- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-30
- Bylos Nr.
- 1-2127-673/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12530-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Ignas Meškauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, 7 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:
1) 2010 m. spalio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2013 m. rugpjūčio 6 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;
3) 2014 m. vasario 10 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 90 parų arešto bausme; 4) 2014 m. liepos 28 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) 2018 m. kovo 12 d. pagal BK 286 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 straipsnį bausmė atidėta 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu), BK 183 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pasisavinimu), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. kovo 23 d. apie 18.00 val., A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė R. D. į galvos sritį bei du kartus per kairį skruostą, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Be to, 2019 m. balandžio 5 d. apie 11. 00 val., A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pasisavinti svetimą UAB „Jurentus“ priklausantį turtą, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, UAB „Jurentus“ priklausančiame įrankių nuomos salone, esančiame Pavasario g. 16, Kėdainiai, su UAB „Jurentus“ sudarė įrangos nuomos sutartį, pagal kurią iki 2019 m. balandžio 6 d. 08.00 val. išsinuomojo 709,28 eurų bendros vertės plaunamą siurblį „Karcher Puzzi 10/1“ su 3 vnt. plovimo tabletėmis „Karher“, kurių negrąžino, nes tą pačią dieną už 30 eurų pardavė minėtą siurblį S. R., taip pasisavino minėta sutartimi jam patikėtą ir jo žinioje buvusį 709,28 eurų bendros vertės svetimą - UAB „Jurentus“ priklausantį turtą.
Kaltinamasis A. G. kaltu dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai.
Patvirtino, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 17.30 val., su dėde R. D. vartojo alkoholį. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis dėdę pastūmė ir jis nukrito ant lovos, vieną kartą R. D. delnu sudavė į galvos sritį ir dar kelis kartus delnu sudavė per veidą. Suvokia, kad jo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Ne viską prisimena dėl girtumo. Po įvyko dėdės atsiprašė. Patvirtino, kad 2019 m. balandžio 5 d. nuo ryto, tikslaus laiko neatsimena, nuvyko į Kėdainių miestą kartu su S. R. Mieste išgėrė alaus ir S. R. paprašė jį nuvežti iki įrankių nuomos punkto, esančio Pavasario gatvėje, Kėdainių mieste, kadangi ketino išsinuomoti plaunamą siurblį. Prieš išsinuomodamas siurblį jis jau buvo suplanavęs jį parduoti, nes jam reikėjo pinigų alkoholiui, buvo užgėręs. Įrankių nuomos salone jis pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir išsinuomojo plaunamą siurblį „Karcher“ ir 3 vnt. plaunamų tablečių. Sudarydamas nuomos sutartį jis žinojo, kad siurblį turės gražinti 2019 m. balandžio 6 d. 08.00 valandą, tačiau siurblio nurodytu laiku negrąžino, kadangi išsinuomojęs siurblį tą pačią dieną pardavė S. R. už 30 eurų. Siurblį pardavė todėl, kad dar norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Viską jis buvo suplanavęs vienas, savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Fizinio skausmo sukėlimas.
Nukentėjusysis R. D. parodė, kad 2019 m. kovo 23 d. jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 17.50 val. pas jį į namus atėjo sūnėnas A. G., kuris buvo stipriai neblaivus. Netrukus tarp jų kilo žodinis konflikto, nes jis prašė, kad A. G. išeitų iš jo namo, tačiau pastarasis tai padaryti atsisakė. Konflikto metu A. G. jam rankomis sudavė 3 smūgius į galvos sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Sumušęs jį sūnėnas pasišalino (1 t., b. 1. 69-70).
Liudytoja V. G. parodė, kad jai atėjus pas savo brolį R. D., šis pasakė, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 18 val., konflikto metu jį pastūmė jos sūnus A. G. (1 t., b. 1. 88-89).
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykę į įvykio vietą nukentėjusysis pasakojo, kad jo atžvilgiu smurtavo sūnėnas A. G., sudavė į galvos sritį, dėl ko jam skaudėjo, nurodė, jog sūnėnas smurtauja ne pirmą kartą, atiminėja iš jo pinigus (1 t., b. 1. 38).
2019 m. kovo 23 d. 19.38 val., A. G. nustatytas 4.19 promilių girtumas (1 t., b. 1. 31-33).
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nors matomų kūno sužalojimų pas R. D. nebuvo užfiksuota, kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. 1. 77).
Turto pasisavinimas.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus UAB „Jurentus“ vadovo J. R. pareiškimą dėl nusikaltimo (1 t., b. 1. 100).
Liudytojas J. R. parodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. prieš 11 val., į UAB „Jurentus“, esančią Pavasario g. 16, Kėdainių m., atvyko pilietis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris pateikė savo asmens dokumentą ir išsinuomojo plaunantį siurblį Karcher su trimis plovimo tabletėmis. Ant siurblio viršaus prie rankenos matomoje vietoje yra išgraviruotas inventorinis numeris K045. Nuomos sutartį sudarinėjo įmonės vadybininkas D. S. A. G. įsipareigojo siurblį gražinti iki 2019 m. balandžio 6 d. 8.00 val. A. G. už nuomą nieko nesumokėjo, nes paprastai nuomos mokestį paima tada, kai įrankį gražina. Parduotuvės vidus ir įvažiavimas į kiemą yra filmuojami. A. G. nurodytas kontaktinis telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) kitą dieną jau buvo išjungtas ir juo susisiekti nepavyko iki šiol. Mano, kad įrankis buvo išnuomotas su tikslu jį pasilikti (1 t., b. 1. 111).
Liudytojas S. R. parodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. apie 10.00 val., su A. G. atvažiavo į Kėdainius. A. G. paleido prie alaus baro „Koralas“. Po kelių minučių A. G. sugrįžo išgėręs. A. G. jam pasiūlė, kad jis išnuomos plaunamą siurblį, su kuriuo jis galės išsiplauti automobilio saloną. Jis sutiko, nuvažiavo į Gegučių gatvėje Kėdainių mieste esančią „IKI“ parduotuvę apsipirkti, o A. G. kažkur išėjo. Po kiek tai laiko A. G. parėjo ir atsinešė plaunamą siurblį, kurį įdėjo į jo automobilio saloną. Grįžus namo pas jį vėl atėjo A. G. ir jam pasiūlė pirkti jo išnuomotą plaunamą siurblį. Jis jo paklausė, kaip jis gali jį parduoti, jeigu jį išnuomojo ir turės grąžinti, tada A. G. pasakė, kad tai jo problemos, jam reikia pinigų ir jeigu bus kažkokių nesusipratimų dėl siurblio, visą atsakomybę jis pats prisiims. Sutiko nupirkti plaunamą siurblį „Karcher“ už 30 eurų ir dar davė A. G. vieną butelį degtinės. Sekančią dieną – 2019 m. balandžio 6 d., pas jį vėl buvo atėjęs A. G., kuris vėl paprašė degtinės butelio už plaunamą siurblį. Jis jam davė ir liepė daugiau pas jį nevaikščioti. Nuo tos dienos daugiau A. G. jis nematė. Prie plaunamo siurblio buvo pridėtos trys plaunamos kapsulės, kurias jis sunaudojo plovimui. Plaunamą siurblį jis visą laiką laikė savo ūkiniame pastate iki atvyko policijos pareigūnai ir jį paėmė (1 t., b. 1. 134-135).
Liudytojas D. R. patvirtino, jog žinojo, kad jo brolis S. R. iš A. G. nusipirko plaunamą siurblį. Apie tai, kad plaunamas siurblys buvo išnuomotas ir laiku negrąžintas, sužinojo tik tada, kai 2019 m. balandžio 16 d. atvyko policijos pareigūnai, ieškojo jo brolio ir iš jo ūkinio pastato paėmė plaunamą siurblį (1 t., b. 1. 140-141).
Prie bylos UAB „Jurentus“ vadovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir sutartį-užsakymą, iš kurių matyti, kad 2019-04-05 įrankio Karcher Puzzi vertė buvo 709,28 eurai, valandos nuomos kaina - 16 eurų, vienos plovimo tabletės kaina 1 Eur. Nuomininkas A. G. (1 t., b. 1. 117-120).
Iš UAB „Jurentus“ pažymos matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. A. G. išsinuomotas įrankis grąžintas, ieškinio įmonė nereiškia (1 t., b. 1. 124).
UAB „Jurentus“ vadovas J. R. pateikė vaizdo įrašą, kuris buvo apžiūrėtas ir nufilmuotas vaizdas buvo aprašytas. Kaltinamasis patvirtino, kad vaizdo įraše nufilmuotas yra jis (1 t., b. 1. 125-129).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusių, liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: 2019 m. kovo 23 d. apie 18.00 val., A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė R. D. į galvos sritį bei du kartus per kairį skruostą, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Be to, 2019 m. balandžio 5 d. apie 11. 00 val., A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pasisavinti svetimą UAB „Jurentus“ priklausantį turtą, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, UAB „Jurentus“ priklausančiame įrankių nuomos salone, esančiame Pavasario g. 16, Kėdainiai, su UAB „Jurentus“ sudarė įrangos nuomos sutartį, pagal kurią iki 2019 m. balandžio 6 d. 08.00 val. išsinuomojo 709,28 eurų bendros vertės plaunamą siurblį „Karcher Puzzi 10/1“ su 3 vnt. plovimo tabletėmis „Karher“, kurių negrąžino, nes tą pačią dieną už 30 eurų pardavė minėtą siurblį S. R., taip pasisavino minėta sutartimi jam patikėtą ir jo žinioje buvusį 709,28 eurų bendros vertės svetimą - UAB „Jurentus“ priklausantį turtą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime – tyčia tris kartus delnu sudavė R. D. į galvos sritį ir per kairį skruostą. Tai, kad kaltinamais smurtavo, patvirtina ištirti nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą. Tai, kad aplinkybėse nurodytu laiku kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, patvirtina ir liudytojos parodymai bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti nukentėjusiojo jam pateikti duomenys, kuomet policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą.
Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje, padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jo smurtavimas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiojo ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas žmogui).
Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378-895/2016).
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad jam išnuomotą, tai yra patikėtą svetimą turtą jis pardavė, o gautus pinigus pragėrė.
Tai yra kaltinamasis prisipažino, jog svetimą turtą išsinuomojo turėdamas išankstinį tikslą jo negrąžinti, turtą pardavė kitam asmeniui, gautus pinigus išleido alkoholiui, tai yra kaltinamasis nusikaltimą padarė iš anksto jį suplanavęs, jau sutarties sudarymo metu nesiruošė vykdyti nuomos sutarties sąlygų, nes neturėjo tam poreikio. Iš esmės savo vardu pasirašęs turto nuomos sutartį ir turtą gavęs kaltinamasis puikiai suvokė, kad tampa atsakingu už svetimą turtą. Tik išsinuomojęs turtą, tą pačią dieną kaltinamasis turtą pardavė.
Be kaltinamojo prisipažinimo turėjus išankstinę tyčią išsinuomoto turto - siurblio negrąžinti, jo tyčią įrodo ir byloje ištirti rašytiniai įrodymai – anksčiau aprašytų liudytojų parodymai, duomenys apie turto vertę, nuomos sutartis, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys.
Jokių civilinių teisinių santykių tarp nukentėjusio juridinio asmens ir kaltinamojo nėra, ir negali būti, nes kaltinamasis sąmoningai ir tyčią padarė nusikaltimą, jis suprato, jog neteisėtai pasisavina svetimą turtą, privalėjo numatyti ir numatė, kad savininkas savo turto neteks, savininkui bus padaryta žala ir sąmoningai to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Pasisavinto turto vertės kaltinamasis neginčijo, turto vertę, kaip ir turto savininką, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kadangi kaltinamojo pasisavinto turto vertė didesnė nei 5 MGL, padaryta veika teisingai įvertinta kaip nusikaltimas. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti jam patikėtu, tačiau kaltinamojo pasisavintu turtu, ką įrodo turto pardavimo aplinkybė.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir išreiškė gailėjimąsi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius, baigtus, nesunkius nusikaltimus; atsižvelgiama į tai, kad vienas nusikaltimas – smurtinis, padarytas prieš fiziškai bejėgį asmenį – sunkiai vaikštantį neįgalų dėdę; į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į asmenį charakterizuojančius duomenis (2 t., b. l. 83-120): teistas penkis kartus, tame tarpe keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, paskutiniu nuosprendžiu teistas už pasipriešinimą policijos pareigūnui ir smurtą prieš jį, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmė vykdymą atidėjus, neatlikęs, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmė vykdymo atidėjimo laiku, penkis kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, todėl nuobaudos galioja, nuo 2015 metų pabaigos nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius), registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas; Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pateiktoje charakteristikoje jo elgesys įvertintas neigiamai, nurodyta, kad kaltinamasis nevykdo įsipareigojimų: nesigydo dėl alkoholio vartojimo, nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, dėl ko jam jau buvo paskirti įspėjimai, probacijos tarnyboje nesilanko nuo 2019-03-12, o bausmės pabaiga tik 2020-04-04.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šeštą kartą teisiamam kaltinamajam, kuriam prieš tai paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, jokios įtakos nepadarė, nes bausmės atidėjimo metu jis padarė net dvi naujas nusikalstamas veikas, tai, kad jokios teigiamos įtakos bausmės vykdymo atidėjimas jo elgesiui nepadarė patvirtina ir Probacijos tarnybos charakteristika, be to Kauno AVPK Kėdainių r. PK atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinamasis įtariamas pagal BK 183 str. 1 d., kur įvardinta žala 2240 Eur (2 t., b. l. 157), už šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 straipsnis), remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nepriklausomai nuo to, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios ir tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybės (BK 54 str. 3 d.), nusikaltimams sunkių pasekmių nesukėlus, atsižvelgiant ir į bausmių politiką valstybėje – paskiriant minimalias bausmes, už abu nusikaltimus paskirtas bausmes, nusikaltimams iš esmės nesiskiriant pagal pavojingumą, subendrinant bausmes visiškai sudedant (BK 63 straipsnio 3 dalis), subendrintą bausmę sumažinant 1/3 (BK 64¹ straipsnis), bausmę visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis) subendrinant su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir, bausmės vykdymą atidėjus - neatlikta laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 straipsnis) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nebėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be bausmės atlikimo realiai.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-04-15 13.30 val. iki 2019-04-16 16.48 val. (2 t., b. l. 6-10), paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 77-78), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius - panaikintina.
Daiktinis įrodymas.
Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, saugoma byloje (1 t., b. l. 127), paliktina toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Teismo pašto išlaidos – 3,47 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jos nežymiai viršija galimą nepriteisti sumą (3 Eur), į kaltinamojo turtinę padėtį, į paskirtos bausmės turinį, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas žmogui) ir BK 183 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pasisavinimas), ir nuteisti:
· pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
· pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę - 6 mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti – 4 mėnesių laisvės atėmimą.
remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 6 mėnesių laisvės atėmimu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.
Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-09-24 11.45 val. iki 2017-09-25 15.03 val. (dvi paras), ir nuo 2019-04-15 13.30 val. iki 2019-04-16 16.48 val. (dvi paras).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius – panaikinti.
Daiktinį įrodymą – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).