Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Z. (V. Z.) atstovo advokato V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 5 d., 17 val. 28 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo tarp vairuojamo automobilio ir gatvės dešinėje pusėje stovinčio automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Apie eismo įvykį nepranešė policijai bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat, iki bus nustatytos įvykio aplinkybės ir patikrintas vairuotojo blaivumas, vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to jam buvo nustatytas lengvas 0,50 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šiais veiksmais V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219, 221 ir 222 punktų reikalavimus.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio d. nutarimu V. Z. pripažino kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje paskyrė jam administracines nuobaudas: pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį - 10 Eur (dešimt eurų) baudą, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį - 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be automobilio konfiskavimo, pagal 426 straipsnio 1 dalį - 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir V. Z. paskyrė galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be automobilio konfiskavimo.V. Z. atstovas advokatas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą 2017 m. birželio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskirti V. Z. švelnesnę administracinę nuobaudą.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, turi būti keistinas V. Z. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukiant administracinio nusižengimo bylą, nesant jo veikoje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismo posėdžio metu V. Z. paaiškino, kad jis 2017 m. gegužės 5 d., 16 val. 15 min., išvažiuodamas iš savo automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parkavimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), netyčia kliudė priekyje stovinčio automobilio „Opel Astra“ galinio bamperio kairę pusę. Pastatęs savo automobilį į stovėjimo vietą prie „IKI“ parduotuvės, jis paėmė šluostę ir nuėjo prie kliudyto automobilio, pavalęs ja kliudytą vietą, jis įsitikino bamperio vientisumu, išskyrus nedidelį, apie 5x3 cm dydžio nubrozdinimą. Nesureikšminęs atsitikusio įvykio, jis su kartu važiavusiu draugu M. M. nuėjo namo valgyti vakarienės, kurios metu išgėrė porą stikliukų spiritinio gėrimo. Apie 17 val. 40 min., po telefoninio skambučio aiškinantis įvykio aplinkybes su policijos pareigūnu, jis buvo išėjęs į kiemą, kur atvykus patrulių mašinai buvo patikrintas dėl alkoholio vartojimo ir alkoholio matuoklis parodė 0,5 promiles girtumą. Po to, iš jo buvo atimti transporto priemonės registravimo dokumentai, atimtas vairuotojo pažymėjimas ir iš stovėjimo vietos išvežtas automobilis, vykdant priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą (b. 1. 11). Pastarojo, kaip ir sprendimo jį nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo surašymas, jo nuomone, yra perteklinės administracinės teisenos užtikrinimo priemonės, nes jis transporto priemonės, būdamas neblaivus, nevairavo. Kitą dieną, 2017 m. gegužės 6 d., apie 10 val. 00 min., po telefoninio skambučio su policijos pareigūnais, jis išėjo į kiemą, kur patrulių mašinoje jam davė pasirašyti dokumentus ir išdavė šaukimą į teismą. Nei pirmuoju, nei antruoju atveju vertėjas kviečiamas nebuvo. Nuo pat administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, fiksavimo ir toliau vykusios visos administracinės teisenos metu buvo pažeidinėjama V. Z., kaip asmens, nemokančio lietuvių kalbos, teisės, nes jam nebuvo suteikta teisė naudotis vertėjo paslaugomis (ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o tai laikytina esminiu administracinių nusižengimų teisenos pažeidimu. Šio pažeidimo pasekmė - negalėjimas duoti paaiškinimų gimtąja kalba (b. 1. 3, 6), taip pat laikytina procesinės teisės normos pažeidimu, numatytu ANK 577 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Tai žinojo ir nedviprasmiškai teisme pripažino policijos pareigūnai F. R., 2017 m. birželio 13 d. įvykusio posėdžio metu patvirtinusi, kad nesupranta rusų kalbos ir protokolą surašiusi iš pareigūno M. B. žodžių, kuris faktines nusižengimo aplinkybes buvo jau išsiaiškinęs telefoninio pokalbio metu, tai yra prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą. Be to, tai įrodo, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, nėra, nes būtina minėto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės sąlyga yra asmens neblaivumas arba apsvaigimas po eismo įvykio, kurio aplinkybės dar neišaiškintos. Kad administracinio teisės pažeidimo aplinkybės buvo išsiaiškintos, patvirtino ir apgadintos transporto priemonės savininkė L. K., paaiškindama, kad „kai atvažiavo policija, V. Z. su draugu buvo išėję prie jos automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be to, paaiškino, kad „po to, kai buvo iškviesta policija, ant jos lango atsirado lapelis su pažeidėjo telefono numeriu“.Skunde daroma išvada, kad teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir teisingai jų neįvertino, todėl tinkamai neįvykdė administracinio nusižengimo bylos teisenai keliamų uždavinių laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvieną bylos aplinkybę, išspręsti jas tiksliai ir pagal įstatymus. V. Z. kaltė, kaltinant jį pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad V. Z. pats padėjo išaiškinti administracinio nusižengimo aplinkybes, tai yra išsiaiškinus eismo įvykio aplinkybes pats sugrįžo į eismo įvykio vietą.Nors V. Z. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nekaltinamas, įvertinus visus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad V. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pirmiausia, neblaivumo nustatymo laikas (b. 1. 10) neatitinka administracinio nusižengimo laikui (b. 1. 3), o L. K. paaiškinimo (b. 1. 15) kitoje lapo pusėje padarytas prierašas (be datos ir procesinio veiksmo turinio) dėl žalos dydžio ir įtarimo, kad asmuo transporto priemonę vairavo neblaivus, įrodomosios reikšmės ANK 594 straipsnio 4 dalies prasme, neturi, nes tyrimo veiksme daromi pakeitimai, taisymai ir papildymai turi būti aptariami ir patvirtinami surašant protokolą dalyvavusių asmenų parašais.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje (buvusio ATPK 130 straipsnio 1 dalis) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad jis iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykių aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš eismo įvykio vietos stengėsi pasislėpti skubiai ir panašiai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jei byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013). Būtent byloje tiriama situacija atitiktų anksčiau nurodytoms aplinkybėms dėl sąmoningo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir administracinės atsakomybės vengimo. Kita vertus, eismo įvykio kieme Laukininkų g. 23, Klaipėda, ir negalėjo būti, nes ten jokio autotransporto eismo nebuvo ir jį gali sukelti tik išskirtinai kelių eisme dalyvaujantis asmuo. Atitinkamai, analizuojant Kelių eismo taisyklėse vartojamas „eismo dalyvio“, „eismo įvykio“ ir „gyvenamosios zonos“ sąvokas (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis), eismo dalyvis viešose arba privačiose teritorijose (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis) nepripažįstamas eismo įvykį sukėlusiu asmeniu. Todėl, darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, subjekto, atitinkamai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, įžvelgęs formalius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymius, gali bet neprivalo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Todėl, šios prevencinės priemonės V. Z. paskyrimas administracinio nusižengimo byloje aiškiai prieštarauja bendriesiems administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindams ir principams (ANK 32 straipsnio 2 dalis).Atsiliepimu į V. Z. atstovo advokato V. Ž. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos viršininkas nurodo, kad V. Z. padarė vieną iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų - padarė eismo įvykį, vengdamas atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Mano, kad V. Z. atstovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundas turi būti atmestas paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. priimtą nutarimą, kadangi byla išnagrinėta pilnai įvertinus visas administracinių nusižengimų aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. Z. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Nors V. Z. atstovas advokatas V. Ž. skundu prašo tik sušvelninti V. Z. paskirtą administracinę nuobaudą, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad yra ginčijama V. Z. kaltė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad V. Z. veikoje nebuvo šių administracinių nusižengimų požymių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. Z. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Pateiktame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas V. Z. kaltės klausimu. Nors V. Z. savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų nepripažino, tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, pripažindamas V. Z. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad administracinių nusižengimų tyrimo metu V. Z. nebuvo užtikrinta teisė turėti vertėją, todėl jo, kaip proceso kalbos nemokančio asmens, teisės buvo pažeistos ir apribota galimybė duoti paaiškinimus savo gimtąją kalba. Tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, V. Z. buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus gimtąją kalba, jis turėjo galimybę surašyti paaiškinimą savo gimtąją kalbą (b. l. 6), pirmosios instancijos teisme V. Z. viso proceso metu buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos V. Z. teisės duoti paaiškinimus savo gimtąja kalba.Ginčijant V. Z. kaltę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, skunde pateikiami svarstymai, kad įvykęs incidentas neturėtų būti vertinamas kaip eismo įvykis, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Analizuojant šią pateiktą sąvoką, akivaizdu, kad tai, jog 2017 m. gegužės 5 d., (duomenys neskelbtini), V. Z., vairuodamas automobilį „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo tarp vairuojamo automobilio ir gatvės dešinėje pusėje stovinčio automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį, yra eismo įvykis ir atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą eismo įvykio apibrėžiamą. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita. Byloje ištirti įrodymai leidžia teigti, jog V. Z. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimą bei pasišalinimą iš jo. Kaip matyti iš V. Z. paaiškinimo, esančio administracinio nusižengimo byloje, bei paaiškinimo pirmosios instancijos teisme, be kita ko ir apeliacinio skundo, jis pripažįsta, kad vairuodamas automobilį Laukininkų gatvėje, Klaipėdoje, 2017 m. gegužės 5 d., apie 16.30 val. važiavo prie namo pastatyti savo automobilį „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir posūkyje savo automobilio galiniu buferiu kliudė stovintį automobilį „Opel Astra“, pajuto, kad įbrėžė, išlipo iš automobilio, pavalė šluoste įbrėžtą vietą, ir po to grįžo namo, vakarieniaudamas išgėrė apie 200 g alkoholio. Apylinkės teismo posėdyje V. Z. bandė švelninti savo atsakomybę ir teigė, jog savo automobilio dešiniu galiniu sparnu kliudęs priekyje stovėjusio automobilio „Opel Astra“ kairįjį galinį buferį, sustojo, išlipo pažiūrėti, kokią žalą padarė kitam automobiliui, ten buvo tik nutrynimas, bamperis buvo „sveikas“, po to su M. M. nuvažiavo į parduotuvę, ir ten, radus laisvą vietą, esančią 10 m iki parduotuvės, paliko savo automobilį. Nukentėjusioji L. K. iš karto po įvykio rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 m. gegužės 5 d., apie 17 val. į kirpyklą, kurioje ji dirba, užėjo vyriškis ir pasakė, kad jai priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitas automobilis, kurio vairuotojas išlipo, nuvalė nuo jos automobilio dažus, ir pasišalino iš įvykio vietos, o savo automobilį pasistatė prie netoliese esančios parduotuvės „IKI“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Liudytoja policijos pareigūnė F. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dėl minėto įvykio su galimai iš autoįvykio pasišalinusiu vairuotoju bendravo jos kolega M. B., tam asmeniui buvo nurodyta grįžti į eismo įvykio vietą, atvykus į eismo įvykio vietą L. K. paaiškino, kaip jos stovintį automobilį apgadino kitas automobilio vairuotojas, kuris po įvykio išlipo, apžiūrėjo abu automobilius ir nuvažiavo. Tuomet L. K. paskambino policijai, o iki atvykstant policijai, asmuo, apgadinęs L. K. automobilį, ant L. K. automobilio uždėjo lapelį su telefono numeriu. Apžiūrėjus automobilius, apgadinimo žymės aiškiai matėsi, V. Z. alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas, jis nurodė, jog alkoholį vartojo jau po įvykio, atsisėdus valgyti vakarienę, V. Z. neneigė, kad įvyko eismo įvykis. Be to, kad V. Z. apgadino kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, patvirtino ir liudytojas M. M., važiavęs kartu su V. Z., kuris paaiškino, kad V. Z. įvažiavo į kiemą ir kliudė ten stovėjusį automobilį, po to abu išlipo ir apžiūrėjo kliudytą automobilį, V. Z. valė automobilį, buvo mažas įbrėžimas. Po to jis nuėjo pas V. Z. į namus vakarieniauti, abu išgėrė truputį degtinės. Taigi iš aptartų įrodymų visumos matyti, jog automobilių kontaktas tikrai buvo, tai pastebėjo tiek V. Z., tiek M. M., tai matė ir pašalinis asmuo, kuris informavo L. K.. Netgi pats V. Z. pripažįsta jutęs automobilių kontaktą, žinojo ir kuria savo automobilio dalimi kliudė kitą transporto priemonę, netgi išlipo pažiūrėti ir valė padarytus apgadinimus, tačiau manė, kad didelė žala nėra padaryta. Vis dėlto pats eismo įvykį sukėlęs dalyvis neturi būti atsainus ir apsiriboti savo subjektyviu galbūt padarytos žalos vertinimu, o Kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja, jog, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju V. Z. tokio reikalavimo nesilaikė ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nors, sprendžiant iš bylos aplinkybių, jokių neatidėliotinų reikalų neturėjo. L. K., į kurios automobilį atsitrenkė V. Z. vairuojama transporto priemonė, sprendė, jog jos automobilis apgadintas ir kreipėsi į teisėsaugą, prašydama nustatyti kaltininką. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai užfiksavo, kokie apgadinimai transporto priemonėms yra padaryti (b. l. 12-14). Sprendžiant iš fotonuotraukų, abiejų automobilių nubrėžimai yra aiškiai matomi. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos pripažįsta, kad V. Z. suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš jo vietos pasišalino, todėl pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimą ir pasitraukimą iš jo. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad V. Z. neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes automobilį vairavo blaivus, pateikė visus automobilio dokumentus. Tačiau pasišalinimo iš įvykio vietos priežasčių gali būti įvairių, gali būti siekiama nuslėpti tam tikras aplinkybes, vengti žalos atlyginimo ir panašiai. Todėl net ir tuo atveju, jei eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, apdrausta ir vairuotojas turi visus dokumentus, tai dar nereiškia, kad vairuotojas neturi kitų tikslų pasišalinti. Skunde teigiama, kad V. Z. nevengė atsakomybės, iš karto po to, kai jam paskambino policijos pareigūnai, jis sugrįžo į įvykio vietą ir paaiškino visas aplinkybes, savo kaltės neneigė. Tačiau tai, kad jis prisipažino vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį, nepaneigia V. Z. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Sugrįžimas į įvykio vietą ir prisipažinimas pareigūnams, kad vairavo automobilį, neįrodo, jog jis nesiekė nuslėpti tam tikrų aplinkybių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. Z. nubaudė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, – buvo tyčiniai. Teismas priėmė pagrįstą teisėtą bei teisingą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad taip pat yra ginčijamas ir V. Z. nubaudimas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, teigiama, kad V. Z. veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties, nes šio nusižengimo objektyviosios pusės sąlyga yra asmens neblaivumas arba apsvaigimas po eismo įvykio, kurio aplinkybės dar neišaiškintos, o V. Z. vartojo alkoholį po to, kai su juo telefonu susisiekė policijos pareigūnas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes vien tai, kad V. Z. telefonu paaiškino padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, nereiškia, kad visos administracinio nusižengimo aplinkybės iš karto tapo aiškios. Minėto administracinio nusižengimo esmė yra tai, kad asmuo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartoja po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtino, kad V. Z. 2017 m. gegužės 5 d., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo tarp vairuojamo automobilio ir gatvės dešinėje pusėje stovinčio automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, bei pažeisdamas KET pasišalino iš įvykio vietos. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir 17 val. 58 min. jam nustatytas 0,50 promilių girtumas. Ta aplinkybė, kad V. Z. vartojo alkoholį nėra ginčijama, tai patvirtino ir liudytojas M. M.. Tai, kad V. Z. policijos pareigūnui, kuris jam paskambino telefonu, pripažino padaręs eismo įvykį ir papasakojo aplinkybes, nepašalina jo kaltės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Asmuo, sukėlęs eismo įvykį, visų pirma turi likti eismo įvykio vietoje ir išsiaiškinti visas aplinkybes su asmenimis, kurių turtą apgadino eismo įvykio metu, tiek su vėliau atvykusiais policijos pareigūnais, užpildyti eismo įvyko deklaraciją ar duoti paaiškinimus policijos pareigūnams, pateikti reikiamus dokumentus ir t.t. Šiuo nagrinėjamu atveju, V. Z. padarius eismo įvykį, apie kurį jis turėjo pranešti policijai, nes kito automobilio, kurį jis apgadino eismo įvykio metu, nebuvo įvykio vietoje, V. Z., suprasdamas, jog padarė administracinį nusižengimą, turėjo vykdyti pareigą pasilikti įvykio vietoje iki bus nustatytos įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos vartojo alkoholį. Šiais savo veiksmais V. Z. turėjo suprasti, kad daro administracinį nusižengimą, todėl yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.Nustačius, kad V. Z. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, skunde prašoma sušvelninti V. Z. paskirtas nuobaudas, teigiama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimas V. Z. aiškiai prieštarauja bendriesiems administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindams ir principams, tačiau nepateikiami jokie argumentai, kodėl V. Z. turėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda. Nors skunde tiesiogiai nenurodyta, iš skundo argumentų galima spręsti, kad prašoma V. Z. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnio dydžio nuobaudas, negu numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies ir ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijose.Vadovaudamiesi ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes.Apylinkės teismas, skirdamas V. Z. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir skyrė minimalias ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas nuobaudas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Z. anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, yra pensininkas, tačiau dar nėra sulaukęs 65 metų amžiaus. Be to, skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgiama į tai, kad V. Z. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, savo kaltės nepripažino, dėl padarytos veikos nesigaili. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad buvo įvertintos visos nuobaudos skyrimui reikšmingos bylos aplinkybės, todėl pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo V. Z. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir švelninti V. Z. paskirtas nuobaudas. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, V. Z. veikoje teisingai nustatė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sudėtį. Teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų jo keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Z. (V. Z.) atstovo advokato V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.