- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- e2YT-281-445/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00679-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- I. Z., J. K., V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., N. M., valstybės įmonei Turto bankui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Z., J. K. ir V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., N. M. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jų motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėję turtą valdyti.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po J. K. mirties palikimą priėmė jo dukra, pareiškėjų sesuo N. M.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) iki mirties taip pat gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po D. K. mirties įpėdiniai dėl paveldėjimo pas notarą nesikreipė. VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto D. K. vardu nėra įregistruota, tačiau, kadangi gyvenamąjį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjų tėvai J. ir D. K. įsigijo santuokos metu (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. Kaip minėta, gyvenamajame bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjų tėvai kartu gyveno iki J. K. mirties. Po J. K. mirties jį pergyvenusi sutuoktinė D. K. (pareiškėjų motina) kartu su pareiškėja toliau liko gyventi tame pačiame bute, naudojosi ūkinio pastato dalimi, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais. Mirus D. K., jos pareiškėjai sutarė, jog D. K. priklausančią turto dalį paveldės lygiomis dalimis visi pareiškėjai. Nors bute liko gyventi tik pareiškėja I. Z., tačiau palikimą sudarantį turtą priėmė ir juo rūpinosi visi pareiškėjai. Pareiškėjai nurodo, kad iškart po savo motinos D. K. mirties jie pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti visu jai priklausiusiu turtu - I. Z. bendru įpėdinių sutarimu gyveno tame pačiame bute, visi bendrai naudojosi ūkinio pastato dalimi, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, o tai rodo, kad pareiškėjai priėmė palikimą po savo motinos mirties faktiškai bendru sutarimu pradėję turtą valdyti. Šiuos faktus patvirtina prie pareiškimo pridedami mokėjimus už suteiktas paslaugas patvirtinantys dokumentai.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. K. ir N. M. (pareiškėjų brolis ir sesuo) teismui pateiktais atsiliepimais į pareiškėjų pareiškimą sutiko su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą teismo prašo pareiškėjų I. Z., J. K. ir V. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjų prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina mirties, gimimo, santuokos liudijimų kopijos. Pareiškėjų ir palikėjos giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Byloje nėra duomenų, kad pas notarą pareiškėjai kreipėsi per tris mėnesius. 2021-08-31 testamentų registro išrašo duomenimis nieks nepriėmė (duomenys neskelbtini) mirusios pareiškėjų motinos D. K. palikimo, t. y. pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Byloje nėra duomenų apie D. K. testamento sudarymą. Šias aplinkybes patvirtina Testamentų registro išrašas.
Bylos duomenimis, po D. K. mirties, yra likęs šis jos turtas: valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto D. K. vardu nėra įregistruota, tačiau, kadangi gyvenamąjį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjų tėvai J. ir D. K. įsigijo santuokos metu (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. Į šį turtą pretenduoja pareiškėjai. Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai (sūnus ir dvi dukros) priėmė savo motinos palikimą po jos mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl teisės į palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Vadovaujantis D. K. palikimo atsiradimo momentu galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjai nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos pareiškėjų paaiškinimais, kad iškart po motinos D. K. mirties visi trys pareiškėjai pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti visu jai priklausiusiu turtu - I. Z. bendru įpėdinių sutarimu gyveno tame pačiame bute, visi bendrai naudojosi ūkinio pastato dalimi, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais. Tokioms pareiškėjų nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, tikėtina situaciją žinantys, suinteresuoti asmenys: pareiškėjų brolis ir sesuo R. K. ir N. M..
Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Mirus motinai, trys iš penkių jos vaikų palikimu iš karto rūpinosi kaip savo turtu. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jų motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti palikėjai D. K. priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams I. Z., J. K. ir V. M. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jų motinos D. K. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.