- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- eA-1348-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04209-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- K. F. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. F. N. (K. F. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. F. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. F. N. (K. F. N.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21S30811 (toliau – ir 2021 m. spalio 11 d. sprendimas), Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Departamento komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1358 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), sumuštas, jam grasinta mirtimi. (duomenys neskelbtini) tikėjimo žmonėms yra nesaugu visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl pareiškėjas negali grįžti į kilmės šalį. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti (duomenys neskelbtini), moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. (duomenys neskelbtini) persekioja ir kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios grupuotės, o (duomenys neskelbtini) Vyriausybės pajėgos neapsaugo (duomenys neskelbtini) nuo patiriamo priekabiavimo. (duomenys neskelbtini) toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini). Teritorijų kontrolės praradimas nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) nebekelia pavojaus (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir kad išnyko šios karinės grupuotės tikslas išnaikinti (duomenys neskelbtini) bendruomenę. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmeniui (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jo skundas Departamento komisijoje nepagrįstai buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, jam nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Departamentas nurodė, kad surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, detalių, kada buvo pagrobtas, kas jį pagrobė, kiek laiko buvo pagrobtas ir pan., t. y. iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, patvirtinančių, kad šie įvykiai vyko. Dėl to, nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo jo kilmės valstybėje tikimybė. Pareiškėjo pasakojimo kontekste surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nesudarė pagrindo spręsti, kad pareiškėjui yra kilęs tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys (gyveno (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) tos teritorijos nevaldo. Pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, o yra darbingo amžiaus, verslus vyras, gyvenęs (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Buvo atsižvelgta į galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, taip pat į tai, kad mieste tebegyvena pareiškėjo žmona ir dukra, pareiškėjas nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. Atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, nuspręsta, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
6. Departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti, todėl pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti. Be to, iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį, taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių, siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Pareiškėjas iš kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo K. F. N. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstydamas taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą, jį išdėstydamas taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Departamento komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2021 m. liepos 30 d. sulaikė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusį pareiškėją; 2021 m. rugpjūčio 23 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantis asmuo, tokius asmenis (duomenys neskelbtini) persekioja Vyriausybė, politinės partijos, kovotojai, jie yra mažuma, pareiškėjas turėjo verslą (duomenys neskelbtini), bet viską turėjo palikti dėl kilusios grėsmės, devynis mėnesius gyveno Stambule, vizos ar leidimo gyventi neturėjo, Turkijoje dėl prieglobsčio nesikreipė, nes dėl COVID niekas nedirbo; 2021 m. spalio 6 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra nesaugu, jiems grasinama, jie persekiojami, jis pats, kaip (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), sumuštas, jam grasinta mirtimi, taip pat nurodė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) gavo Švedijos vizą, ten pirko daug mašinų ir iš to užsidirbo, tačiau dėl persekiojimo, grasinimų, kilusios grėsmės išvyko iš (duomenys neskelbtini), devynis mėnesius gyveno Turkijoje, Stambule, nori vykti į Vokietiją, pas ten legaliai gyvenančius šeimos narius, žmona su viena dukra liko (duomenys neskelbtini), žmona serga, jos gyvena (duomenys neskelbtini), pagrindinis jo vykimo į Lietuvą tikslas yra pabėgti iš (duomenys neskelbtini), kadangi jis ten persekiojamas kaip (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) nesaugu; Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, ginčijamu 2020 m. spalio 11 d. sprendimu, nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; Departamento komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo teisėtumo, jo netenkino.
9. Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d.) 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (redakcija, galiojusia nuo 2021 m. liepos 28 d.) 99 punktu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų pabėgėlio statusui gauti – pareiškėjo pasakojimas, kad jis buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini) kovotojų ir sumuštas, neatitinka tikrumo kriterijaus, o tai trukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, iki išvykimo iš kilmės valstybės turėjo darbą (vertėsi transporto priemonių įsigijimu ir pardavimu), kilmės šalyje turi šeimą (žmoną ir vaiką)), jo kilmės šalyje (paskutinė gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – kur pareiškėjas gyveno su šeima ir dirbo) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio. Savo persekiojimo tikimybę pareiškėjas grindė bendrais bruožais, nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės, pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę pagrįsta tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas yra per daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Be to, (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo žmona ir dukra. Išvykęs į Turkiją pareiškėjas ten saugiai gyveno devynis mėnesius, tačiau prieglobsčio prašymo neteikė, to nepadarė ir Baltarusijos Respublikoje. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo siekis prašyti prieglobsčio nėra susijęs su baime grįžti į kilmės valstybę, taip pat pareiškėjo tikrasis siekis nėra prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įvertinus Departamento surinktą informaciją apie padėtį pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje (atvyko iš (duomenys neskelbtini)), neįrodžius, kad prieš pareiškėją buvo panaudoti smurto veiksmai ar kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės, devynis mėnesius gyveno saugioje šalyje, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Pareiškėjas neįrodė jokių sąlygų, kuriomis remiantis jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Vertindamas pareiškėjo situaciją, Departamentas rėmėsi naujausiomis 2020–2021 metų Europos pabėgėlių prieglobsčio biuro (toliau – ir EPPB) (dabar Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) bei kitų tarptautinių organizacijų (Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento, Tarptautinės migracijos organizacijos) pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose, t. y. rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, o pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ar / ir priešingais įrodymais nepaneigė.
11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl rašytinio jo skundo nagrinėjimo Departamento komisijoje, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis jo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas, pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausose ir teismo posėdyje, jo pozicija buvo atskleista ir įvertinta, jo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) buvo visiškai užtikrinta.
12. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad norėdamas pasinaudoti šeimos susijungimo teise, pareiškėjas turėtų pateikti prašymą būtent tai valstybei, kurioje pareiškėjas turi šeiminių ar socialinių ryšių, ir būtent ši valstybė, įvertinusi visą informaciją, atlikusi tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotas procedūras, priimtų sprendimą dėl leidimo ar vizos išdavimo. Ginčijamas Departamento sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi kitoje Šengeno erdvės valstybėje narėje išdavimo (pavyzdžiui, šeimos susijungimo pagrindu).
13. Vertindamas Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą jame nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino aspektu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir neprotingas – byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, padaręs kitų teisės pažeidimų, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Todėl pirmosios instancijos teismas aptariamą terminą sutrumpino iki dvejų metų nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas keisti ir Departamento sprendimo dalį dėl duomenų į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo – perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį taip pat sutrumpinant iki dvejų metų.
III.
14. Pareiškėjas K. F. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo teigimu, tam, kad religinei mažumai (duomenys neskelbtini) priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir / arba jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai (vardu ir pavarde) įvardytų persekiotoją. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, taip pat nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, be to, (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra sukurta efektyvi (duomenys neskelbtini) apsaugos sistema, nėra kuriama tolerantiška ir pagarba religinėms mažumoms pagrįsta socialinė–kultūrinė aplinka. Tai atsiliepia visapusiškam (duomenys neskelbtini) gyvenimui (duomenys neskelbtini), religiniais motyvais jiems sunku įsidarbinti, jie patiria diskriminaciją, gali susidurti ir su smurtiniais, įskaitant beatodairišką smurtą, veiksmais, nes (duomenys neskelbtini) vis dar gana aktyviai veikia ir kontroliuoja pogrindinę veiklą (duomenys neskelbtini), rengia išpuolius. Naujesni duomenys, patvirtina, kad nuo 2019 metų (duomenys neskelbtini) veikla sustiprėjo, ji ir toliau kontroliuoja pogrindinius tinklus, vykdo išpuolius. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl priklausymo religinei mažumai, prieš kurią buvo naudojama intensyvi prievarta, vyko genocidas, kuri (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojama, atsakovas turėjo jam suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi, pareiškėjo teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas. Pareiškėjo paaiškinimus patvirtina Departamento tyrime užfiksuoti aspektai – (duomenys neskelbtini) vykdomas pasaulinių religijų tyrimas, kuris įrodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2007 metų buvo išplitęs religinis priešiškumas, įskaitant išpuolius prieš religines mažumas. Nors buvo dedamos pastangos apsaugoti (duomenys neskelbtini) mažumą, tačiau net vyriausybės pajėgos po (duomenys neskelbtini) įvykdyto genocido nesugebėjo apsaugoti (duomenys neskelbtini) nuo kitų grupuočių prievartos. Pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei.
16. Pareiškėjas nepagrįstais laiko argumentus, kad (duomenys neskelbtini) nebėra (duomenys neskelbtini) grėsmės, pažymi, jog (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas yra tik sumažėjęs. Pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, todėl jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga. EPPB 2021 metų ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, be to, joje apibendrinta 2020 metų spalio, t. y. sena informacija. Atsakovas turėjo surinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją ir taikyti jam draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 21S30811, kuriuo pareiškėjui K. F. N. nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 6K-1358, kuriuo minėtas Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
21. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 2 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino duomenų (perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.
23. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.
24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
25. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
27. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir kad ši religinė bendruomenė yra persekiojama jo kilmės šalyje, t. y. (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, patiria diskriminaciją, jiems sunku įsidarbinti, jie gali susidurti su smurtiniais veiksmais.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam, kankinamam. Pareiškėjas savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, jo pasakojimui trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne iš kilmės valstybės – pasak pareiškėjo, jis 9 mėnesius gyveno Stambule, Turkijoje, iš ten nuvyko į Baltarusijos Respubliką, tačiau prieglobsčio nė vienoje iš šių valstybių neprašė. Be to, pareiškėjas nurodė, jog darbo reikalais vyko į Švediją, turėjo jos vizą, tačiau prašymo suteikti prieglobstį šioje šalyje taip pat neteikė.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jam, kaip (duomenys neskelbtini), tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Pažymėtina, jog Iš EPPB 2021 m. sausio mėnesio (duomenys neskelbtini) matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kt.
32. Iš Departamento 2020 m. spalio 11 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Minėtame Departamento sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Savo abstrakčių teiginių, esą buvo pagrobtas ir kankintas dėl to, kad priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, pareiškėjas nei Departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nedetalizavo – pareiškėjo teigimu, jis buvo pagrobtas 2014 metais (šią aplinkybę nurodė teismo posėdyje), tačiau pareiškėjas nenurodė, kur, kaip ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, kiek tai truko, plačiau nepaaiškino, kodėl šis tariamas įvykis susijęs būtent su jo priklausymu (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kodėl teigia, kad šiuos veiksmus atliko (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nustatytos aplinkybės kelia abejonių dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių atitikties tikrovei – 2020 m. spalio 6 d. apklausoje, apibūdindamas savo padėtį kilmės šalyje, pareiškėjas nurodė, kad buvo verslininkas, šiuo tikslu turėjo vizą ir vyko į Švediją, taigi pareiškėjo teisė judėti tiek kilmės valstybės teritorijoje, tiek už jos ribų nebuvo kaip nors ribojama, pareiškėjas turėjo asmens tapatybės dokumentus, užsiėmė verslu, anksčiau (po 2014 metų) dėl prieglobsčio suteikimo į kitas valstybes nesikreipė, be to, (duomenys neskelbtini) (kurios, naujausiais EPPB pateiktais duomenimis, nekontroliuoja (duomenys neskelbtini)) liko jo žmona ir dukra. Šios paties pareiškėjo nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl sunkumų įsidarbinti ir kitokio pobūdžio su tuo susijusių ribojimų (diskriminacijos). Įvertinęs šias aplinkybes, Departamentas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas būtų patyręs persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, arba pagrįstai bijotų patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.
33. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo kilmės valstybėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.
34. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas vadovavosi pasenusiais duomenimis apie pareiškėjo kilmės šalį, pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl EPPB teikiamų duomenų yra prieštaringi. Viena vertus, pareiškėjas teigia, kad EPPB pateikti duomenys yra tik rekomendaciniai ir atspindi 2020 metų spalio informaciją, todėl yra per seni, kita vertus, prašo vadovautis dar senesniais EPPB 2019 metų duomenimis, taip pat kitų institucijų duomenimis apie padėtį (duomenys neskelbtini) 2007 metais. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.
35. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.
36. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, priešingai, nei teigia pareiškėjas, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.
38. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. F. N. (K. F. N.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.