- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-1549-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00507-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- A. L.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui V. L., ieškovo atstovui advokatui Z. J. Januškai, atsakovei A. L., atsakovės atstovui advokatui Gvidui Byčiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-74/2011 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės sutuoktinių kaltės ir jų bendro jungtinio turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. L. prašė teismo santuoką tarp jo ir atsakovės A. L., sudarytą 1968-05-10, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 0,2524 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai Nr. 94/7068, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti 1i1/ž, I1/b. 2i1/ž, jam ir atsakovei priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį; nustatyti tokią gyvenamuoju namu ir prie jo esančiu šiltnamiu naudojimosi tvarką:
V. L. naudosis ir Nekilnojamojo turto registre jo asmenine nuosavybe bus įregistruotos patalpos namo rūsyje R-5 0,97 m², R-6 6,9 m², R-7 16,52 m², R-8 9,44 m² – visų patalpų kvadratūra 33,62 m²;
A. L. naudosis ir nekilnojamojo turto registre jos asmenine nuosavybe bus įregistruotos patalpos namo rūsyje R-2 7,66 m², R-3 23,14 m², G-1 22,71 m² (garažas) - visų patalpų kvadratūra 55,99 m²;
V. L. ir A. L. bendrai naudosis patalpomis namo rūsyje R-1 2,4 m², R-10 18,48 m², R-4 3,84 m², pirmame aukšte 1-1 21,51 m² su jame esančiais laiptais į antrąjį namo aukštą, namo apšildymo, vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo bei elektros tiekimo namams ir ūkiniams pastatams sistema, namų valdos žemės sklypu ir jame esančiais ūkiniais pastatais;
V. L. priteisti namo pirmąjį aukštą, paskiriant naudotis jame esančiomis patalpomis kadastrinių matavimų byloje Nr. 94/7068 pažymėtomis 1-1 21,51 m², 1-2 14,03 m², 1-3 12,88 m², 1-4 1,08 m², 1-5 5,51 m², 1-6 15,80 m², 1-7 10,75 m². 1-8 23,86 m² ir šiltnamiu 2I1/g.;
A. L. priteisti namo antrąjį aukštą, paskiriant jai naudotis jame esančiomis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis 1-9 21,47 m², 1-10 13,96 m², 1-11 12,94 m², 1-12 1,03 m², 1-13 5,67 m², 1-14 15,32 m², 1-15 11,22 m², 1-16 23,92 m² ir mansarda virš antrojo aukšto;
Ūkinius pastatus (unikalus Nr. nesuteiktas) 2i1/ž, 3Ii/b, 1i1/ž padalinti lygiomis dalimis, nenustatant naudojimosi patalpomis tvarkos;
Namų valdos sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2524 ha padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį, nenustatant naudojimosi tvarkos;
A. L. vardu įregistruotą ¼ dalį pastato – ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė 3480 Lt priteisti A. L.;
A. L. vardu įregistruotą ¼ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ¼ dalies vertė 1273,50 Lt priteisti V. L.;
V. L. priteisti 1 aukšto virtuvėje esantį 3000 Lt virtuvinį baldų komplektą, sofą -250 Lt vertės, mechanizmus – bulvių kasamąją 2500 Lt vertės, malūną 500 Lt vertės, betono (skiedinio) maišyklę 400 Lt vertės. Iš viso kilnojamojo turto už 6650 Lt;
A. L. priteisti miegamojo komplektą 2500 Lt vertės, svetainės baldų komplektą (sekciją, minkštą kampinę sofą, fotelius, stalą, kėdes) 3000 Lt vertės, šaldytuvą 1000 Lt vertės, dujinę viryklę 600 Lt vertės, indaplovę 1200 Lt vertės, skalbimo mašiną 500 Lt vertės, sofą 250 Lt vertės. Iš viso kilnojamojo turto už 9050 Lt;
V. L. priteisti jo naudojamą automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės ir automobilinę priekabą KMZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt vertės;
A. L. priteisti jos naudojamą automobilį VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės;
Pinigines lėšas pasidalijame taip: „Swedbank“, AB A. L. vardu 2008-01-01 buvęs 3030,75 Lt indėlio likutis dalijamas lygiomis dalimis po 1515,37 Lt. V. L. priklausančią ½ dalį – 1515,37 Lt sumą įpareigojant A. L. išmokėti per 10 dienų, įsiteisėjus teismo sprendimui, pervedant į jo asmeninę sąskaitą banke.
Už A. L. tekusį didesnės vertės nekilnojamąjį turtą V. L. piniginės kompensacijos nereikalauja;
Priteisti V. L. iš atsakovės A. L. bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad susituokę gyveno (duomenys neskelbtini). Vėliau persikėlė gyventi į Jurbarko rajoną. Abu buvo dirbantys. Iki persikėlimo į Jurbarko rajoną jų santykiai buvo geri. Dėl sveikatos būklės, negalėdamas dirbti, ieškovas didžiąją savo laiko dalį skiria savo pomėgiui – fotografijai. Šiam pomėgiui tenka skirti dalį savo pensijos, o dalyvavimas parodose, seminaruose ir būtinų priemonių įsigijimas reikalauja išlaidų. A. L. šiam sutuoktinio pomėgiui nepritarė, laikė jį nereikalingu lėšų švaistymu ir dėl to tarp jų prasidėjo nesutarimai. Jie pradėjo mažiau bendrauti, vienas nuo kito nutolo, dažnai pykosi. Sutuoktinė negamino valgio, pačiam neleisdavo gamintis. Be to, A. L. ir kartu gyvenanti dukra norėjo, kad V. L. sutiktų visą savo nekilnojamąjį turtą dovanoti dukrai E. J., o jam nesutikus taip padaryti, prasidėjo rimti nesutarimai tarp jo, sutuoktinės A. L. ir dukros. Atsakovė palaiko savo dukrą ir jos kartu yra nusiteikusios prieš tėvą, kadangi jis nesutiko perrašyti dukros vardu namų valdą ir jų santykiai visiškai nutrūko. Atsakovė pradėjo atvirai sutuoktinį niekinti, skleisti tikrovę neatitinkančias žinias, jog jis palaikąs ryšius su kitomis moterimis, yra neištikimas. Tolimesnis šeimos gyvenimas tapo neįmanomas, kadangi jos abi su dukra kelia skandalus namuose, be tikslo iškviečia policijos pareigūnus. Susitaikyti nepavyko, kadangi atsakovė visiškai su juo nesikalbėjo. Ieškovas šiuo metu, negalėdamas gyventi savo namuose, išsinuomavo butą Skirsnemunės kaime, Jurbarko rajone. Atsakovė su dukra ir jos šeima gyvena ginčo name. Jokios sugyventinės neturėjo ir šiuo metu neturi. 1999 metais patyrė širdies infarktą ir tapo II grupės invalidu, gauna neįgalumo pensiją. Jis prašo priteist pirmąjį namo aukštą, kadangi yra persirgęs širdies infarktu, o be to antrame aukšte gyvena dukros E. J. šeima, su kuria atsakovė palaiko glaudžius ryšius ir gerai sutaria, o jis yra nekenčiamas. Dukra E. J. su žentu visiškai nėra prisidėję prie gyvenamo namo statybos nei pinigais, nei darbu, kadangi jie gyveno (duomenys neskelbtini), o pastačius namą, jie tik tuomet atsikėlė gyventi į jį. Jiems jokia dalis šiame name nepriklauso.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas nusprendė santuoką tarp V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. L. /(duomenys neskelbtini)/, a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1968-05-10, Šakių rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinių abipusės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes L. ir L. Santuokoje sugyventą turtą padalino taip:
Pripažino, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 0,2524 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai /jiems unikalūs numeriai nesuteikti/, namų apyvokos techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti 1i1/ž, I1/b, 2i1/ž V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį;
V. L. naudosis, o Nekilnojamojo turto registre jo asmenine nuosavybe bus įregistruotos patalpos namo rūsyje R-5 0,97 m², R-6 6,9 m², R-7 16,52 m², R-8 9,44 m². Visų patalpų kvadratūra 33,83 m²;
A. L. naudosis, o Nekilnojamojo turto registre jos asmenine nuosavybe bus įregistruotos patalpos namo rūsyje R-2 7,66 m², R-3 23,14 m², G-1 22,71 m², /garažas/. Iš viso patalpų kvadratūra 53,51 m²;
V. L. ir A. L. bendrai naudosis patalpomis namo rūsyje R-1 2,4 m², R-10 18,48 m², R-4 3,84 m². Pirmame aukšte 1-1 21,51 m² su jame esančiais laiptais į antrąjį namo aukštą. Namo apšildymo, vandens tiekimo ir nuosėdų šalinimo ir elektros tiekimo namams ir ūkiniams pastatams sistema, namų valdos žemės sklypu ir jame esančiais ūkiniais pastatais;
V. L. priteisė namo pirmąjį aukštą, paskiriant naudotis jame esančiomis patalpomis kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis 1-1 21,51 m², 1-2 14,03 m², 1-3 12,88 m², 1-4 1,08 m², 1-5 5,51 m², 1-6 15,80 m², 1-7 10,75 m², 1-8 23,86 m² ir šiltnamiu 2I1/g.
A. L. priteisė namo antrąjį aukštą, paskiriant jai naudotis jame esančiomis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis 1-9 21,47 m², 1-10 13,96 m², 1-11 12,94 m², 1-12 1,03 m², 1-13 5,67 m², 1-14 15,32 m², 1-15 11,22 m², 1-16 23,92 m² ir mansarda virš antrojo aukšto.
Ūkinius pastatus /unikalus Nr. nesuteiktas/ 2i1/ž, 3I1/b, 1i1/ž padalino lygiomis dalimis po ½ dalį, nenustatant naudojimosi patalpomis tvarkos.
Namų valdos sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2524 ha padalino lygiomis dalimis po ½ dalį, nenustatant naudojimosi tvarkos.
A. L. vardu įregistruotą ¼ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė 3480,-Lt priteisė A. L..
A. L. vardu įregistruotą ¼ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ¼ dalies vertė 1273, 50 Lt priteisė V. L..
V. L. priteisė 1-ojo aukšto virtuvėje esantį 3000,-Lt vertės virtuvinį baldų komplektą, sofą -250 Lt vertės, mechanizmus – bulvių kasamąją – 2500,-Lt vertės, malūną – 500 Lt vertės, betono /skiedinio/ maišyklę – 400 Lt vertės. Viso kilnojamojo turto už 6650 Lt vertės.
A. L. priteisė miegamojo komplektą – 2500 Lt vertės, svetainės baldų komplektą /sekciją, minkštą kampinę sofą, fotelius, stalą, kėdes/ - 3000 Lt vertės, šaldytuvą – 1000 Lt vertės, dujinę viryklę – 600 Lt vertės, indaplovę – 1200 Lt vertės, skalbimo mašiną – 500 Lt vertės, sofą – 250 Lt vertės. Viso kilnojamojo turto už 9050 Lt.
V. L. priteisė jo naudojamą automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt vertės ir automobilinę priekabą KMZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 400 Lt vertės.
A. L. priteisė jos naudojamą automobilį VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt vertės.
A. L. ir V. L. sąskaitose esančių ir buvusių, bet jau paimtų lėšų priklausomybę ir padalinimą paliko neišspręstą, kadangi neišaiškintos šių lėšų kilmė, jų paėmimo iš sąskaitų aplinkybės ir panaudojimo tikslas.
Iš atsakovės A. L. priteisė 1167 Lt ieškovo V. L. naudai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo V. L. priteisė 250 Lt atsakovės A. L. naudai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad šalys po santuokos sudarymo gyveno sutardami, tačiau vėliau prasidėjo vienas kitam priekaištai girtavimu ir pomėgio neigimu. Šeimoje nebuvo sutarimo, vienas kito įsiklausymo, o prasidėjus barniams ir turto dovanojimo dukrai reikalavimams, kuri sukėlė nesantaiką, siekdama sau materialinės naudos, šalys viena nuo kitos atitolo, pradėjo gyventi atskirai. Teismas sprendė, kad šeima iširo, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sugyventą turtą, kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę, teismas padalino lygiomis dalimis, paskiriant naudotis atskiromis patalpomis. Taip pat teismas sprendė, kad buvęs piniginis indėlis 3030,75 Lt nedalintinas, kadangi nenustatyta jo kilmė ir priklausomybė šalims. V. L. priteisė pirmą namo aukštą, kadangi jis yra persirgęs širdie infarktu, o A. L. antrą namo aukštą, kuriame gyvena dukra E. J. su šeima. Teismas nurodė, kad nors ji pripažinta neįgalia, tačiau gerai sutaria su dukros šeima, todėl jiems kartu gyvenant nesukels neigiamų pasekmių, o ieškovui priešingai – jis nesutaria su dukros šeima dėl jos siekimo materialinės naudos, todėl gyvenant kartu gali kilti nuolatiniai konfliktai. Atsakovė prašo priteisti malūną, bulvių kasamąją ir betono maišyklę, tačiau šiuos daiktus teismas priteisė ieškovui, kadangi atsakovei teko daugiau turto, išreikšto pinigine verte negu ieškovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. L. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant, tuo pačiu užkertant kelią pateikti įrodymus. 2011-04-06, kai turėjo vykti teismo posėdis, ji pasiligojo ir jai teko vykti į polikliniką. Apie tai atsakovė pranešė savo advokatui, nurodė, kad medicininę pažymą pateiks vėliau. Tuo pačiu ji negalėjo pristatyti teismui reikiamus dokumentus, kurie leistų įrodinėti savo poziciją proceso metu.
2. Teismas neatsižvelgė į svarias aplinkybes, kurios neleido baigti bylos nagrinėjimo, nes byloje buvo dalijamas turtas, kuris neįregistruotas viešajame registre - ūkiniai pastatai. Todėl atsakovė prašė, kad ieškovas įregistruotų ūkinius pastatus, taip pat prašė į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais įtraukti dukrą D. P. bei kad bylą sustabdytų, nes dukra E. ir žentas R. J. pateikė teismui ieškinį, kuriame kelia reikalavimus dėl teisės pripažinimo jiems į 1/2 dalį gyvenamojo namo. Teismas šiuos prašymus nepagristai atmetė, nurodė, kad teisme nėra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, ir kad byloje iki šiol nebuvo duomenų, jog ginčo turtas priklausytų ir sutuoktinių dukrai su sutuoktiniu. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė tik dabar sutiko su dukros ir žento reikalavimu, o anksčiau apie tai neužsiminė. Minėti prašymai buvo palaikyti kaip bylos vilkinimas.
3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, tačiau savo kaltės dėl santuokos nutraukimo ir pats neneigė, savo patikslintame ieškinyje nurodęs, kad "ne visada elgėsi nepriekaištingai, kai kurie šeimyniniai konfliktai kildavo dėl jo kaltės, tačiau įsitikinęs, kad jo ir atsakovės nesantaiką sukėlė ir kursto duktė su žentu, siekdami materialinės naudos".
4. Teismas, dalindamas turtą, atsižvelgė tik į ieškovo interesus ir skyrė jam geresnį turtą pagal jo pageidavimus. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymų priteisti jai malūną ir betono maišyklę, nes visas kilnojamasis turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis, atsižvelgiant į jo vertę ir paskirtį. Teismas priteisė atsakovei brangiausiai ieškovo įvertintus baldus, taip neva perduodamas jai daugiau turto, tačiau to atsakovė neprašė. Teismas priteisė atsakovei tik baldus, kurie jau nebenauji, nusidėvėję ir praradę savo vertę, o ieškovui - kitus įrenginius, kurie yra žymiai vertesni ir juos ne taip veikia nusidėvėjimas. Be to, neaišku, kokiu pagrindu teismas rėmėsi ieškovo pateiktu daiktų vertinimu, o nesirėmė atsakovės pateiktu vertinimu. Apeliantės nuomone, teismas nesilaikė lygybės principo, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi.
5. Nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju turtu tvarką, teismas nepagrįstai atsakovei skyrė naudotis antrojo aukšto patalpomis, neatsižvelgdamas į jos sveikatos stovį, o rėmėsi tik tuo, kad ieškovas persirgęs širdies infarktu, nors ir nurodė, kad atsakovė pripažinta neįgalia, turi judėjimo problemų. Be to, teismas pasirėmė išgalvotais ir nepagrįstais motyvais, kad ieškovas nesutaria su dukros šeima dėl jos siekimo materialinės naudos, todėl gyvenant kartu gali kilti nuolatiniai konfliktai. Tai yra tik ieškovo prielaidos, kurios ir buvo skirtos tam, kad suklaidinti teismą, nes kitų įrodymų nepateikta. Be to, pats ieškovas sutiko, kad atsakovei būtų skirtas pirmas namo aukštas, tačiau vėliau persigalvojo. Teismas skubotai išsprendė klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes pateiktame pasidalijimo variante neišspręsti funkciniai gyvenamojo namo klausimai - katilinė, elektros tiekimas, vandens ir kanalizacijos tinklai. Esant tokioms aplinkybėms, turto atidalinimas iš vis negalimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, jog teismui išnagrinėjus bylą jai nedalyvaujant, buvo užkirstas kelias pateikti įrodymus. Atsakovę teismo posėdyje atstovavo jos atstovas pagal pavedimą, o tai yra laikoma tinkamu šalies atstovavimu. Atsakovė iki posėdžio pradžios teismui nepranešė apie savo neatvykimą, nepateikė jokių neatvykimo priežastis patvirtinančių dokumentų (jų nepateikė ir jos atstovas). Civilinio proceso teisės doktrinoje bei teismų praktikoje asmens liga paprastai nėra pripažįstama svarbia priežastimi, galinčia pateisinti šalies neatvykimą į teismo posėdį. Be to, atsakovė šaukimą į teismo posėdį gavo 2011-03-09, todėl iki teismo posėdžio 2011-04-06 turėjo visas galimybes bei pakankamai laiko aptarti savo poziciją su savo atstovu bei jam pateikti visus savo turimus įrodymus. Savo prieštaravimus atsakovė buvo išdėsčiusi atsiliepime į ieškinį, todėl teismui atsakovės nuomonė buvo žinoma ir aiški.
2. Ieškovo nuomone, atsakovės 2011-04-04 prašyme teismui nurodytas teiginys, jog „kol nekilnojamas turtas, kuriam būtina teisinė registracija, viešajame registre nėra įregistruotas, jis į dalintino turto balansą pagal CK 3.118 str. negali būti įtraukiamas“, yra nepagrįstas. Minėta norma nenumato jokių teisinių pasekmių, galinčių daryti įtaką dalintino turto masei nesant nekilnojamojo turto teisinės registracijos. Be to, teisinė registracija įrodo nekilnojamojo turto nuosavybės teisę trečiųjų asmenų atžvilgiu, tačiau jos nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, kad neįregistruotas nekilnojamasis turtas neegzistuoja ar nėra sutuoktinių sugyventas santuokoje ir dėl to nedalintinas. Teisinės registracijos nebuvimas nedaro teisinių kliūčių padalinti turtą.
3. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl D. P. įtraukimo trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Teismas neturi teisės ex officio įtraukti į procesą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais. Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, gali įstoti į prasidėjusį procesą tik savo iniciatyva arba pareikšti ieškinį bendra tvarka. D. P. žinojo apie prasidėjusį procesą ir teismo posėdį, todėl turėjo galimybę pasinaudoti savo teisėmis, tačiau ja nepasinaudojo. Be to, byloje nėra duomenų ar pati D. P. mano, kad pažeisti jos turtiniai interesai ar ji ketina reikšti reikalavimus. Atsakovės argumentas dėl bylos sustabdymo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita jau nagrinėjama byla. Šiuo atveju, bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu Editos ir R. J. ieškinio priėmimo klausimas teisme nebuvo išspręstas. Be to, atsakovės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą teismui pateiktas tik 2011-04-04, tačiau teismo posėdžio 2011-04-06 metu toks prašymas nebuvo pateiktas. Atsakovės atstovas neprašė prie nagrinėjamos bylos prijungti nei 2011-04-04 prašymo, nei E. ir R. J. ieškinio. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad gyvenamojo namo statybų metu E. ir R. J. gyveno (duomenys neskelbtini) ir prie statybų neprisidėjo nei fiziniu darbu, nei materialine pagalba. Jie atsikėlė gyventi daug vėliau į jau pastatytą namą. Todėl jie neturi pagrindo pretenduoti į namo dalį. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog sutinka, kad gyvenamasis namas būtų padalintas po ½ dalies ir nenurodė jokių duomenų apie dukters E. J. galimą dalį ar jos turtinį suinteresuotumą. Be to, į teismo posėdžius atsakovė visada atvykdavo su E. J.. Pastaroji posėdžių metu nereiškė teismui jokių pretenzijų į narnų valdos dalį nei savo, nei savo šeimos vardu, nepateikė teismui prašymo įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu. Taigi, teismas, siekdamas užkirsti kelią bylos vilkinimui, pagrįstai atmetė tokį prašymą.
4. Dėl atsakovės nesutikimo su tuo, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pabrėžtina tai, kad teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas pareiškė, jog sutinka su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė turėjo galimybes aptarti savo poziciją, reikalavimus su savo atstovu ir jam pateikti visus savo turimus įrodymus, idant šis pateiktų juos teismui.
5. Atsakovės argumentas, kad teismas nesuteikė jai galimybės įrodyti dalintino turto vertę atmestinas dėl tos pačios priežasties, jog atsakovė turėjo galimybę tai aptarti su savo atstovu ir atstovas galėjo pateikti įrodymus. Be to, ieškovo iniciatyva buvo parengta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo įtvirtintas ieškovo siūlymas pasidalinti namą taip, kad pirmasis aukštas atitektų atsakovei, o antrasis - ieškovui, su sąlyga, kad iš antrojo namo aukšto išsikeltų E. ir R. J.. Tačiau atsakovė atmetė tokį ieškovo siūlymą. Todėl teismas, remdamasis byloje esančiomis aplinkybėmis, pagrįstai nustatė tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Teismas sprendime nurodė, kad „V. L. ir A. L. bendrai naudosis patalpomis namo rūsyje, namo apšildymo, vandens tiekimo ir nuosėdų šalinimo, elektros tiekimo namams ir ūkiniams pastatams sistema, namų valdos žemės sklypu ir jame esančiais ūkiniais pastatais", todėl apeliantės teiginys, jog teismui neišsprendus funkcinių gyvenamojo namo klausimų, negalimas turto padalijimas, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiškinimo klausimais, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis ir 330 straipsnis).
Tikrindama apskųstąjį teismo sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – įstatyme visais atvejais teismas įpareigojamas išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyminis reikalavimas grindžiamas tuo, kad santuokos nutraukimas kartu yra ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).
Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalinti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi tik sutuoktiniams turto nepasidalijus, jų susitarimu turtas dalintinas teismo sprendimu. Tuo tikslu ieškinį reiškiančiam sutuoktiniui privalu nurodyti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimą jį padalyti taip, kaip tą numato įstatymų reikalavimai (CK3.117 straipsnio 1 dalis, 3.118 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taigi, remiantis nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 ir 3.126 straipsniuose nustatytais atvejais.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas remiantis tokiais motyvais:
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo klausimą rėmėsi išimtinai ieškovo V. L. patikslintame ieškinyje nurodytais teiginiais bei siūlomu tarp šalių dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės projektu (b. l. 111-116, 126-132). Tačiau, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių dalintinos nuosavybės klausimus visiškai nevertino tos aplinkybės, jog ne visas ieškovo siūlomas dalinti turtas priklausė šalims jų bendrąja jungtine nuosavybės teise, kaip tą numato CK 3.127 straipsnio reikalavimai. Būtent dėl to pagrįstu laikytinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių padalijo ne tik sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (ką apeliacinio bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pats ieškovas), bet ir neįregistruotą viešajame registre ir įregistruotą šiame registre kitiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą, kas savaime sudaro pagrindą skundžiama teismo sprendimui naikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Šią teisėjų kolegijos išvadą tik patvirtina ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas prieš priimdamas teismo sprendimą 2011-04-06 teismo posėdyje, kuriame apeliantė negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių (b. l. 157-160), jau 2011-04-04 žinojo apie tai, jog sutuoktinių dukra E. J. ir jos vyras R. J. yra kreipęsi į bylą nagrinėjantį teismą dėl nuosavybės teisių į ½ dalį tarp šalių padalinto gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ginčo namų valdoje pripažinimo. Šias aplinkybes, o tuo pačiu ir apeliacinio skundo argumentą, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų asmenų teisų ir pareigų, be atsakovės A. L. 2011-04-04 prašymo (b. l. 150-151,157) patvirtina ir bylos medžiagoje esatys priešieškinio projekto kopijos bei E. ir R. J. prašymo turinys (b. l. 172-174, 202), tačiau teisėjų kolegija paminėtuose dokumentuose nurodytų teiginių teisingumo patikrinti neturi galimybės dėl aukščiau paminėto procesinio teisės pažeidimo.
Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą bei pripažindama pagrįstu atsakovės apeliacinio skundo argumentą dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto procesinės teisės normų pažeidimo, teisėjų kolegija smulkiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.