Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. , jo gynėjos Alvyros Medišauskienės ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

- J. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ir jam skirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

- A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d. bei jam skirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Šią bausmę subendrinus LR BK 64 str. 1 d., 2 d. nustatyta tvarka su 2006-04-27 Alytaus rajono apylinkės teismo paskirta bausme – 20 parų arešto bei 6 MGL bauda, skirta galutinė bausmė – 12 (dvylika) metų 20 (dvidešimt) parų laisvės atėmimo bei 6 MGL (750 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. ir A. K. nuteisti už tai, kad bendrais veiksmais tyčia nužudė J. M. , o būtent: 2006 m. liepos 16 d. apie 24 val. J. B. ir A. K. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, G. M. gyvenamajame name (duomenys neskelbiami), J. B. išstūmus dėl asmeninių paskatų J. M. iš gyvenamojo namo į kiemą ir jam bandant sugrįžti iš namo kiemo į kambarį, J. B. tyčia sudavė jam vieną smūgį lazda į nugarą. Po to, veikdami bendrininkų grupėje, namo kieme jis bei A. K. ėmė mušti rankomis bei spardyti kojomis J. M. , abu sudavė ne mažiau dešimties smūgių jam į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą bei į kaklą. Nukentėjusiajam sugrįžus į G. M. gyvenamojo namo kambarį, J. B. vėl tyčia sudavė J. M. ne mažiau penkių smūgių ranka į kaklą. Tokiu būdu J. B. ir A. K. bendrais veiksmais ne mažiau kaip septyniais smūgiais į galvą bei kaklo sritį padarė J. M. mirtį sukėlusius sužalojimus: stiprų galvos ir kaklo sumušimą, daugybines kraujosruvas odoje ir poodyje veido minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvas galvos ir sprando minkštuosiuose audiniuose, masyvią kraujosruvą sprando dešinės pusės raumenyse, stuburo kaklinės dalies VI slankstelio katerinės ataugos lūžimą, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaktinių, smilkininių bei momeninių skilčių srityje, storasluoksnę kraujosruvą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais pailgųjų smegenų ir smegenų tilto srityje, kraujosruvą po nugaros kaklinės dalies dangalais, galvos smegenų ir smegenų kamieno bei nugaros smegenų kaklinės dalies pabrinkimą, kraujosruvas odoje ir poodyje kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir nugaros abiejose pusėse, dėl ko J. M. mirė.

Nuteistasis A. K. nesutinka su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžiu ir paaiškina, kad 2006 m. liepos 15 d., išeidamas iš pažįstamos A., sutiko iš matymo pažįstamą J. B. , kuris pasiūlė išgerti ir jie abu nuėjo į (duomenys neskelbiami) esantį namą, kur sutiko J. M. , N. K. ir kitus asmenis. Apeliantas nurodo, kad begeriant J. B. susiginčijo su J. M. ir jie susimušė, o A. K. liepė jiems eiti į lauką ir pats pirmas išėjo. Apeliano teigimu, jam iš paskos ėjo J. M. ir tik išgirdus J. B. suduotą smūgį nuteistasis pamatė prie namo ant grindinio gulintį J. M. . Nuteistasis nurodo, kad tuomet jis išeidinėjo, nes ryte reikėjo į darbą, o atsisukęs dar pamatė, kaip J. B. suspardė J. M. . Tačiau J. B. pasivijo A. K. , jie abu nuėjo nusipirkti dar vyno ir grįžo dar išgerti. Begeriant Neringa išėjo į kiemą, o paskui ją ir J. B. , tačiau A. K. apgynė Neringą nuo J. B. , o tuomet jie abu dar nuėjo pirkti vyno, grįžo su taksi, tačiau liko tik J. B. , o A. K. nuvažiavo pas pažįstamą A. vartoti narkotikų, paskui nuvažiavo ir pernakvojo pas pažįstamą Vilmą, o ryte grįžo namo ir išvažiavo į Vilnių pas darbdavį. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis A. K. prašo jį dėl J. M. nužudymo išteisinti.

Nuteistojo A. K. gynėja advokatė A. Medišauskienė taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai įvertino nuteistojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme. Gynėja nurodo, kad A. K. niekuomet nepripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kad nukentėjusįjį mušė nuteistasis J. B. . Apeliantė nurodo, kad po išėjimo į lauką kartu su A. K. ir J. B. , nukentėjusysis J. M. pats parėjo į namą ir atsisėdo į fotelį, o kad po to nuketėjusįjį dar muštų A. K. , neparodo nei vienas liudytojas. Pats nuteistasis J. B. pripažįsta, kad pamačius peilį nukentėjusiojo rankose, jis labai susinervino ir užlaužęs ranką jį atėmė iš nukentėjusiojo bei sudavė pastarajam 5 ar 6 kartus į kaklo kairę pusę bei išėjo pirkti vyno. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, jeigu ir tikėti, kad A. K. mušė J. M. lauke, būtent po J. B. jau namo viduje suduotų smūgių nukentėjusysis mirė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo A. K. gynėja prašo Kauno apygardos teismo 2007-06-06 nuosprendį panaikinti ir A. K. atžvilgiu priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad A. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme jam buvo paskirtas naujas advokatas, nors pats nuteistasis norėjo, kad dalyvautų ikiteisminiame tyrime dalyvavęs advokatas, kuris prižadėjo dalyvauti. Tuo tarpu pagrindinė liudytoja N. K. taip ir nebuvo apklausta teisme, nes nepavyko jos atvesdinti, o teismas vadovavosi jos paskutiniais melagingais parodymais. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad N. K. kiekvieną kartą vis keisdavo savo parodymus, bet teismas kažkodėl vadovavosi paskutiniais jos parodymais. Tuo tarpu, apelianto nuomone, jeigu lauke nukentėjusiajam būtų suduota apie 60 spyrių, tai J. M. jau nebūtų grįžęs į namą ir gąsdinęs, kad užpjaus. Tuo tarpu atėmęs peilį nuteistasis J. B. sudavė tik kelis smūgius į kaklą, o grįžęs iš parduotuvės sužinojo, kad nukentėjęs negyvas. Be to, nuteistasis nurodo, kad kiti liudytojai, stovėję 20 – 30 metrų atstumu, apie jokius spyrius neparodė. Apeliantas, neneigdamas savo kaltės, taip pat pažymi, kad taip ir nebuvo nustatyta, ar nuo jo, ar nuo A. K. smūgių įvyko J. M. mirtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis J. B. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir skirti švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. B. ir jo gynėja prašo J. B. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. K. gynėjas prašo nuteistojo A. K. ir jo gynėjos apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir paskyrė teisingas bausmes.

Nuteistasis A. K. , ginčydamas savo dalyvavimą padarant LR BK 129 str. 1 d. numatytą veiką, apeliaciniame skunde nurodo iš esmės skirtingas negu nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau atsižvelgiant į A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nenuoseklumą, jo tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir parodymų prieštaravimą nuteistojo J. B. bei kitų liudytojų parodymams, pirmosios instancijos teismas A. K. parodymais pagrįstai nesivadovavo. Antai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2006-07-21 A. K. visiškai neigė 2006-07-16 buvęs įvykio vietoje, 2006-08-17 jau pripažino ten buvęs kartu su J. B. , tačiau neigė atlikęs kokius nors veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu ar matęs, kad tai darytų J. B. . Tuo tarpu 2006-10-04 vykusios įtariamųjų akistatos metu A. K. pareiškė J. B. iš viso nepažįstantis ir jį matantis pirmą kartą ir visgi 2007-02-07 vykusios įtariamojo apklausos metu patvirtino matęs, kaip J. B. spardė J. M. . Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad iš pradžių sutiko iš matymo pažįstamą J. B. , kuris pasiūlė išgerti ir abu nuėjo į Užuolankos g. 12, Alytuje, esantį namą. Tačiau tokie A. K. parodymai prieštarauja tiek nuteistojo J. B. , tiek ir liudytojos G. M. parodymams, iš kurių aišku, kad J. B. atėjus pas G. M. , A. K. ten jau buvo ir gėrė kartu su G. M. , A. D. , N. K. ir J. M. . Tuo tarpu apelianto nurodytas aplinkybes apie jo nedalyvavimą mušant J. M. paneigia pirmosios instancijos teisme ištirti liudytojų R. G. ir V. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai. Liudytoja R. G. parodė, kad matė, kaip mušėsi trys vyrai: J. M. , J. B. ir dar vienas nepažįstamas vyriškis. Tuo tarpu V. G. patvirtino R. G. parodymus bei nurodė, jog aiškiai matė, kad J. M. mušė J. B. ir A. K. , kurį prieš kelias dienas iki įvykio jis jau buvo matęs pas G. M. . Be to, tokius liudytojų parodymus patvirtino ir nuteistasis J. B. , nurodęs, kad lauke A. K. mušė J. M. į galvos sritį, o taip pat ir liudytoja N. K. . Atitinkamai nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad parnešus vyno pas G. M. grįžo tik J. B. , o jis pats išvažiavo pas pažįstamą, paneigia nuteistojo J. B. , liudytojų G. M. ir V. G. parodymai, iš kurių aišku, kad A. K. nakvojo pas G. M. , o atsikėlęs išėjo tik ryte.

A. K. gynėja A. Medišauskienė, apeliaciniame skunde ginčydama byloje esančių įrodymų vertinimą, nurodo, kad tarp nuteistojo A. K. veiksmų ir nukentėjusiojo J. M. mirties nėra priežastinio ryšio. Tačiau aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad muštynių lauke metu nuteistasis A. K. keletą kartų smūgiavo į galvos sritį. Byloje taip pat nustatyta, kad paskutinius ne mažiau penkis smūgius nukentėjusiajam į galvos bei kaklo sritį sudavė J. B. . Tačiau specialisto išvadoje Nr. M 327/06(06) konstatuota, kad J. M. mirtis įvyko nuo sužalojimų galvos ir kaklo srityje visumos, šie sužalojimai padaryti mažiausiai septynių trauminių poveikių pasekoje prieš keletą valandų iki mirties ir neatmetama galimybė, jog po padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Taigi specialisto išvada visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, kad dalis sužalojimų, nuo kurių įvyko mirtis, buvo padaryta A. K. ir J. B. mušant nukentėjusįjį lauke (iš nuteistojo J. B. , liudytojos N. K. bei V. G. parodymų aišku, kad lauke smūgius nukentėjusiajam J. M. į galvos sritį sudavė ir A. K. ), o dalis nuteistajam J. B. suduodant nukentėjusiajam į kaklo sritį jau būnant namo viduje. Be to, specialisto išvadoje Nr. M 114-327/06(06) nurodyta, jog mažai tikėtina, kad mirtini sužalojimai buvo padaryti suduodant 5-6 smūgius į kaklo sritį kairėje pusėje, o nustatytų sužalojimų, esančių priežastiniame ryšyje su mirtimi, atsiradimą sąlygojo tiek trauminių poveikių stiprumas, tiek trauminių poveikių skaičius. Taigi akivaizdu, kad sužalojimų, lėmusių J. M. mirtį, visuma buvo padaryta tiek J. B. , tiek ir A. K. veiksmais. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 8 punkte nurodyta, kad, jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal LR BK 129 str. atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Taigi tiek J. B. , tiek A. K. visiškai pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti už J. M. nužudymą, nes jo mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su abiejų nuteistųjų veiksmais, o laikas, praėjęs nuo padarytų sužalojimų iki nukentėjusiojo mirties šiuo atveju veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės.

Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam buvo paskirtas kitas, negu jis buvo susitaręs, advokatas (nuteistojo teigimu, jis buvo susitaręs su advokatu, dalyvavusiu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios). Iš byloje esančių dokumentų matoma, kad, vadovaujantis LR BPK 51 str. 2 d., J. B. gynėja paskirta ir ikiteisminio tyrimo metu jį gynė advokatė O. Klinavičienė (Ulonų g. 16, Alytus), kuri pateikė advokato orderį Nr. 721503, kuriuo advokatei buvo pavesta dalyvauti ikiteisminiams tyrime ginant J. B. . Nuteistojo teigimu, su minėta advokate jis buvo susitaręs ir dėl tolesnės gynybos, tačiau kliento ir advokato susitarimas dėl teisinių paslaugų privalo būti įformintas rašytine sutartimi, o atlikdamas pavedimus pagal susitarimą advokatas pateikia advokato orderį (LR Advokatūros įstatymo (2007-01-11 red.) 48, 49 str.), tačiau, baigus ikiteisminį tyrimą, tolesnio baudžiamojo proceso metu advokatė orderio nepateikė, nes rašytinė sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo nebuvo sudaryta. Tuo tarpu LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2006-11-30 red.) 21 str. pažymėta, kad apie būtinumą skirti gynėją teismas praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo koordinatoriui, kuris parenka antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą. Atitinkamai iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matoma, kad Kauno apygardos teismas apie būtinumą skirti gynėją J. B. 2007-03-26 pranešė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo koordinatoriui bei informavo, kad J. B. anksčiau gynė advokatė O. Klinavičienė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad koordinatorius, parinkdamas advokatą, atsižvelgia ne tik į asmens, kuriam parenkamas advokatas, pageidavimą, tačiau ir į advokato darbo vietą, jo darbo krūvį bei kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, J. B. gynėja Kauno apygardos teisme parinkus advokatę R. Baltrušaitienę, nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Apeliaciniame skunde J. B. taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teisme liko neapklausta liudytoja N. K. . Tačiau pažymėtina, kad minėtos liudytojos nepavyko apklausti dėl to, kad nėra žinoma jos buvimo vieta ir todėl nepavykus jos atvesdinti į teismo posėdį. Visgi liudytoja N. K. 2007-01-22 buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant J. B. ir jo gynėjai, todėl pirmosios instancijos teismas liudytojos N. K. nedalyvavimo teisiamajame procese priežastį pagrįstai pripažino svarbia ir pagarsino liudytojos 2007-01-22 parodymus LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja N. K. ikiteisminio tyrimo teisėjos buvo apklausta ir 2006-07-19, o jos parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių (kad J. M. mušė abu nuteistieji ir kad abu sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį) išliko iš esmės nepakitę. Šiuos liudytojos parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojai Rita bei V. G. , parodę, kad A. K. ir J. B. smūgiai buvo suduoti J. M. į viršutinę kūno dalį, galėjo būti ir į galvą. Tuo tarpu tai, kad 5 ar 6 smūgius sudavė nukentėjusiajam į kaklo sritį, neneigia ir pats nuteistasis J. B. . Taigi netikėti liudytojos N. K. parodymais, duotais 2007-01-22 ikiteisminio tyrimo teisėjai, dėl asmenų, mušusių J. M. , bei tai, kad abu nuteistieji sudavė nukentėjusiajam į galvą, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti ir N. K. parodymais dėl to, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai ne tik rankomis, bet ir kojomis, nes, nors liudytojai Rita ir V. G. apie tai neparodė, tačiau jie patvirtino, jog viso konflikto nuo pradžios iki galo jie nematė. Tuo tarpu pati liudytoja N. K. , teisėjų kolegijos įsitikinimu, apkalbėti nuteistųjų neturi pagrindo, o specialisto išvada Nr. M 327/06(06) tik patvirtina, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti esant trauminiams poveikiams tiek iš priekio, tiek iš nugaros ir galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant tiek vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek tarpinėje šioms padėtims padėtyje Be to, nustačius, jog abu nuteistieji sudavė smūgius į galvos ir kaklo sritį, tai, ar sužalojimai, turėję įtakos mirčiai, buvo padaryti smūgiuojant rankomis, ar kojomis, nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Apeliantas taip pat nurodo, kad N. K. negalėjo suskaičiuoti, po kiek smūgių sudavė kiekvienas nuteistasis, tačiau pažymėtina, kad N. K. nurodė apytikslį smūgių skaičių, o tai, kad buvo suduota daug smūgių (nors tiksliai ir negalėjo pasakyti kiek) seka ir iš Ritos bei V. G. parodymų. Be to, specialisto išvadoje Nr. M 327/06(06) konstatuota, kad galvos ir kaklo srities sužalojimai padaryti mažiausiai septynių trauminių poveikių pasekoje, o kairio žasto, krūtinės kairės pusės ir nugaros srities sužalojimai padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasekoje. Liudytojų bei nuteistojo J. B. parodymais nustatyta, kad visus sužalojimus padarė būtent nuteistieji, o J. M. mirė nuo sužalojimų visumos (specialisto išvada Nr. M 327/06(06), todėl abu nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais dėl J. M. nužudymo.

Skirdamas bausmę J. B. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), o taip pat dvi jo atsakomybę sunkinančios (LR BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.) aplinkybės. Be to, kaip nurodyta LR BK 54 str. 2 d. 5 p., 97 str. 1 d., teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis jau ne kartą teistas, o nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo aiškų visuomenės gyvenimo taisyklių negerbimą. Be to, atsižvelgtina į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes dėl visiškai menkaverčių paskatų (nuvyti nukentėjusįjį nuo namo), pats nuteistasis J. B. aktyviai dalyvavo nusikaltime ir smurtą vartojo keliais etapais, kas rodo ne spontanišką, o nuolatinį smurto pobūdį bei visišką abejingumą kito žmogaus gyvybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, J. B. paskirta bausmė, nežymiai viršijusi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio LR BK 129 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkį, nėra per griežta, o jos švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. , jo gynėjos Alvyros Medišauskienės ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus atmesti.