Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjui G. V., suinteresuotam asmeniui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. V. teismo posėdžio metu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo tarp jo ir suinteresuoto asmens D. S., kaip įpėdinių priimti palikimą po tėvo mirties, nėra, be to, ji yra notarų kontoroje raštu atsisakė pretenzijų į likusį paveldimą turtą.

Liudytoja Diana Vaitkevičienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo G. V. sutuoktinė. Susituokė ir atvyko gyventi pas sutuoktinį, gyveno kartu mama M. V., kuri buvo silpnos sveikatos. Gyvenamuoju namu rūpinosi ir prižiūrėjo sutuoktinis, jam padėdavo. Žino, kad sutuoktinis tuose namuose gyveno nuo mažens, niekur nebuvo išvykęs. Šiuo metu gyvena kartu su sutuoktiniu ir vaikais. Nėra girdėjusi, kad suinteresuotas asmuo būtų reiškęs pretenzijas į likusį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojos parodymais bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė S. V., (duomenys neskelbtini) mirė M. V. (b. l. 7), pareiškėjo G. V. ir D. S. tėvai (b. l. 6, 19). Po S. V. mirties liko palikimas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13). Paveldėjimo byla po S. V. mirties nebuvo užvesta (b. l. 14). Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. V. mirties palikimą, atsiradusį pagal įstatymą, priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 1-2 ).

Pareiškėjas G. V. ir suinteresuotas asmuo D. S., kaip pirmos eilės įpėdiniai, turi teisę paveldėti po motinos mirties likusį turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2, 5.5 str. 1 d. 1 p.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d., 3 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004, 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012 ir kt.). Byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdyje ištirtais įrodymai nustatyta, kad po S. V. mirties, likusį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) faktiškai toliau valdė, naudojosi ir juo disponavo sūnus G. V., t. y. prižiūrėjo ir tvarkė, mokėjo mokesčius ir kt. (b. l. 8,9,15). Tai patvirtino teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. S. ir liudytoja apklausta D. V. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo D. S. neprieštarauja, kad būtų nustatyti pareiškėjo prašomas juridinis faktas, be to raštu yra atsisakiusi pretenzijų į paveldimą turtą po tėvo S. V. mirties (b. l. 42).

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas G. V., mirus tėvui S. V., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą pagal įstatymą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str., 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,77 Eur, todėl tenkinus pareiškėjo pareiškimą, valstybės naudai priteistina iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo S. V. mirties, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą pagal įstatymą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties pagal įstatymą gauti.

Priteisti iš pareiškėjo G. V. 3,77 Eur (tris eurus 77 centus) bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.