Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. Nr. NN-469 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (b. l. 40).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis į konkrečią pataisos įstaigą siunčiamas atsižvelgiant į asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą turimą specialybę ir požiūrį į darbą. BVK 69 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarką. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisė perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.

Nustatyta, kad siekdamas optimizuoti laisvės atėmimo įstaigų valdymą ir užtikrinti racionalų valstybės įstaigos biudžeto lėšų panaudojimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtino planą (toliau – ir Planas), kuriuo Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime laikomi asmenys perkeliami į kitas laisvės atėmimo įstaigas (Planas yra pateiktas Vilniaus apygardos administracinėje byloje Nr. I-2790-815/2019, b. l. 17-19, kadangi į šią administracinę bylą Departamentas Plano nepateikė). Departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V- 116 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“ patvirtino Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigos plano įgyvendinimo veiksmų grafiką.

Iš Plano matyti, kad Lukiškių TI-K esantys 92 nuteistieji iki gyvos galvos turi būti perkeliami į kitus pataisos namus, iš kurių 21 nuteistasis iki gyvos galvos perkeliamas į Pravieniškių PN-AK. Kaip nustatyta pareiškėjas K. J. 2019 m. vasario 14 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu Nr. NN-261 buvo perkeltas bausmei atlikinėti į Pravieniškių PT-AK (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-2790-815/2019, b. l. 37). Grafiko 1.2 punkte nurodoma perkelti 21 nuteistąjį iki gyvos galvos iš Pravieniškių PN-AK 2 -ojo sektoriaus į Šiaulių tardymo izoliatorių (b. l. 48-55).

Taigi, nustatyta, kad nors Grafiko 1.2 punkte yra nurodyta perkelti 21 nuteistąjį, tame tarpe ir K. J., į Šiaulių tardymo izoliatorių, tačiau Departamento direktorius 2019 m. birželio 6 d. priėmė Nutarimą perkelti K. J. į Alytaus PN. Skundžiamame Nutarime nėra nurodyta, kokiu pagrindu visgi K. J. perkeliamas į Alytaus PN, o ne kaip nurodyta Grafiko 1.2 punkte į Šiaulių tardymo izoliatorių. Be to, kaip nustatyta iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro patvirtinto Plano, 21 nuteistasis turėjo būti perkeltas iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo perkėlimas tęsti bausmės atlikimo į Alytaus PN nėra motyvuotas. Pažymėtina ir tai, kad Departamento direktoriaus Grafiko 1.2 punktas prieštarauja Plano 1 punktui. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų sutikęs dėl jo perkėlimo į Alytaus PN. Priešingai, pareiškėjas išdėstė konkrečius argumentus, kodėl jis nesutinka būti perkeltas į Alytaus PN.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1-3 dalis individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, skundžiamo Nutarimo turinį bei teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis ir buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, nustatyta, jog Nutarimas yra prieštaraujantis paties Departamento direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtintam Grafikui (1.2 punktui). Be kita ko, Grafiko 1.2 punktas, kuris patvirtintas Departamento direktoriaus siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintą planą (1 punktą), prieštarauja Plano 1 punktui. Pažymėtina ir tai, kad Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, jame nenurodyta, kodėl būtent pareiškėją K. J. bei kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis, nepaisant nurodytų teisės aktų, kurie, kaip minėta, yra prieštaraujantys vienas kitam, nutarta perkelti į Alytaus PN, juolab esant akivaizdžiam pareiškėjo priešinimuisi būti perkeltam iš Pravieniškių PN-AK. Kaip matyti, iš administracinės bylos Nr. I-2790-815/2019 duomenų, pareiškėją 2019 m. vasario 7 d. nutarimu buvo nutarta perkelti iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN. Šį nutarimą pareiškėjas skundė. Departamento direktorius 2019 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. NN-261 perkėlė K. J. į Pravieniškių PN-AK. Su kuo K. J. sutiko ir atsiėmė savo skundą, pateiktą administracinėje byloje Nr. I-2790-815/2019 ir teismas administracinę bylą nutraukė (administracinės bylos Nr. I-2790-815/2019, b. l. 35-36, 37, 39-40).

LVAT jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; LVAT 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011; LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; LVAT 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (LVAT 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; LVAT 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Atsakovės atstovas atsiliepime argumentuodamas nesutikimą su pareiškėjo skundu yra nurodęs, kad pareiškėjo perkėlimas yra susijęs su Lukiškių TI-K uždarymu, kad Alytaus pataisos namai gali užtikrinti pareiškėjo tolimesnės bausmės atlikimą kalėjimo režimo sąlygomis, kad buvo atsižvelgta į besikeičiančią situaciją laisvės atėmimo vietose, todėl pareiškėją buvo nutarta perkelti į Alytaus PN. Tačiau Nutarime šie motyvai neišdėstyti, Nutarimas visiškai neargumentuotas, nenurodytos jokios konkrečios tokio sprendimo faktinės aplinkybės, faktinis pagrindas, o nurodyti teisės aktai netgi prieštarauja vienas kitam. Kaip minėta, pagal VAĮ 8 straipsnį administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Nutarimas atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus. Todėl remiantis išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. NN-469 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“ patvirtinto plano 1 punktui, yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas, neatitinkantis VAĮ 8 straipsnyje nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Dėl Nutarimo įteikimo pareiškėjui ir supažindinimo su Nutarimu, teismas pažymi, kad remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-321, kuriuo patvirtintas Aprašas, 7, 10 punktais Departamento direktoriaus pasirašyto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo kopijos išsiunčiamos vykdyti perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai. Perkeliančioji įstaiga pasirašytinai supažindina nuteistąjį su nutarimu ir įteikia jam šio dokumento kopiją. Įsakymo 9 punkte nurodyta, kad nutarimo kopija saugoma nuteistojo asmens byloje (kuri yra perduodama priimančiajai įstaigai). Departamentas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas su Nutarimu turėjo būti supažindintas Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundžia Nutarimą, skundą padavė teismui 2019 m. birželio 17 d., t. y. nepraleidęs įstatymo nustatyto termino skundui paduoti, laikytina, kad Nutarimas pareiškėjui buvo žinomas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neskundė Departamentui BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka perkeliančiosios ar priimančiosios kalinimo įstaigos veiksmų dėl supažindinimo su Nutarimu tvarkos pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. NN-469 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, kuriuo nutarta K. J. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus perkelti į Alytaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.