Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., Ž. B., D. N., D. Z., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė D. Balčiūnienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo Ž. B. (toliau – ir Pareiškėjas) bei suinteresuotų asmenų L. B., Ž. B., D. N., D. Z. senelis A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelis A. A. nepaliko testamento, todėl turtas, likęs po jo mirties, turėjo būti paveldimas pagal įstatymą. A. A. mirties dieną gyva buvo jo sutuoktinė, Pareiškėjo senelė, P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri po sutuoktinio mirties visu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu (gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)), sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), į kuriuos A. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės) bei visu kilnojamuoju turtu toliau naudojosi kaip savu, bet paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. Pareiškėjo senelio A. A. mirties dieną jo ir P. A. vaikai V. V. B. (buvusi A.), gim. (duomenys neskelbtini) (Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų L. B., Ž. B., D. N. motina), ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini) (suinteresuoto asmens D. Z. tėvas) buvo mirę (V. A. mirė (duomenys neskelbtini), Vida V. B. – (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirė Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų L. B., Ž. B., D. N., D. Z. senelė P. A., kuri iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). P. A. testamento taip pat nepaliko, todėl turtas, likęs po jos mirties, turi būti paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjo motina V. V. B. su visais vaikais prieš maždaug metus laiko iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) persikėlė gyventi pas savo tėvus A. ir P. A. adresu (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties Pareiškėjas liko gyventis pas senelius. 1994 m. Pareiškėjas susituokė ir išsikėlė gyventi kitur (tame pačiame kaime, į namą, kur anksčiau gyveno su motina), bet visą laiką palaikė artimus ryšius su seneliais. Senelei P. A. mirus, Pareiškėjas iš karto po jos mirties pradėjo rūpintis jos turtu, naudojosi viskuo kaip savu turtu, jam liko visi P. A. turėti turto nuosavybės ir kiti dokumentai, Pareiškėjas pradėjo gyvenamojo namo remontą ir netrukus su šeima ten persikėlė gyventi, naudojosi žeme, mokėjo visus mokesčius. Pareiškėjas iki šiol gyvena po senelės P. A. mirties jam likusiame gyvenamajame name su priklausiniais, dirba žemę. Senelių sodyboje Pareiškėjas pradėjo ūkininkauti dar senelei P. A. gyvai esant – (duomenys neskelbtini), įregistravo savo ūkininko ūkį, sodybos ūkiniuose pastatuose laikė gyvulius, žemės sklypuose, kurie buvo pamatuoti senelio A. A. nuosavybės teisių atkūrimui, o 2006 m. atkurtos nuosavybės teisės, turėjo ganyklą, sėjo javus ir kt., ūkininkavimą tuose žemės sklypuose be pertraukos tęsia iki šiol. Tačiau Pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, nes senelė P. A. taip pat nebuvo susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų. Pareiškėjas yra P. A., mirusios (duomenys neskelbtini), antros eilės įpėdinis pagal įstatymą, paveldintis, nes nėra pirmos eilės įpėdinių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jis norėtų susitvarkyti dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti, tačiau negali to padaryti, kol neįrodo, kad Pareiškėjo senelė P. A. faktiniu valdymu buvo priėmusi palikimą po jos sutuoktinio A. A. mirties (duomenys neskelbtini), o Pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė palikimą po senelės P. A. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelio A. A. mirties metu galiojo 1964 m. civilinis kodeksas. Šio kodekso 567 straipsnis numatė, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą; 570 straipsnis numatė, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta; 573 straipsnis numatė, kad paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); 574 straipsnis numatė, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus; 587 straipsnis numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Šis teisinis reglamentavimas atitinka 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ir Pareiškėjo senelės mirties metu galiojusio CK 5.2, 5.4, 5.11, 5.13, 5.50, 5.51 straipsnių nuostatas. CK 5.50 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir visi šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškėjo senelė P. A. po sutuoktinio, Pareiškėjo senelio A. A. mirties visu jų turėtu turtu toliau naudojosi ir rūpinosi kaip savu, liko gyventi jiems priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), o po senelės P. A. mirties likusiu turtu rūpinosi ir naudojosi kaip savu Pareiškėjas - šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjo Ž. B. pareiškimu, pareiškėjos atstovės paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais – pareiškėjo Ž. B. savo asmens tapatybės kortelės, gimimo įrašo kopijomis, A. A. ir P. A. santuokos įrašo kopija, A. A. ir P. A. mirties liudijimų kopijomis, Vidos V. A. gimimo įrašo, santuokos sudarymo įrašo ir mirties įrašo kopijomis, Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. J. pažymos „Dėl turto paveldėtojų“ kopija, pastatų techninės apskaitos bylos kopija, 2006 m. vasario 14 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 65-15000 kopija, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žeimelio seniūnijos pažymos apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą kopija, pareiškėjo Ž. B. ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopija, Valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų kopijomis, A. A. ir P. A. žemės planų kopijomis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo Ž. B. bei suinteresuotų asmenų L. B., Ž. B., D. N., D. Z. senelis A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), kuris testamento nepaliko ir po jo mirties visu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu (gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)), sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), į kuriuos A. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės) bei visu kilnojamuoju turtu toliau naudojosi kaip savu Pareiškėjo senelė P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. Pareiškėjo senelio A. A. mirties dieną jo ir P. A. vaikai V. V. B. (buvusi A.), gim. (duomenys neskelbtini) (Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų L. B., Ž. B., D. N. motina), ir V. A., gim. 1952 m. (suinteresuoto asmens D. Z. tėvas) buvo mirę (V. A. mirė (duomenys neskelbtini), Vida V. B. – (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirė Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų L. B., Ž. B., D. N., D. Z. senelė P. A., iki mirties gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), kuri testamento taip pat nepaliko. Po senelės P. A. mirties, Pareiškėjas iš karto pradėjo rūpintis jos turtu, naudojosi viskuo kaip savu turtu, jam liko visi P. A. turėti turto nuosavybės ir kiti dokumentai, Pareiškėjas remontavo gyvenamąjį namą, kur su šeima persikėlė gyventi, naudojosi žeme, mokėjo visus mokesčius ir iki šiol gyvena po senelės P. A. mirties jam likusiame gyvenamajame name su priklausiniais bei dirba žemę, (duomenys neskelbtini) įregistravo savo ūkininko ūkį, sodybos ūkiniuose pastatuose laiko gyvulius, žemės sklypuose, kurie buvo pamatuoti senelio A. A. nuosavybės teisių atkūrimui, o 2006 m. atkurtos nuosavybės teisės, nepertraukiamai vykdo ūkininkavimą. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. J. pažymos „Dėl turto paveldėtojų“ kopijos matyti, kad po A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), mirties ir P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (mirusios (duomenys neskelbtini)) nuo 2006 m. nėra užvesta paveldėjimo bylų, jog dėl paveldėjimo bylų užvedimo po A. A. ir P. A. mirties niekas į Pakruojo rajono 2-ąjį notaro biurą nesikreipė, taip pat nėra perduotos kito notaro užvestos paveldėjimo bylos ir kad Testamentų registre duomenų apie palikimo priėmimo faktą bei palikimo atsisakymo faktą nėra.

Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – pareiškėjas turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, nes pareiškėjas įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) šešių mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti, o po P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą trijų mėnesių laikotarpyje priėmė jos vaikaitis Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.