- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-984-256-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00195-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Jūratė Damanskienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Žana Kozliakienė
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-984-256/2012
Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00195-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.4.2.; 1.2.14.3.2.2.; 1.2.7.2.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.10.; 1.1.7.2.7.; 2.1.7.; 2.4.
2012 m. lapkričio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:
pagal BK 22str. 1d., 180str. 2d. laisvės atėmimu 5 metams;
pagal BK 150str. 1d. laisvės atėmimu 5 metams.
Bausmes subendrinus BK 63str. 1, 4d. tvarka galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2012-02-08, laikotarpyje nuo 10.30 val. iki 11.00 val., Veržuvos draustinio miško masyve, netoli nuo Nemenčinės plento 11 km., Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie nukentėjusiosios O. G., siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, parodė dešinėje rankoje laikytą peilį, o kaire ranka sugriebęs nukentėjusiajai už dešinės rankos žasto, nuvedė į miško masyvo gilumą, pareikalavo atiduoti pinigus. Nukentėjusiajai pasakius, kad pinigų neturi, paėmęs O. G. kuprinę apžiūrėjo ten buvusią piniginę, neradęs pinigų, liepė išversti į išorę palto kišenes, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes O. G. pinigų neturėjo.
V. K. nuteistas ir už tai, kad 2012-02-08, laikotarpyje nuo 10.30 val. iki 11.00 val., Veržuvos draustinio miško masyve, netoli nuo Nemenčinės plento 11 km., Vilniuje, turėdamas tikslą seksualiai išprievartauti O. G. prieš šios valią, po to, kai nukentėjusiosios atžvilgiu pasikėsino padaryti plėšimą, pasinaudodamas tuo, kad O. G. pasipriešinimas buvo palaužtas dėl prieš tai pavartoto fizinio smurto ir grasinimų peiliu, stovėdamas nusismaukė savo kelnes ir apatines kelnaites, paėmęs O. G. kairės rankos delną uždėjo sau ant varpos ir liepė jį masturbuoti, tuo pačiu metu paėmęs nukentėjusiosios dešinės rankos delną, uždėjęs jį ant savo sėdmenų, liepė juos masažuoti, liesti pirštais jo išeinamąją angą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti. Nurodo, kad dėl pasikėsino įvykdyti plėšimą teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais ir nuteistojo pasakymu, jog įvykio metu rankose turėjo peilį. Teismas neatsižvelgė į nuteistojo parodymus, kad jis nelaukė ir negąsdino nukentėjusiosios, o ji pati pradėjo su juo kalbėtis. Nebuvo apžiūrėta kuprinė, kurią neva nuteistasis pasikėsino pagrobti, nes ant jos turėjo pasilikti nuteistojo pėdsakai. V. K. neįvykdė ir seksualinio prievartavimo, tik nežino kaip įrodyti savo nekaltumą, nes ant nukentėjusiosios palto buvo rasti jo DNR pėdsakai. Nurodo, kad jis stovėjo nugara nusisukęs į miškelį ir masturbavosi. Netikėtai išgirdo, kaip moteris sušuko ,,ką darai, iškrypėli“, todėl atsisukęs rankose galėjo turėti peilį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo V. K. nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 22 str. 1d., 180str. 2d., 150str. 1d., sudėtis.
Pagal BK 180str. 2d. atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Už seksualinį prievartavimą pagal BK 150str. 1d. atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Nukentėjusioji O. G. parodė, kad prasilenkiant su V. K. jis viena ranka sugriebė jai už rankos, o kitoje parodė atlenktą peilį, liepė nesipriešinti ir eiti į miško gilumą. Nusivedęs toliau nuo tako apžiūrėjo kuprinę, palto kišenes, supykęs, kad nerado pinigų, privertė nukentėjusiąją patenkinti jį seksualiai rankomis. O. G. galimybė priešintis buvo palaužta peilio demonstravimu, ji bijojo dėl savo gyvybės ir darė ką liepiama (t.1 b.l.20, 22-24, t.2 b.l.72). Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo. V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuolat su savimi nešiojosi sulankstomą peilį (t.1 b.l.70-71), ir kad incidento metu moteriai grasino peiliu (t.2 b.l.72). O. G. patvirtino savo parodymus jų patikrinimo vietoje metu (t.1 b.l.25-33) ir atpažino V. K. pagal jo nuotrauką. Įvykio vietoje ant sniego rastos kelios pavienės, gelsvos spalvos dėmės (galimai spermos), (t.1 b.l.9-19), specialisto išvada nustatyta, kad ant O. G. palto rastas sperminis skystis. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrūs O. G. su 99,999999999999998 procentų tikimybe ir V. K. su 99.999999999999997 procentų tikimybe DNR profiliai. Ant O. G. pirštinių rastas sperminis skystis. Atlikus DNR tyrimą nustatytas tik O. G. DNR profilis su 99,999999999999998 procentų tikimybe, ant marlės gabalėlio rasta sperma. Atlikus DNR tyrimą nustatytas V. K. DNR profilis su 99.999999999999996 procentų tikimybe (t.1 b.l.48-50).
Aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad V. K. panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas peiliu pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios O. G. turtą ir seksualiai tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią kitokio fizinio sąlyčio būdu. Bylos duomenų visuma neginčytinai įrodyta V. K. kaltė nukentėjusiosios atžvilgiu pasikėsinus įvykdyti plėšimą. Nuteistojo versija, kad prieš nukentėjusiąją nusikalstamų veiksmų neatliko, jos nelaukė ir negąsdino, o stovėjo nusisukęs į miškelį ir masturbavosi, vertintina kaip gynybos taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. K. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 22str. 1d., 180str. 2d., 150str. 1d., tokią išvadą padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltąjį asmenį.
Skiriant bausmę V. K. BK 41str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų teismas nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė bausmes, artimas straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Esant tokioms aplinkybėms keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.