Alytaus apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas, institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. M. yra A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 6). A. K. yra nepilnametė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos nepilnametės dukros A. K. tėvas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ką patvirtina pridedamas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (b. l. 7). S. K. testamento nepaliko. S. K. priklausiusį turtą pagal įstatymą turi teisę paveldėti įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai: jo dukra A. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl palikimo nėra.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. K., jo dukra A. K., kaip pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, tačiau per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė. Taip įvyko dėl to, kad ji yra nepilnametė, o jos atstovė pagal įstatymą – pareiškėja nežinojo apie mirusio mergaitės tėvo turėtą turtą. Šią informaciją ji gavo tik 2022 m. vasario mėnesį, kuomet Valstybės įmonė Turto bankas informavo, jog nėra registruoto palikimo priėmimo fakto Testamentų registre. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir kitaip nepriėmė ar atsisakė priimti palikimą nepilnametės dukros vardu dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažįstama, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, be kita ko, tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui priimti nepilnametės dukros vardu praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas praleistą terminą atnaujinti.

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Paminėtina, jog nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos. Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos nepilnametės dukros A. K. tėvas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos nepilnametė dukra yra pirmos eilės įpėdinė (palikėjo vaikas). Mirusysis testamento nepaliko, todėl teisę paveldėti jo turtą pagal įstatymą įgyja pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, yra visos sąlygos palikimo priėmimui/atsisakymui priimti. Teismui kartu su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo pateikti dokumentai patvirtina, kad S. K. turėjo skolų, jo paliktas turtas areštuotas, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad pareiškėja nepilnamečio vaiko vardu atsisakytų priimti jam priklausantį palikimą po tėvo mirties.

Atsižvelgiant į tai, kad palikėjas mirties dieną turėjo kreditorinių ir neįvykdytų turtinių prievolių, todėl nepilnamečiui vaikui priėmus palikimą atsirastų atsakomybė už palikėjo skolas, tikslinga, kad pareiškėja J. M. nepilnamečio vaiko A. K. vardu atsisakytų priimti jai priklausantį S. K. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 582 straipsniais

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, nepilnametės dukros A. K. vardu, atsiradusį po palikėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.