Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-19992-820/2024 pagal pareiškėjos (atsakovės) A. R. prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) UAB „GS Core“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikštą prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, taip pat nenustatyta ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), todėl teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Pareiškėja pateikė banko „Swedbank“, AB sąskaitos išrašą 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu.

12. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu įrodymu, pažymi, kad pareiškėja nepateikė prašymo dėl įrodymų priėmimo, dėl to nepateikė jokių argumentų, kad šio įrodymo gavimo ir pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nėra aišku, kodėl šie įrodymai negalėjo būtų gauti ir pateikti ar išreikalauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti (CPK 314 straipsnis). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pateiktas dokumentas yra nevientisas ir jame nėra nurodyta duomenų apie sąskaitos likutį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikto sąskaitos išrašo priėmimas nėra tikslingas ir tokio prašymo netenkina.

Dėl ginčo esmės

15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

16. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).

17. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu priteistą 328,22 Eur sumą mokant po 15,00 Eur ieškovei iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prašymą grindė savo sunkia materialine padėtimi – mažomis gaunamomis pajamomis (vienišo asmens išmoka ir invalidumo pensija). Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atmetė tuo pagrindu, jog atsakovė nepagrindė savo prašymo, priešingai – iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turi turto, todėl jos turtinė padėtis nelaikytina itin sunkia, dėl kurios galėtų būti taikoma išimtis ir būtų pagrindas išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.

18. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės savo nesutikimo motyvus sieja su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad turimas turtas gali padėti įvykdyti teismo sprendimą, kadangi jo būklė prasta ir šis turtas priešingai, – reikalauja išlaidų.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė yra 61 metų amžiaus, turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą ir butą (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini)), gauna vienišo asmens išmoką (38,23 Eur) ir invalidumo pensiją (šiuo metu 446,00 Eur), pareiškėjos vardu nėra registruota transporto priemonių. Pareiškėja nėra pateikusi jokių duomenų iš bankų, kurie liudytų atsakovės turimas lėšas bankų sąskaitose, nenurodė jokių kitų duomenų apie turimas santaupas ir kitą turtą (piniginių lėšų, indėlių, akcijų pavidalu ir kt.).

20. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).

21. Kaip jau nurodyta, beje, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tinkamas išsprendimas yra siejamas su ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo tiek išdėstymo, tiek ir vykdymo atidėjimo būtinumą, tačiau pažymėtina, kad savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę, turi įrodyti to prašantis asmuo, nes rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent apeliantei teko pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis ji sieja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindą, tačiau, kaip tą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė to nepadarė – leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė nei išsamios savo turtinės padėties, nei būtinybės išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateikti apeliantės įrodymai nebuvo pakankami konstatuoti atsakovės sunkią turtinę padėtį ir tai, kad ji neturi galimybių sumokėti priteistas sumas. Kaip jau nurodyta, būtent atsakovei, kaip teikiančiai prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, tenka pareiga įrodyti prašymo pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Kartu nurodytina, kad atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, kuriam neabejotinai žinomos proceso teisės normos ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pačioje CPK 284 straipsnio 1 dalies normoje yra aiškiai apibrėžta kokių faktinių duomenų pagrindu yra priimamas procesinis sprendimas dėl sprendimo įvykdymą atidėjimo ar išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo: „teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką“. Akivaizdu, kad byloje nebuvo pateikti išsamūs duomenys apie atsakovės turtinę padėtį (visas galimai turimas turto rūšis, kaip ir duomenys (bent jau paaiškinimai) apie atsakovės patiriamas išlaidas), o esami duomenys, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudarė prielaidų vertinti atsakovės turtinės padėties kaip išimtinai sunkios. Papildomai nurodytina, kad atsakovės turtinės padėties, kaip geresnės, nei mėginama pateikti, vertinimą papildomai sustiprina tos aplinkybės, kad atsakovė įsipareigojimus pradiniam kreditoriui prisiėmė dėl nebūtinų pragyvenimui paslaugų: planšetės, siurblio – roboto, išmaniosios televizijos paslaugų įsigijimo.

23. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pačios šalys turi rūpintis savo įrodymus pateikti laiku ir vertinti jų poreikį konkrečioje proceso stadijoje, o teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021, kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateikti atsakovės pasirinkimu įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį sudarė prielaidas pirmosios instancijos teismui spręsti prašymą, tačiau nesudarė pagrindų prašymą tenkinti, o nustačius, kad atsakovė turi pakankamai turto, taip pat nesant jokių duomenų ir paaiškinimų apie atsakovės turimas santaupas, buvo pagrindas vertinti, kad ieškovei priteista suma sumokėti nėra tokia jau didelė, t. y. surinkti įrodymai nepatvirtino būtinybės taikyti išimtinę teismo sprendimo vykdymo atidėjimo galimybę. Tuo tarpu tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas ir sveikatos būklę, nors byloje buvo pateikta pažyma apie atsakovės gaunamas išmokas ir netekto darbingumo pažymėjimas, iš ko galima spręsti, kad nurodytų įrodymų teismas galėjo nevertinti, šis procesinis pažeidimas nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisingumu, kadangi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, nepadarė kitokios išvados apie atsakovės turtinę padėti, nei pirmosios instancijos teismas, taigi teismui net ir nepadarius aptariamo procesinio pažeidimo, bylos išnagrinėjimo rezultatas nebūtų pasikeitęs (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

24. Kartu pastebėtina ir tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo procesinį sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

25. Išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus skundžiamoje nutartyje padarytas pirmosios instancijos teismo išvadas, atskirojo skundo argumentus, sprendžiama, jog, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas nutartimi padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Tai, kad atsakovės pateikti įrodymai ir argumentai įvertinti nepalankiai apeliantei, niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog įrodymai buvo įvertinti pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 176–185 straipsniuose. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad padarytas pirmiau nurodytas procesinės teisės pažeidimas galėjo įtakoti kitokio sprendimo priėmimą byloje, bei kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo proceso normų taikymo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs su ginčo klausimu susijusius duomenis, prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo išsprendė teisingai, ir atskirojo skundo motyvai teismo padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.