Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio tyrėjas surašė R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011-09-11 apie 19 val. 10 min. Kauno rajone, Noreikiškėse, Stirnų gatvėje, prie namo Nr. 14 paliko stovėti transporto priemonę ,,Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti, ko pasekoje automobiliui pariedėjus, buvo apgadintas priekyje stovėjęs automobilis ,,Honda Civic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas apie tai nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis – šiais savo veiksmais R. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 152, 234 punktų reikalavimus. Tuo jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą teisme negauta.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo R. U. nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra teisėtas ir pagrįstas. Pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti ir bylą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nutraukti, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Pagal šio kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia.

Iš byloje esančio R. U. paaiškinimo matyti, kad jis paties autoįvykio fakto neneigia, nurodydamas, jog pastatęs automobilį, galėjo neužtraukti rankinio stabdžio ir mašina dėl to galėjo pariedėti į priekį, tačiau tvirtina nematęs, jog jo automobilis buvo atsirėmęs į priekyje stovėjusį automobilį. Apklaustas teismo posėdžio metu R. U. taip pat teigė nepastebėjęs, kad jo automobilis prisispaudęs prie kitos mašinos.

Nors R. U. neigia padaręs administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais duomenimis.

E. C. ir K. M., buvę kartu su R. U., taip pat kaip ir apeliantas paaiškino, kad jie po pasivaikščiojimo grįžę prie R. U. vairuojamojo automobilio ,,Renault Espace“ jokio kontakto su kitu automobiliu nepastebėjo. Tačiau kitų apklaustų asmenų parodymai patvirtina kitaip: J. D. paaiškino, kad 2011-09-11 apie 19 val. 10 min. būdama savo namuose pro laiptinės langą pastebėjo, kad į jos draugo J. G. automobilį ,,Honda Civic“ yra atsirėmęs kitas automobilis ,,Renault Espace“ (b.l. 18); K. M. paaiškino, kad 2011-09-11 jis, įvažiuodamas į kiemo teritoriją, pastebėjo, kad į kaimynui priklausantį automobilį ,,Honda Civic“ galinę dalį prekiu įsirėmęs kitas automobilis ,,Renault Espace“. Lipant laiptinės laiptais, pro langą jis pastebėjo, kaip prie minėto ,,Renault Espace“ automobilio atėjo trys vyrai, kurie kelias minutes dar pastovėjo prie automobilio, o paskui įlipo į jį ir išvažiavo (b.l. 19). J. G. paaiškinime dėl Kelių eismo įvykio aplinkybių nurodė, kad 2011-09-11 17 val. 05 min. pastatė automobilį prie namų, kaimynams pasakius, kad į jo automobilį atsirėmęs kitas automobilis, jis išėjo į kiemą ir pastebėjo, kad automobilis ,,Renault Espace“ yra atsirėmęs į jo automobilio bamperį. Grįžęs namo, laukė, kol ateis kaltininkas, bet šis iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 20). 2011-10-06 Transporto priemonės techninės apžiūros akto duomenys patvirtina, kad ant ,,Renault Espace“ rasti techniniai defektai – dažų pažeidimas ant priekinio bamperio, t.y. automobilis turėjo kontaktą su kitu objektu (b.l. 34). Nors R. U. ir su juo buvę E. C. ir K. M. tvirtina, kad grįžę prie ,,Renault Espace“ automobilio, kontakto su kitu automobiliu nepastebėjo, tačiau iš aukščiau nurodytų duomenų galima daryti neginčijamą išvadą, jog tiek pažeidėjo, tiek su juo kartu buvusių liudininkų pozicija yra neobjektyvi, neatitinkanti nustatytų faktinių įvykio aplinkybių ir todėl vertintina kritiškai ir laikytina gynybine. R. U. neneigia galimybės, kad jis automobilį paliko nesaugiai, t.y. neįjungęs rankinio stabdžio, dėl ko automobilis galėjo pariedėti į priekį. J. D., K. M. ir J. G. paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad automobilių ,,Renault Espace“ ir ,,Honda Civic“ sąlytis buvo akivaizdus, t.y. nebuvo jokių abejonių, kad automobiliai susilietę. 2011-10-06 Transporto priemonės techninės apžiūros akto duomenys patvirtina, kad kontaktas tarp šių automobilių buvo. Šie duomenys neginčijamai patvirtina faktą, kad tarp minėtų automobilių įvyko autoįvykis. R. U. teigia buvęs blaivus.

Taigi, darytina išvada, kad, jeigu R. U. paties automobilių susidūrimo momentu ir nebuvo prie savo automobilio ir to susidūrimo nematė, tačiau sugrįžęs prie jo ir prieš ruošdamas išvažiuoti, jis neabejotinai turėjo pamatyti, kad jo automobilio priekis yra susilietęs su kito automobilio galu. Logiška, kad statant automobilį prie kitos transporto priemonės, visada yra paliekamas saugus atstumas ir tarp stovinčių automobilių būtinai yra mažesnis ar didesnis tarpas. Tuo tarpu šioje situacijoje automobiliai lietėsi tarpusavyje, jokio tarpo tarp jų nebuvo ir, priėjus prie vieno iš jų, neįmanoma buvo nepastebėti, kad jie liečiasi. R. U., pastebėjęs jo vairuojamo ir kito automobilio susilietimą, privalėjo įsitikinti, ar dėl įvykusio kontakto neapgadinta kita transporto priemonė, o pastebėjus kokius nors pažeidimus, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, privalėjo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyto nusižengimo esmę kaltė dėl pažeidėjo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Iš surinktų įrodymų akivaizdu, kad R. U. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pažeidimo padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 234 punktas numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, kai nukentėjusiojo įvykio vietoje nėra. Taigi, R. U. neatliko Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatytos pareigos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog R. U. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles, ko pasakoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos apie jį nepranešęs policijai, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti, todėl jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarytos veikos sudėtis.

Bausmė pažeidėjui paskirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kad jis administracine tvarka nebaustas, neteistas, į kitų eismo dalyvių teises ir laisves ir pagrįstai jam paskyrė sankcijų ribose numatytas minimalias baudas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Švelninti paskirtą nuobaudą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.