojęs apie pasekmes, neturėdamas tikslo pasipelnyti ir platinti ar kitaip disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Savo kaltę dėl to, ką jis pats atliko, pripažįsta ir dėl atliktų nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi ir jau suprato blogai pasielgęs, ateityje daugiau nusikaltimų nebedarys.
Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme vyko šališkai, neobjektyviai, buvo renkami tik jį kaltinantys įrodymai, nepašalintos abejonės, nors baudžiamasis procesas tiesiogiai reikalauja ištirti ir įvertinti visus įrodymus bei dėl kiekvieno įrodymo pasisakyti, o asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismui vienpusiškai įvertinus įrodymus buvo pažeisti ir BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai, o kaltė pagrįsta prielaidomis, nors pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad pagal BK 260 straipsnį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Tuo tarpu, nors nuosprendyje nurodyta, kad didelio kiekio amfetamino įgijimas, laikymas, pardavimas nustatytas, iš tiesų šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės amfetamino įgijimo, laikymo, pardavimo aplinkybės: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo amfetaminą, kas patvirtina, kad jis visą laiką buvo kaltininko žinioje, kur jis buvo laikomas, kada ir kam parduotas ir panašiai, nenustatytos. Visi įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, yra netiesioginiai: ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai, D. G. atžvilgiu taikyto NVIM metu surinktos medžiagos suvestinės, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo suvestinės, kurioje jokia forma nėra tiesiogiai užfiksuota, kad jis būtų įgijęs, laikęs ar pardavęs didelį kiekį amfetamino. Tačiau pagal teisės praktiką ir teisės doktriną, kurią apeliantas skunde pacituoja, apelianto teigimu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas vien netiesioginiais įrodymais, kadangi jais yra įrodinėjamas tik tarpinis faktas, o pačios nusikalstamos veikos padarymas nėra įrodinėjamas. Be to, paminėti netiesioginiai įrodymai, apelianto nuomone, byloje neįrodo netgi jokio tarpinio fakto, todėl apskritai neturi jokios įrodomosios reikšmės. Šioje byloje nė vienas iš apklaustų liudytojų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą taip pat nepatvirtino jokios jos sąsajos su nusikalstama veika, už kurios padarymą jis buvo nuteistas. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3471)-IS1-3549 buvo nustatyta, kad rankos delno pėdsakas yra paliktas ne jo, o kito asmens. Kratos metu pas jį jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų pėdsakų ar kokios nors su jais susijusios įrangos rasta nebuvo. Buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas ir SIM kortelės, kurios neturi jokio ryšio su BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Vienintelis įrodymas, kuris bent kažkiek sieja jį su nusikalstama veika, už kurios padarymą jis buvo nuteistas, yra liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymai, tačiau jie, apelianto teigimu, negalėjo būti pripažinti įrodymais ir teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jais neturėjo remtis. Tokią išvadą apeliantas daro remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-09-19 nutarimu, EŽTT jurisprudencija ir teismų praktika dėl anonimiškumo liudytojams taikymo pagrindų ir tokių liudytojų parodymų vertinimo. Taip pat apeliantas skunde abejoja ir šioje byloje taikyto NVIM teisėtumu, o kartu ir jo metu surinktos informacijos, kuria teismas taip pat rėmėsi, patikimumu, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-05 nutartį Nr. 2K-P-2/2009, 2001-02-27 nutartį Nr. 2K-52/2001, 2008-12-16 nutartį Nr. 2K-P-6/2008, kurios, jo nuomone, yra aktualios teismui sprendžiant, ar NVIM taikymo metu surinkti įrodymai gali ar negali būti nagrinėjamu atveju naudojami kaip įrodymai. Apeliantas yra įsitikinęs, kad negali, nes policijos pareigūnai veikė ne kaip slaptieji agentai, bet kai agentai provokatoriai. Šie ne vien tik ,,prisijungė“ prie daromos nusikalstamos veikos, bet išprovokavo jos padarymą. Taigi policijos pareigūnai neapsiribojo iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet darė tokį poveikį, kad paskatintų nusikalstamos veikos padarymą.
Apelianto įsitikinimu, visi šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, o tai yra esminis BPK pažeidimas, dėl kurio nuosprendis turi būti naikinamas.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistieji ir jų gynėjai prašo tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų S. D., D. G. ir J. M. apeliaciniai skundai atmestini.
S. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nustatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kuris neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių medžiagų. Šio nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamus kiekius.
Nagrinėjamos bylos dalykas – psichotropinė medžiaga metamfetaminas lentelėje pažymėtas . Šios medžiagos kiekis laikomas dideliu, kai jos yra daugiau kaip 20 g, o labai dideliu – daugiau kaip 100 g. S. D. įgytų miltelių bendras svoris buvo 96,17 g, tačiau juose buvusios psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekis buvo mažesnis 23,303 g, tačiau šis kiekis viršijo tą kiekį, kuris pagal rekomendacijų lentelę laikytinas dideliu kiekiu.
S. D. ginčija psichotropinės medžiagos kiekį ir su tuo susijusią nusikalstamos veikos kvalifikaciją bei paskirtos bausmės dydį.
Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas S. D. veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, rėmėsi ne tik specialisto išvada ir minėtų rekomendacijų duomenimis, teismas savo sprendimą motyvavo ir duomenimis, atskleidžiančiais S. D. suvokimą apie metamfetamino galimą didelį kiekį įgytų miltelių sudėtyje ir įgijimo tikslą (parduoti ar kitaip platinti). 2010 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(1017)-ISI-2165 BPK 20 straipsnio prasme teismo pagrįstai priskirta prie įrodymų, kuriais nustatyta S. D. kaltė. Šis procesinis dokumentas atitinka BPK 90 straipsnio reikalavimus. Tyrimą atliko ir išvadą pateikė asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įgūdžių (t. 3, b. l. 21-22). Tyrimui buvo pateiktas paketas Nr. 0011745 su dešimt vienodų bespalvių polietileninių maišelių su baltos spalvos sausais milteliais, kurių bendra masė 96,17 g. Ištyrus rasta metamfetamino, kurio masė yra 23,303 g. Niekuo neparemti apelianto teiginiai, kad specialisto išvada yra netiksli ir neprofesionali. Priešingai, nei teigia apeliantas, miltelių kiekybinis ir kokybinis tyrimas bei metamfetamino identifikavimas atliktas pagal mokslinę metodiką ir naudojant specialią įrangą, esančią Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kratos metu aptiktas ir specialisto identifikuotas metamfetamino kiekis yra tikslus. Apygardos teismo išvadą, kad metamfetaminą S. D. įgijo, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Iš D. G. ir S. D. mobilaus ryšio telefono išklotinių nustatyta, kad pokalbiuose su D. G. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo S. D. skubina D. G., mini, kad pas jį yra užsiprašę žmonės, prašo naujų svarstyklių, nes jo sugedusios (t. 3, b. l. 147-153). Tikslo platinti buvimą taip pat liudija kiti bylos duomenys. Iš 2010 m. vasario 7 d. kratos protokolo nustatyta, kad pas S. D. bute rastos svarstyklės, 316 pakavimo-fasavimo maišelių, tarp kurių yra maišelis, kur matosi baltos spalvos medžiagos liekanos. Visi šie daiktai buvo paslėpti – svarstyklės pliušiniame žaisle, maišeliai už spintos. Rastas raštelis su vardais ir skaičiais prie jų, t. y. skolininkų sąrašas (t. 3, b. l. 82-86). Pagal 2010 m. spalio 18 d. specialisto išvadą ant bespalvio plastikinio maišelio, rasto pas V. D., vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai, ant elektroninių svarstyklių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai bei narkotinių medžiagų – kanapių ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (t. 3, b. l. 92-93). Šie įrodymai bei liudytojų G. G. ir D. T. bei S. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paneigia teiginius, kad S. D. psichotropinę medžiagą – metamfetaminą įgijo savo poreikiams. Kad S. D. pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs G. G.. Jis pats pirkęs kanapių, už kurių gramą S. D. mokėdavo po 40 litų (t. 3, b. l. 123). D. T., apklausiamas liudytoju, parodė, kad S. D. yra prašęs gal kokius du kartus jam parūpinti psichotropinės medžiagos amfetamino. S. D. už pusę gramo duodavo 20 litų (t. 3, b. l. 56-57). Ikiteisminio tyrimo metu pats S. D. tvirtino, kad pas su juo kartu sulaikytą D. T. buvo surasti 100 gramų amfetamino bei svarstyklės. Medžiagos buvo skirtos išplatinimui (t. 3, b. l. 99). Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad S. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, suvokė šių medžiagų kiekį, numatė, kad metamfetamino kiekis gali siekti didelį kiekį.
Teismas, skirdamas S. D. bausmę, atsižvelgė, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, padaryta veika, teismo nuomone, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nes jis yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nors teistumas išnykęs, tačiau tai teismas pripažino S. D. asmenybę neigiamai apibūdinančia aplinkybe. Teismas konstatavo, kad S. D., būdamas darbingas, nedirbo ir, kaip ieškantis darbo, nebuvo įsiregistravęs darbo biržoje. Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių bei nenustatęs S. D. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nusprendė jam skirti bausmę, ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Sušvelninti S. D. paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija laiko, kad S. D. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 41 straipsnio nuostatų, ši bausmė atitinka bendruosius BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Teismo paskirtos S. D. bausmės dydis atitinka sankcijose numatytos bausmės vidurkį (9 metai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. D. paskyrė bausmę, atitinkančią įstatymo reikalavimus, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Sprendžiant pagal bylos duomenis S. D. bylos proceso metu teisė į gynybą buvo užtikrinta.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto D. G. argumentais, kuriais nurodo, kad teismas skyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgė į, jo nuomone, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis visiškai prisipažino jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kad veikas padarė nesavanaudiškais tikslais, ne organizuotoje grupėje ir išprovokuotas policijos pareigūnų. Skirdamas bausmę D. G. pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Nuteistojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis veikė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Vertinant kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes didelę reikšmę turi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. BK 260 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 5 d., 6 d.). Skiriant bausmę buvo įvertinta D. G. asmenybė (ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbo ir kaip ieškantis darbo nebuvo įsiregistravęs darbo biržoje), jo sveikatos būklė, aktyvumas ir vaidmuo darant nusikaltimus. Kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio paskyrimo už padarytas nusikalstamas veikas D. G. sutinka ir mano, kad bausmė D. G. paskirta nepažeidžiant įstatymų, t. y. baudžiamasis įstatymas jam taikytas tinkamai.
Šalies argumentai
Ginčydamas paskirtos bausmės dydį, nuteistasis D. G. skunde nurodo, kad jis buvo išprovokuotas policijos pareigūnų nusikalsti, NVIM dalyvis reikalavo, prašė, grasino ir provokavo jį gauti psichotropinės medžiagos. Svarbu pažymėti, kad byloje provokavimo versija neliko teismo nepatikrinta. Apygardos teismas patikrino prie techninių priemonių panaudojimo protokolų pridėtuose prieduose NVIM dalyvio (byloje įslaptinto liudytojo Nr. 1-10) bei D. G. pokalbių turinį, atskleidė jų prasmę, įvertino pokalbio dalyvių aktyvumą ir elgesį derybų psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo metu, D. G. minimas galimybes pristatyti neribotą kiekį amfetamino, ir padarė išsamų ir motyvuotą sprendimą apie provokacijos nebuvimą. Vertinti priešingai nei įvertino teismas, nėra teisinio pagrindo. D. G. pats aktyviai dalyvavo nusikalstamojoje veikloje bendraudamas su NVIM dalyviu jis ir pats skambindavo NVIM dalyviui, siūlė susitikimo vietas, paskutiniu atveju buvo net pasiryžęs pats pristatyti psichotropinę medžiagą. Teiginys, kad visada pirmas jam skambindavo NVIM dalyvis, neatitinka faktinių aplinkybių. Tai matyti iš bylos duomenų, kuomet 2010 m. vasario 12 d. išsiskirdamas su NVIM dalyviu D. G. sako: ,,jeigu kas, duok iš anksto žinoti, paskambink iš vakaro, nu įsivaizduoji galėtum atvažiuoti...atiduoti skolas 50 ar 100 Lt, išvadoje užsisakyk ir pasakyk kiekį“ (t. 1, b. l. 71-76). Techninių priemonių pagalba užfiksuota informacija ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos išklotinių analizė atskleidžia D. G. didelį pasiryžimą bei aktyvias pastangas realizuoti NVIM dalyviui psichotropinę medžiagą. Šie ir kiti bylos duomenys, kuriais remiasi teismas, paneigia D. G. skunde nurodytą motyvą, kad jis buvo išprovokuotas policijos pareigūnų nusikalsti.
Teismas nuosprendyje konkrečiai nurodė, kokiais veiksmais J. M. realizavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyvius požymius ir kokį vaidmenį jis atliko bendrininkų grupėje. Teismo išvados dėl J. M. kaltės pagrįstos įrodymų išsamia analize. Apeliantas J. M. skunde pateikia motyvus, kuriais atsieja įrodymus vieną nuo kito ir iškraipo jų prasmę. Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, ar gauti duomenys laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Vertindamas įrodymus teismas padarė teisingas išvadas dėl J. M. kaltės. Teismas pagrįstai atmetė J. M. gynybinę poziciją neigiant jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas įtikinamai motyvavo, kodėl kritiškai vertina tokius J. M. parodymus. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismo sprendimą nulėmė tai, kad bylos įrodymai paneigia J. M. nurodytas aplinkybes, taip pat ir D. G. baigiantis įrodymų tyrimui pakeistus parodymus, kuriais neigiamas J. M. dalyvavimas nusikalstamose veikose. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje apibūdindamas J. M. veiksmus, pakankamai įsigilino į visą įrodomąją medžiagą ir teisingai nustatė, kad tarp ištirtų įrodymų yra tarpusavio ryšys. Ikiteisminio tyrimo metu D. G., be kita ko, parodė, kad su D. M. buvo pažįstami. Su juo susitikdavo. Iš J. M. jis pirkdavo dyzelinį kurą ir cigaretes. Taipogi kartais prašydavo gauti ir psichotropinių medžiagų. Kai šis psichotropines medžiagas surasdavo, skambindavo jam. Tuomet jis tas medžiagas paimdavo (t. 2, b. l. 84-85). Teisiamojo posėdžio metu D. G. parodė, kad amfetaminą S. D. jis nupirko iš J. M., sumokėjo jam po 15 Lt už 1 gramą (t. 4, b. l. 145). Mobilaus ryšio telefonu užfiksuoti kontaktai tarp D. G. ir J. M., tarp jų vykusių telefoninių pokalbių bei SMS žinučių turinys objektyviai atskleidžia schemą, pagal kurią jie neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti bei jas platino (t. 1, b. l. 27-55, 147-153). Teismas pagrįstai nesuabejojo tarp D. G. ir J. M. vykusių pokalbių įrašų teisingumu, nes šių pokalbių ir kitų pokalbių, vykusių tarp D. G. bei S. D., D. G. ir nusikalstamą veiką imitavusio asmens tikrumo klausimą yra nuodugniai aptaręs apygardos teismas ir savo nuosprendyje konstatavęs, kad pokalbių įrašai, padaryti atliekant operatyvinius veiksmus, gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisiamajame posėdyje patikrinti. Pripažinti, kad teismas pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, darydamas išvadas rėmėsi netinkamu įrodymų vertinimu, nėra pagrindo.
Bylos duomenimis teismas paneigė J. M. parodymus, kad jis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neprekiavo, D. G. jų nerealizavo. D. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė psichotropines medžiagas įgijęs iš J. M., tik lapkričio 15 d. posėdžio metu parodymų atsisakė, paaiškindamas, kad apkalbėjo J. M..
Vienok bylos duomenys leido teismui padaryti išvadą, kad jis J. M. neapkalbėjo ir pastarojo dalyvavimas nusikalstamų veikų padaryme įrodytas. Nuteistasis D. G. pripažino psichotropinių medžiagų įgijimo-realizavimo faktus, nurodė gavęs psichotropines medžiagas iš J. M.. Iš pokalbių, vykusių 2010-02-03 – 2010-02-07 tarp D. G. ir S. D., suvestinės matyti, kad S. D. pas D. G. užsakė psichotropinių medžiagų, kurias norėtų kuo greičiau gauti, domisi kaina, kokybe, žada iš karto atsiskaityti. D. G. tikslina ko konkrečiai reikia ir kitus klausimus. D. G. 2010-02-05, 13 val. 49 min. 48 sek. skambino J. M. į mobilaus ryšio telefoną ir užmaskuotai praneša kokių psichotropinių medžiagų nereikės (kanapių ir jų dalių) ir kokių reikės (120 g amfetamino), klausia kiek paims už jas, gal atiduos pigiau. J. M. užmaskuotai atsako, kad atiduos už ,,tiek pat“. D. G., suderinęs apmokėjimą su D. D., ir 2010-02-05 15 val. 35 min. skambina J. M. į mobilaus ryšio telefoną ir pasako, kad šis viską paruoštų, nes jis už gero pusvalandžio privažiuos (t. 1, b. l. 42-43). 2007-02-07 D. G. informuoja S. D., kad ,,viskas jau supakuota“, kad 19.15 val. atvažiuoja ,,Vilnius-Skuodas“ (t. 1, b. l. 54). Svarbu pažymėti tai, kad iki siuntos su metamfetaminu perdavimo S. D., D. G. keletą kartų skambino J. M., pokalbiuose sakė, kad nurodė sąskaitą, į kurią turi būti pervedami pinigai, po to pranešė, kad jau gavo pinigus, kad užvažiuos paimti, po to pasiuntė žinutę S. D., kad pasiėmė, kad įdės, klausia kam adresuoti, taip pat užfiksuoti D. G. pokalbiai dėl svarstyklių, SMS pranešimai apie įdėtą siuntą. Galiausiai visas D. G. perduotas siuntinys su užrašais S. D., buvo ištirtas specialisto, kuris rado milteliuose metamfetamino 23.303 g. Byloje esanti medžiaga: įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto įrašas (t. 1, b. l. 5-11), Vilniaus apygardos teismo iš dalies išslaptintų 2009-12-14 ir 2010-01-19 nutarčių, kuriomis buvo sankcionuota slapta D. G. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas abonentiniais Nr. 8-600-12343, 8608-14890 nuo 2009-12-14 iki 2010-03-14 bei J. M. abonentiniu Nr. 8-606-79482 nuo 2010-01-19 iki 2010-04-19, išrašai, 2010-02-01 nusikalstamą veiką imituojamo modelio išrašas (t. 1, b. l. 5, 13, 15), Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-25 nutartis leisti klausyti telefoninių pokalbių telefonu Nr. 8-600-12434, kuriuo naudojasi D. G., daryti įrašus, kontroliuoti ir filmuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją kaupti darant įrašus (t. 1, b. l. 89-90) bei to paties teismo 2010-03-08 nutartis leisti nuo 2010-03-08 iki 2010-06-08 klausytis telefoninių pokalbių telefonu Nr. 8-648-08372, kuriuo naudojasi J. M., daryti jų įrašus, kontroliuoti ir fiksuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją kaupti darant įrašus (t. 1, b. l. 43), protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir prie jų esančių pokalbių suvestinės, sekimo protokolas (t. 1, b. l. 16-26, 27-55, 71-76, 98-120, 153-155) patvirtina, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant operatyvinės veiklos įstatymu nustatytos tvarkos, duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.
Pagal bylos duomenis operatyvinės veiklos subjektas 2009 m. gruodžio mėn. gavo informacijos apie galimai daromą nusikalstamą veiką, t. y. apie tai, kad D. G. neteisėtai platina narkotines ir psichotropines medžiagas. Siekiant surinkti duomenis apie D. G. bei jo bendrininkų daromą nusikalstamą veiką LR generalinio prokuroro pavaduotojas 2010-02-01 sankcionavo nusikalstamą veiką imituojantį modelį Nr. S2-05. 2010-02-12, 14 val. 00 min. D. G. prie prekybos centro ,,Norfa“, esančio Justiniškių g. 91, Vilniuje, už 650 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančio modelio dalyviui 50 g medžiagos, kurioje rasta 11,161 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (2010-02-22 specialisto išvada) Nr. 140-(1182)-ĮSĮ-1362, galimai gauto iš J. M.. 2010-02-22 nustačius veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje požymius, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. 2010 m. vasario 26 d. buvo apklaustas liudytoju asmuo, kuriam priimtas nutarimas taikyti anoniškumą ir kuris įvardijamas Nr. 1-10. Nustatyti duomenys apie asmenis, galimai padariusius nusikalstamą veiką – D. G. ir J. M.. Kontakto su NVIM dalyviu metu D. G. teigė galįs gauti didelį kiekį metamfetamino, kanapių ir jų dalių, nurodė kokius žodžius naudoti užsakant psichotropinį ir narkotinių medžiagų kiekius. Siekiant nustatyti narkotikų ar psichotropinių medžiagų laikymo, gabenimo, gaminimo, sandėliavimo vietas, nusikalstamos veikos dalyvius, sulaikyti juos su įkalčiais, buvo priimta 2010 m. kovo 1 d. teismo nutartis, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 3 dalį (t. 1, b. l. 146-147).
Teismo patikrinti ir įvertinti bylos įrodymai patvirtina teismo išvadas, kad psichotropinę medžiagą metamfetaminą, kurią už 650 Lt, 2600 Lt bei už 12000 Lt realizavo NVIM dalyviui D. G., jis taip pat įgijo iš J. M.. Teismas, nustatydamas J. M. kaltę, klaidos nepadarė, teisingai įvertino ir tinkamai išsprendė nusikaltimų įrodytumo ir J. M. dalyvavimo darant nusikalstamas veikas vaidmenį. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas gilia visų keturių veikų įrodymų analize ir išsamiai atskleistas J. M. vaidmuo. Kadangi apelianto skundas nesiejamas su konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir įrodymais, kolegija laiko netikslinga iš naujo kartoti ir vertinti nuosprendyje išsamiai išdėstytus ir įvertintus įrodymus.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosprendyje išdėstytais ir išsamiai paaiškinančiais, kodėl teismas kritiškai vertina D. G. pakeistus parodymus dėl J. M. vaidmens bendrininkų padarytame nusikaltime ir paties J. M. parodymus, kad psichotropinėmis medžiagomis neprekiavo, D. G. jokių psichotropinių medžiagų neperdavė, motyvais. Šie grindžiami įrodymais, kurie ištirti, patikrinti teisiamajame posėdyje. Nuosprendyje išdėstyti nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, iš jų analizės logiškai išplaukia J. M. kaltė.
Iš bylos duomenų negalima pripažinti pagrįstais apelianto J. M. teiginius, kad NVIM dalyvis provokavo nusikalsti kitą nuteistąjį t. y. D. G.. Byloje nustatyta ir teismo pasisakyta nuosprendyje, kad pats D. G. rodė iniciatyvą parduoti liudytojui Nr. 1-10, kuriam taikytas anonimiškumas, narkotinių medžiagų, šiam sakydamas, jeigu reikės jam ,,ratų“, ,,baltų dažų“, taip užslaptintai įvardindamas narkotinės medžiagas. Šis jam iš vakaro turi paskambinti ir pasakyti, kiek reikia ,,dažų“, arba skolą jis jam atveš. Išsiskiriant D. G. paprašė jam paskambinti (t. 1, b. l. 71-76). Be to, bylos duomenys teismui leido padaryti išvadą, kad tiek D. G., tiek J. M. aktyviai veikė siekdami gauti ir realizuoti NVIM dalyviui šio prašomą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – metamfetamino, netgi pristatė didesnį nei prašė NVIM dalyvis psichotropinės medžiagos kiekį, D. G., leidus J. M., ryžosi vykti į Kauną, t. y. į kitą vietą, nei įprastai. Taigi, liudytojas Nr. 1-10, kuriam taikytas anonimiškumas, jokiais veiksmais neskatino ir tik prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos. NVIM taikymas D. G. ir J. M. nevaržė jų pasirinkimo laisvės, nes nuteistieji užuot pardavę psichotropines medžiagas, galėjo pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą: atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją ir pranešti. Provokacijos daryti nusikalstamą veiką nebuvo. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad šioje byloje buvo taikytas NVIM pagal 2002 m. birželio 20 d. operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnį ir vėliau duotas BPK 159 straipsnyje numatyta tvarka teismo leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Kadangi teismas leido nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikti dėl pagal NVIM pradėtų nusikaltimų užbaigtumo (BK 260 str.), o ne dėl naujų, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis kaip operatyvinis veiksmas ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas buvo atlikti neteisėtai. Teismas pagrįstai pripažino NVIM surinktą informaciją įrodymais byloje, kadangi NVIM buvo sankcionuotas nepažeidžiant operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK 159 straipsnio nuostatų ir teisėtai įgyvendintas. Jo naudojimo metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais nuteistųjų kaltę.
Šalies argumentai
Apeliantas neteisus teigdamas, kad duomenų, gautų pagal NVIM, negalima buvo pripažinti įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatą įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais. Šiuo atveju, teismas, vadovaudamasis BPK 282 straipsnio nuostatomis, be kita ko, apklausė liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, bei ištyrė rašytinę medžiagą, t. y. duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą.
Nei vienas iš J. M. skunde nurodytų BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų pažeidimų nepasitvirtino ir tai neleidžia padaryti išvados, kad jo byla nebuvo išnagrinėta teisingai. BPK 1 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo proceso paskirtis. Šis straipsnis nepažeistas. J. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos atskleistos išsamiai, tinkamai pritaikytas įstatymas, nusikalstamas veikas padaręs J. M. teisingai nuteistas. Apeliantas skundžiamo nuosprendžio ydingumą taip pat sieja su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą. Tokia teisė įtvirtinta ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nuteistasis J. M. skunde konstatuoja, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Jo konstatavimas siejamas su priimto nuosprendžio nepalankiu jam įrodymų vertinimu. Nesant konkrečių bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių, numatytų BPK 58 straipsnyje, nuteistojo nurodytas požymis, kolegijos nevertinamas kaip teismo šališkumo požymis. Kita vertus, teismas nepažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimų. Nuosprendį teismas pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne vien liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais ir ne vien jo parodymai lėmė apelianto pripažinimą kaltu: liudytojo A. Z. (A. Z.) parodymai, kad 2010-03-24 jis važiavo D. G. automobiliu ,,Audi 100“, D. G. Vilniuje, Lazdynų degalinėje susitiko su J. M., kuris atvažiavo su automobiliu ,,BMW“, jie abu kalbėjosi, netoli Elektrėnų pamatė stovintį automobilį ,,BMW“. D. G. paprašė jo persėsti į šį automobilį, jame šalia vairuotojo sėdėjo J. M., D. G. automobilis ,,Audi“ nuvažiavo pirmas, o jie sekė jį automobiliu ,,BMW“, sustojo prie kažkokios stotelės, stovėjo apie 20 minučių, po to atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė, jam paaiškino, kad jie buvo sulaikyti dėl to, kad gabeno amfetaminą; liudytojos A. M. (buvusi Kovger) parodymais, kuriais patvirtino, kad ji, jos vyras važiavo automobiliu ,,BMW“ į Elektrėnus, kad sustojus į automobilio galą įsėdo vaikinas, po kažkurio laiko jie buvo sulaikyti policijos; šių liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtino V. S., kuris vairavo automobilį ,,BMW“; liudytojo D. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad iš J. M. yra įgijęs narkotinės medžiagos – heroino; D. G. parodymai apie tai, kad į įvykio vietą 2010-02-12, 2010-03-05 atvykdavo J. M. su automobiliu ,,Audi A44“, v/n (duomenys neskelbtini) persėsdavo į J. G. automobilį ,,Audi C4“, v/n (duomenys neskelbtini) ir šiam perduodavo psichotropines medžiagas, kurias D. G. parduodavo NVIM dalyviui, susitikimų vietos buvo prie parduotuvės ,,Norfa“, esančios Justiniškių g. 91, Vilniuje, ir parduotuvės ,,Maxima“, esančios Taikos per. 162A, Vilniuje, t. y. netoli tų vietų, kur gyveno J. M., ir pastarojo nurodytose vietose, kaip teigė D. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 135, t. 4, b. l. 150). J. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai konstatuotas BPK 301 straipsnio pažeidimas. Nuosprendžio aprašomoji dalis išdėstyta pagal BPK 305 straipsnio taisykles. Visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas pažeidė minėto straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytus reikalavimus. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išsamiai nurodytos kiekvienos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 str. 1 p.) bei įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų S. D., D. G. ir J. M. (J. M.) apeliacinius skundus atmesti.