- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 1-453-606/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00695-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- V. Č.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
V. Č. gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, užsiimantis veikla pagal pažymą, neteistas;
kaltinamas padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. Č. apgaulingai tvarkė apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.
V. Č., nuo 2009-12-03 besiverčiantis individualia veikla pagal pažymą Nr. (21.36)G620-1027-230, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalies „Ūkio subjekto apskaitą tvarko“ 6 punkto nuostatą: „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą <...> gali tvarkyti pats gyventojas“ 11 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako <...> šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011-03-09 iki 2011-04-11, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apgaulingai tvarkė gyventojo V. Č., besiverčiančio individualia veikla, apskaitą - laikotarpiu nuo 2011-03-09 iki 2011-04-11, nesurašė 2011-03-27 sąskaitos faktūros, pagrindžiančios 500 kg strimelės pardavimą už 550 Lt, 2011 m. balandžio mėn. (diena nenurodyta) sąskaitos faktūros serija VČ Nr. 0080, pagrindžiančios 1700 kg žuvies pardavimą už 6400 Lt patikslinamųjų apskaitos dokumentų, nepagrindė apskaitos dokumentais 375 kg žuvies pardavimo operacijų piliečiui K. B. už 712,50 Lt, nepagrindė apskaitos dokumentais 2000 kg šviežios žuvies, įsigytos iš UAB „Prekybos namai „Aistra“ (įmonės kodas 140337446) pagal 2011-03-14 PVM sąskaitą faktūrą serija A Nr. 11017, panaudojimo operacijų ir visų šių duomenų neužregistravo Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale.
Tokiu būdu, kaltinamasis V. Č. apgaulingai tvarkė gyventojo V. Č., besiverčiančio individualia veikla, apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2011-03-09 iki 2011-04-11 negalima iš dalies nustatyti gyventojo V. Č., besiverčiančio individualia veikla, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, kaltinamasis V. Č. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
V. Č., nuo 2009-12-03 besiverčiantis individualia veikla pagal pažymą Nr. (21.36)G620-1027-230, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad “Apskaitos dokumentai <...> saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1K-166 „Dėl finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 7 punktą, kuriame nurodyta, kad „Gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais grindžiamos pajamos ir išlaidos, <...> ne mažiau kaip 10 metų“, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „Dokumentų saugojimo terminas -10 metų“:
- materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentai (aktai, kvitai, važtaraščiai, sąskaitos - faktūros ir kt.),
nenustatė besiverčiančio individualia veikla gyventojo V. Č. buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų išsaugojimą, neužtikrino dokumentų apsaugos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2010-10-10 iki 2010-10-31, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų - L. V. individualios įmonės 2010-10-10 kasos pajamų orderio kvito serija LVI Nr. 2085968, pagrindžiančio gyventojo V. Č. išlaidas 2984 Lt sumai, 2011-04-08 sąskaitos faktūros serija VČ Nr. 00176, pagrindžiančios 300 kg žuvies pardavimą už 810 Lt UAB „Mūsų atspindys“.
Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-10-10 iki 2010-10-31 negalima iš dalies nustatyti V. Č., besiverčiančio individualia veikla, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Motyvuojamoji dalis
Be to, kaltinamasis V. Č., siekdamas išvengti mokesčių įrašė į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
V. Č., būdamas atsakingu už gyventojo V. Č., besiverčiančio individualia veikla pagal pažymą Nr. (21.36)G620-1027-230, buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, 2012-04-20 Jaunystės g. 22-7, Klaipėda, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį – „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, <...>, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats <..> pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“, 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo <...> įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo“,5 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas <...> pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, laikotarpiu nuo 2011-02-09 iki 2011-04-11 Jaunystės g. 22-7, Klaipėda, tyčia, turėdamas tikslą išvengti ne didesnę kaip 10 MGL (106 Lt) dydžio gyventojų pajamų mokesčio, įrašė žinomai neteisingus duomenis į 2011 metų metinę pajamų deklaraciją apie apmokestinamąsias pajamas, t.y. 2011 metų metinės pajamų deklaracijos priede „Individualios veiklos pajamos“ V6 eilutėje „Pajamų suma“ nurodė 23460,00 Lt, t.y. 4837,00 Lt mažesnę pajamų sumą; V10 eilutėje „Apmokestinamųjų pajamų suma“ nurodė 44,00 Lt, t.y. 3386,00 Lt mažesnes apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, tokiu būdu 106,00 Lt sumažino mokėtiną gyventojų pajamų mokestį;
Užpildytą metinę pajamų deklaraciją 2012-04-20 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu buvo pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gyventojo V. Č., besiverčiančio individualia veikla, pajamas, jų panaudojimą.
K. V. Č. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad individualia veikla pagal pažymą pradėjo verstis nuo 2009-12-03. Veiklos pobūdis – šviežios žuvies pirkimas, pardavimas. Veiklos vieta – Radailių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav. Buhalterinę apskaitą tvarkė ir tvarko pats. Teigia, kad neprisimena, kada ir iš kokio žvejo pirko šviežią žuvį. Žuvį atsiimdavo nuvykęs į vietą pas žveją savo transportu. Su žveju (pardavėju) už šviežią žuvį atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Žvejai išrašydavo sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus. Pripažįsta, kad nesurašė 2011-03-27 sąskaitos faktūros, dėl 500 kg žuvies pardavimo, 2011 m. balandžio mėn. (diena nenurodyta) sąskaitos faktūros serija VČ Nr. 0080 dėl 1700 kg žuvies pardavimo už 6400 Lt bei patikslinamųjų apskaitos dokumentų. Patvirtina, kad šviežią žuvį parduodavo ir K. B., tačiau nepagrindė apskaitos dokumentais 375 kg žuvies pardavimo už 712,50 Lt. Teigia, kad iš 2000 kg šviežios žuvies, kurią įsigijo iš UAB „Prekybos namai „Aistra“, dalį žuvies pardavė, dalį išmetė kaip netinkamą vartojimui, tačiau neprisimena, kodėl to neįformino dokumentais ir visų duomenų neužregistravo Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale ir dėl to labai gailisi. Pripažįsta, kad nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų išsaugoti visi pirkimo, pardavimo, apmokėjimo ir kt. dokumentai, todėl nežino ir negali paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis prarado (neišsaugojo) L. V. individualios įmonės 2010-10-10 kasos pajamų orderio kvito serija LVI Nr. 2085968, 2011-04-08 sąskaitos faktūros serija VČ Nr. 00176, pagrindžiančios 300 kg žuvies pardavimą už 810 Lt UAB „Mūsų atspindys“. Deklaracijas mokesčių inspekcijai teikė pagal turimus duomenis, todėl, apgaulingai tvarkant asmens, besiverčiančio individualia veikla pagal pažymą, apskaitą, valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti neteisingi duomenys, siekiant išvengti mokesčių už 2010 metus. V. Č. paaiškino, jog labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, bei nurodė, jog padarytą žalą valstybės biudžetui atlygino ( t. 1, b. l. 133-134 ).
2011-04-11 kratos protokolu nustatyta, kad 2011-04-11 V. Č. gyvenamojoje vietoje, adresu - Jaunystės g. 22-7, Klaipėda, buvo rasti įvairūs dokumentai ( t. 1, b. l. 24-25 ).
FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-12-07 specialisto išvada Nr. 5-3/108 nustatyta, kad gyventojas V. Č., besiverčiantis individualia veikla, nepagrindė apskaitos dokumentais 375 kg žuvies pardavimo operacijų piliečiui K. B. bei pajamų 712,50 Lt, jų neužregistravo Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad gyventojas V. Č., besiverčiantis individualia veikla, laikotarpiu nuo 2011-03-09 iki 2011-04-11 nepagrindė apskaitos dokumentais 2000 kg šviežios žuvies, įsigytos iš uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai „Aistra“ (įmonės kodas 140337446) pagal 2011-03-14 PVM sąskaitą faktūrą serija A Nr. 11017, panaudojimo operacijų ir jų neužregistravo Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale. Tuo Gyventojas V. Č., besiverčiantis individualia veikla, nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinės operacijos <...> registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“.
Gyventojas V. Č., besiverčiantis individualia veikla, nenustatė tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumo, ir neišsaugojo L. V. individualios įmonės 2010-10-10 kasos pajamų orderio kvito serija LVI Nr. 2085968, pagrindžiančio gyventojo V. Č. išlaidas 2984 Lt, bei neišsaugojo 2011-04-08 sąskaitos faktūros serija VČ Nr. 00176, pagrindžiančios žuvies 300 kg pardavimą 810 Lt uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų atspindys“, ir tuo nesilaikė: 1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo: “Apskaitos dokumentai <...> saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, 2) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1K-166 „Dėl finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimu), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 7 punkto reikalavimų: „Gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais grindžiamos pajamos ir išlaidos, <...> ne mažiau kaip 10 metų“, 3) Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimo „Dokumentų saugojimo terminas -10 metų“: kasos operacijų apskaitos pirminiai dokumentai (kasos pajamų, išlaidų orderiai ir kt.), materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentai (aktai, kvitai, važtaraščiai, sąskaitos - faktūros ir kt.), 4) Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 punkto reikalavimo: „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) - minimalus saugojimo terminas -10 metų“.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus apskaitos dokumentus dėl padarytų
Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1 dalies pažeidimų, pagal gyventojo V. Č., besiverčiančio individualia veikla, organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010-10-10 iki 2010-10-31 bei laikotarpiu nuo 2011-03-09 iki 2011-04-11 negalima iš dalies nustatyti gyventojo V. Č., besiverčiančio individualia veikla, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, gyventojas V. Č., besiverčiantis individualia veikla, 2011 m. metinės pajamų mokesčio deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priede Individualios veiklos pajamos deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis, nes V6 eilutėje Pajamų suma nedeklaravo individualios veiklos pajamų 4837 Lt, bei V10 eilutėje Apmokestinamųjų pajamų suma nedeklaravo apmokestinamųjų pajamų 3386 Lt, tai yra:
Gyventojas V. Č., besiverčiantis individualia veikla, nesumokėjo valstybės biudžetui iš viso gyventojų pajamų mokesčio 275 Lt, iš jų 2010 m. – 106 Lt, 2011 m. – 169 Lt ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies reikalavimo „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, <...>, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats <..> pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“, 3 dalies reikalavimo „Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo <...> įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo“, 5 dalies reikalavimo: „Nuolatinis Lietuvos gyventojas <...> pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos“ ( t. 1, b. l. 67-78 ).
Liudytoja A. K. parodė, kad A. K. įmonė iš V. Č. pirko žuvies. 2011 m. sausio – balandžio mėnesiais sandorių su V. Č. nebuvo. Nurodė, kad 2011-03-27 susitiko su V. Č. krantinėje, Klaipėdos m. V. Č. išrašė sąskaitą faktūrą serija VČ (be numerio), kurioje ji, kaip pirkėja, pasirašė, tačiau, pamačiusi žuvį, atsisakė pirkti strimelę, nes žuvis pasirodė nešviežia. Pinigų, nurodytų sąskaitoje faktūroje, nemokėjo sąskaitos faktūros nepaėmė ir neįtraukė į A. K. individualios įmonės buhalterinę apskaitą ( t. 1, b. l. 38 ).
Liudytojas A. Z. parodė, kad UAB „Zalba“ iš V. Č. pirko žuvį galimai tik vieną kartą prieš kelis metus. Pagal 2011 m .balandžio mėn. sąskaitą faktūrą serija VČ Nr. 0080 UAB „Zalba“ žuvies nepirko, pagal 2011-02-09 pinigų priėmimo kvitą serija VČ Nr. 0095 pinigų nemokėjo, kvitas nepasirašytas UAB „Zalba“ direktoriaus( t. 1, b. l. 42 ).
Liudytojas L. V. parodė, kad 2010 metais pardavė V. Č. žuvį, tačiau neprisimena, kada, kokią žuvį ir už kokią sumą pardavė. Už parduodamą žuvį išrašydavo sąskaitą faktūrą ir grynųjų pinigų priėmimą patvirtinantį dokumentą, kuriuose pasirašydavo V. Č.. Sąskaitos faktūros yra įtrauktos į L. V. buhalterinę apskaitą, pinigai įnešti į kasą ( t. 1, b. l. 47).
Liudytojas K. B. parodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, 2011 metais pirko iš V. Č. žuvį savo reikmėms. Jam pirkimo-pardavimo dokumentų dėl žuvies įsigijimo nereikėjo, todėl jų ir neprašė. Patvirtino, kad iš V. Č. nusipirko: 2011-03-19 - 150 kg strimelės po 1,90 Lt už kilogramą; 2011-04-01 - 150 kg strimelės po 1,90 Lt už kilogramą; 2011-04-04 - 75 kg strimelės po 1,90 Lt už kilogramą( t. 1, b. l. 59).
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo V. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, laikytina įrodyta visa apimtimi.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai tokiu būdu kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog V. Č. apgaulingai tvarkė apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog V. Č. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog V. Č., siekdamas išvengti mokesčių įrašė į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio. Vienok, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, viena veika traktuotina kaip apysunkis, kita kaip nesunkūs nusikaltimai, trečia veika traktuotina kaip baudžiamasis nusižengimas.
Kaltinamasis nėra teistas. Kaltinamasis kaltu padarius visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kreiptinas dėmesys, jog V. Č. atlygino valstybei padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. Č. dirba.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai V. Č. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus vieną iš švelnesnių sankcijoje, už padarytą nusikalstamą veiką, apibrėžtų bausmių – baudą. Atsižvelgiant į V. Č. šeimyninę ir dabartinę finansinę padėtį, baudos sumokėjimo terminas nustatytinas aštuoneri mėnesiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. Č.pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 223straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 8 MGL, tai yra 1040 Lt bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį - 6 MGL, tai yra 780 Lt bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį - 5 MGL, tai yra 650 Lt bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę šiuo baudžiamuoju įsakymu V. Č. paskirti – 12 MGL, tai yra 1560 Lt baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą V. Č. paskirti - 8 MGL, tai yra 1040 Lt dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Išaiškinti kaltinamajam, jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.