Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Vilniaus lopšelio-darželio „Pagrandukas“ atstovėms Vilniaus lopšelio-darželio „Pagrandukas“ direktorei J. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyriausiajai specialistei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Pagrandukas“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 1–5) Vilniaus lopšeliui-darželiui „Pagrandukas“ (toliau – atsakovas, darželis, darbdavys), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-6313 darbo byloje Nr. APS-131-14576/2024 (toliau – sprendimas), kuriuo jos prašymas buvo atmestas, prašydama panaikinti atsakovo direktoriaus 2024 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-86 dėl atleidimo iš darbo ir grąžinti ją į buvusias pareigas, priteisti jai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 3 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2024 m. vasario 28 d. tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ji nuo 2024 m. kovo 1 d. pradėjo dirbti ikimokyklinio ugdymo mokytoja; 2024 m. gegužės 29 d. elektroniniu paštu gavo atsakovo direktoriaus 2024 m. gegužės 27 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo Nr. P-86 (toliau – įsakymas) ir 2024 m. gegužės 29 d. įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. SD-58 (toliau – įspėjimas). Ieškovė nurodė, kad dirbo sąžiningai, kruopščiai ir atsakingai, kelis kartus pavadavo kitą darbuotoją jo nedarbingumo laikotarpiu, mėnesį iš trijų dirbo 1,5 etato, negavo nei vienos pastabos, draugiškai bendravo su kolegomis, grupės vaikų tėvais, dėl darbo funkcijų vykdymo ir darbo tvarkos taisyklių nesilaikymo negavo nei vienos pastabos, įspėjimo, nerašė pasiaiškinimo, jos apranga būdavo tvarkinga, turi virš 15 metų pedagoginio darbo patirtį, 5 metus dirbo mokykloje mokytoja ir virš 10 metų darželyje, nuolat tobulino žinias, buvo išrinkta metų mokytoja. Pažymėjo, kad dirbo po 10,5 kontaktinių valandų per dieną, dirbo grupėje, kurioje buvo labai didelis mišraus amžiaus vaikų skaičius, todėl pagal nuostatas turėjo dirbti du pedagogai ir padėjėja, o ji dirbo viena; visi kentė dėl R. V. intrigų. Nurodė, kad darbdavys jai padarė neturtinės žalos, nes neteisėtai įgyvendino savo planą atleisti ją iš darbo, ją apšmeižė.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad ant dokumento pavadinimu Ugdomosios veiklos vertinimo lentelė (el. b. t. I, l. 111) yra suklastotas jos parašas, ji šio dokumento nėra mačiusi. Teigė, kad darbas pas atsakovą vyko sklandžiai, maloniai, ji niekam jokios įtampos nekėlė, buvo už draugystę ir bendradarbiavimą, tačiau buvo vienas nesutarimas su R. V., kuri ieškojo būdų kurti konfliktus, norėjo jai nurodinėti, nesuvokia savo darbo kolektyve, prieš tai su R. V. dirbusios mokytojos išėjo iš darbo, nes su ja negalėjo dirbti, apie tai kalbėjosi su pavaduotoja J. A., kuri nurodė, kad tai tik smulkmenos ir su R. V. pasikalbės. Paaiškino, kad į darželį kovo 11 d. atnešė švarių žaislinių pistoletų, išdalino juos vaikams, kaip šventės paminėjimui, nemato tame nieko blogo. Nurodė, kad gegužės 28 d. paprašė suteikti jai išeiginių, tačiau direktorė to nepanoro daryti ir jau 30 d. elektroniniame pašte pastebėjo 29 d. gautą direktorės elektroninį laišką dėl jos atleidimo, jokio žodinio įspėjimo apie atleidimą iš darbo negavo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. I, l. 160–165), kuriame prašė ieškinį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad ieškovė nuo 2024 m. kovo 1 d. buvo įdarbinta darželyje mokytoja pagal sutartį, kurioje buvo numatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis; dėl ieškovės buvo gauti kolegų ir ugdytinių tėvų žodiniai nusiskundimai dėl darbo, bendravimo ir bendradarbiavimo su ugdytiniais ir jų tėvais, mokytojos etiškos aprangos klausimais; darželio direktorė J. G. ir laikinai einanti direktoriaus pavaduotoja ugdymui J. A. su ieškove organizavo du pokalbius – pirmasis vyko 2024 m. balandžio 22 d., kuriame ieškovė buvo supažindinta su grupėje dirbančios kolegės skundu dėl ugdytinių akivaizdoje vykusio mokytojos neetiško ir grubaus elgesio su ekskursijos vadovu 2024 m. balandžio 11 d. ekskursijos metu priešgaisrinės technikos parodoje, kuri vyko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, pokalbio metu buvo aptartas ieškovės netinkamas funkcijų vykdymas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nuo pat savo darbo pradžios nesijungė ir neskaitė informacijos per platformą „Mano dienynas“, todėl nežinojo visos informacijos, kurią privalėjo dalintis su grupės ugdytinių tėvais, nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių dėl draudimo neštis žaislus iš savo namų ir dalinti juos vaikams; ieškovė neužtikrindavo vaikų saugumo ir palikdavo juos vienus rūbinėje, todėl buvo gauti tėvų nusiskundimai, jie atsisakė su ieškove susitikti per susirinkimą. Nurodė, kad antrasis pokalbis su ieškove vyko 2024 m. gegužės 27 d., kurio metu ieškovė buvo informuota apie kolegės ir tėvų skundus, informuota apie tai, kad su ja nebus tęsiami darbo santykiai, kadangi ji nepatenkino darželio lūkesčių, nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, netinkamai vykdė savo funkcijas. Teigė, kad baigiantis išbandymo laikotarpiui 2024 m. gegužės 28 d. ieškovė buvo vėl pakviesta pokalbiui dėl dokumentų pasirašymo, tačiau pas direktorę tą dieną neatėjo ir dokumentų nepasirašė; Įsakymo pagrindu ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2024 m. gegužės 31 d.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė daželio direktorė J. G. papildomai paaiškino, kad ieškovę į darbą ji pakvietė pati, nuolat trūkstant mokytojų, ji juos saugo, iš karto neatleidžia, 3 mėnesius buvo vykdoma nuolatinė ieškovės stebėsena, pradžioje viskas atrodė gerai. Nurodė, kad R. V. tą grupę, kurioje dirbo ieškovė, ugdo nuo lopšelio, ugdytinių tėvai apie R. V. labai gerai atsiliepia, ieškovė buvo priimta kaip nauja darbuotoja, todėl ji turėjo adaptuotis, metiniai planai jau buvo parengti, pagal juos ieškovė ir turėjo dirbti, tačiau ieškovė jų nesilaikė, R. V. jai sakė pastabas kaip mentorė, norėjo padėti ieškovei, ieškovė apsižodžiavo su ekskursijos vadovu išvykoje su vaikais, į darželį ieškovė atnešė žaislinius pistoletus, kas įstaigoje netoleruojama ir draudžiama pagal taisyklių, iškabintų grupėse bei viešai skelbiamų darželio tinklapyje, 16 punktą, nes tai kursto agresiją, neįsiliejo į kolektyvą, ne visada būdavo randama darbo vietoje, išeidavo nepranešusi arba negrįždavo reikiamu laiku, tačiau įspėjimai jai nebuvo skiriami, kadangi įstaigoje trūksta darbuotojų, ieškovė šmeižė darbuotoją dėl pinigų, surinktų Kaziuko mugės darželyje metu, pasisavinimo, tačiau tie pinigai yra seife ir bus naudojami ugdytinių išvykai, ieškovė ignoruodavo tėvų pastabas, tiesiog nusisukdavo ir nueidavo, tėvai jai skundėsi dėl ieškovės, ja nepasitikėjo, ieškovė kūrė blogą mikroklimatą, tėvai džiaugėsi, kad ieškovė buvo atleista, teigdami, kad pagaliau buvo priimtas teisingas sprendimas. Paaiškino, kad žodžiu ieškovę informavo apie atleidimą, bet ji nesutiko pasirašyti dokumento, tuomet aiškinosi Darbo inspekcijoje ką tokiu atveju ji turi daryti, todėl po to siuntė dokumentus elektroniniu paštu.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. V. parodė, kad dirba pas atsakovę vyr. mokytoja, dirbo kartu su ieškove, darbas su ieškove buvo įtemptas, ieškovė nebendradarbiavo, kalbant pertraukinėdavo, į pastabas reaguodavo neigiamai, vaikų tėvai kreipėsi į direktorę dėl ieškovės, tėvų atsiliepimai apie ieškovę neigiami, ekskursijos metu vaikų akivaizdoje ieškovė ekskursijos vadovui neleido kalbėti, įsiterpdavo, kilo konfliktas, abu ėmė piktai kalbėti, grupių vidaus tvarkos taisyklės pakabintos ant sienos ir yra internetinėje svetainėje.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. A. parodė, kad dirba pas atsakovę pavaduotoja ugdymui, dėl ieškovės su pastabomis kreipdavosi vaikų tėvai, tai būdavo perduodama ieškovei, bet ji viską neigdavo, įrodinėdavo savo tiesas, su ieškove nebuvo galima rasti bendros kalbos, rasti kompromiso, su ja buvo labai sunku bendrauti, kaip pedagogė taip pat nepasižymėjo atsakingumu, taipogi palikdama vaikus išeidavo iš darbo, palikdavo juos vienus miegančius.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. vasario 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 439, pagal kurią ieškovė pas atsakovą nuo 2024 m. kovo 1 d. buvo įdarbinta ikimokyklinio ugdymo mokytojos pareigoms su 3 mėnesių išbandymo laikotarpiu (el. b. t. I, l. 21–23); atsakovas gavo 2024 m. balandžio 11 d. prašymą dėl ieškovės netinkamo elgesio darbe (el. b. t. I, l. 49); ieškovė pateikė atsakovo direktoriui 2024 m. kovo 19 d. prašymą dėl pavadavimo ligos metu (el. b. t. I, l. 104), 2024 m. gegužės 5 d. ir 13 d. prašymus dėl papildomo darbo (el. b. t. I, l. 105, 106); atsakovės direktorius 2024 m. kovo 22 d. įsakymu dėl mokėjimo už papildomą darbą Nr. P-64, 2024 m. balandžio 23 d. įsakymu dėl mokėjimo už papildomą darbą Nr. P-74 ir 2024 m. gegužės 17 d. įsakymu dėl mokėjimo už papildomą darbą Nr. P-84 pavedė sumokėti ieškovei už papildomai dirbtą laiką (el. b. t. I, l. 107-110); 2024 m. gegužės 2 d. sudaryta ugdomosios veiklos vertinimo lentelė dėl ieškovės pamokos pravedimo vertinimo (el. b. t. I, l. 111); atsakovas įspėjimu įspėjo ieškovę, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, todėl 2024 m. gegužės 31 d. darbo sutartis su ja bus nutraukta (el. b. t. I, l. 16); atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovė nuo 2024 m. gegužės 31 d. buvo atleista iš darbo (el. b. t. I, l. 17); darbuotoja kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2024 m. birželio 27 d. prašymu dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo (el. b. t. I, l. 48), kuri sprendimu jos prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmetė (el. b. t. I, l. 6–12).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 1 dalį, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. DK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.

Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad sudarant darbo sutartį galima susitarti dėl išbandymo, kuris nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu norint patikrinti, ar darbas tinka pačiam darbuotojui (DK 36 straipsnio 1 dalis). DK 36 straipsnio 3 dalis įtvirtina savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą – jei darbdavys pripažino, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Taigi, darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį faktinis pagrindas – nepatenkinami išbandymo rezultatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygto darbo. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga yra tik patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju išbandymas šalių sudarytos darbo sutarties 5 punkte buvo nustatytas tiek darbdavio, tiek darbuotojos iniciatyva. Teismas akcentuoja, kad pasirašydama darbo sutartį savo parašu ieškovė patvirtino sutikimą su joje nustatytomis sąlygomis, tuo pačiu pritarė nustatytai išbandymo sąlygai. Nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gegužės 31 d. atleista iš darbo darželyje pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams. Teismas pabrėžia, kad išbandymo rezultatų, t. y. darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą, vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo teigimu, ieškovės išbandymo rezultatai nepatenkinami ir ji neišlaikė išbandymo dėl to, jog ieškovės darbo pareigų atlikimo trūkumai, netinkamas darbų atlikimas, atsakomybės jausmo nebuvimas, darbo tvarkos taisyklių nesilaikymas, negebėjimas bendradarbiauti, dirbti kolektyve leido daryti išvadą dėl ieškovės netinkamumo sulygtam darbui. Dėl ieškovės buvo gauti kolegų ir ugdytinių tėvų žodiniai nusiskundimai dėl darbo, bendravimo ir bendradarbiavimo su ugdytiniais ir jų tėvais. 2024 m. balandžio 11 d. ekskursijos metu pasireiškė ieškovės neetiškas ir grubus elgesys su ekskursijos vadovu ugdytinių akivaizdoje. Pažymėjo, kad ieškovė nuo pat savo darbo pradžios nesijungė ir neskaitė informacijos per platformą „Mano dienynas“, nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių dėl draudimo neštis žaislus iš savo namų ir dalinti juos vaikams. Pabrėžė, kad ieškovė neužtikrindavo vaikų saugumo ir palikdavo juos vienus, dėl ko buvo gauti vaikų tėvų nusiskundimai. 2024 m. balandžio 11 d. gautas vyr. mokytojos R. V. prašymas dėl ieškovės elgesio vertinimo, kuriame nurodoma, kad dirbant su ieškove darbas vyksta nuolatinėje įtampoje, dažnai kyla konfliktinės situacijos, nesutarimai, ieškovė elgesys būna netaktiškas, sumenkinantis padėjėjos darbą, nesilaikoma higienos normų, vaikai būna paliekami vieni grupėje, ieškovė dažnai vėluodavo į darbą.

Teismui, išsamiai įvertinus bylos medžiagą, išklausius darželio direktorės paaiškinimus, liudytojų (R. V., J. A.) parodymus (šių liudytojų išsamių, vieni kitiems atitinkančių parodymų teisingumu abejoti teismas pagrindo nenustatė) apie ieškovės darbo kokybę, požiūrį į darbą, bendravimą, išklausius pačios ieškovės paaiškinimus, įvertinus jos pasisakymus, minčių dėstymus ir negebėjimą išklausyti kitos šalies atstovių, liudytojų, pertraukinėjimą kalbant teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad darbdavys įrodė, jog darbuotojos gebėjimai neatitiko jo poreikių, darbuotoja nesusitvarkė su pavestomis užduotimis, netinkamai bendravo ir bendradarbiavo su ugdytinių tėvais, kolegomis, tiek savo gebėjimų stoka, tiek netinkamu požiūriu į darbą, dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių ieškovė nesugebėjo dirbti sulygto darbo, jos darbas ir elgesys buvo nepatenkinami, ji nesilaikė įstaigos vidaus darbo taisyklių, neužtikrindavo vaikų saugumo, nesugebėjo tapti kolektyvo dalimi, taigi, darbdavys įrodė, kad darbuotoja neišlaikė išbandymo, todėl darbdavys turėjo pakankamą pagrindą nutraukti su ieškove sudarytą darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Apie atleidimą ieškovė buvo tinkamai informuota 2024 m. gegužės 27 d. vykusio pokalbio metu (teismas neturi pagrindo abejoti įstaigos vadovo paaiškinimų teisingumu) ir 2024 m. gegužės 29 d. raštu.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo pas atsakovą neteisėtu, todėl netenkinamas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovo direktoriaus 2024 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-86 dėl atleidimo iš darbo, taip pat netenkinami ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl gražinimo į darbą ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Ieškovė taipogi prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą. Pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prašymo ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės M. A. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. DGKS-6313 darbo byloje Nr. APS-131-14576/2024 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.