- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-25
- Bylos Nr.
- A-756-2225-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00427-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui
- Pareiškėjas
- VĮ Alytaus miškų urėdijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo VĮ Alytaus miškų urėdijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant I. S., K. S. ir antstolės A. K. kontorai, dėl reikalavimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas VĮ Alytaus miškų urėdija kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Alytaus skyrius) vedėjo pavaduotojos vyriausiosios darbo inspektorės R. R. 2010 m. kovo 25 d. reikalavimą Nr. R10058-0704 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (25)SD-7930.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus miškų urėdijai 2001 metų rugsėjo mėnesį vykdymui buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl alimentų išieškojimo iš K. S. I. S. sūnaus K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui – ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1999 m. birželio 24 d. iki sūnaus K. pilnametystės. Alytaus miškų urėdija, atleisdama iš darbo K. S., apskaičiavo jam 14 794,75 Lt išeitinės pašalpos, 650,26 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 15 proc. priedą – 161,74 Lt, 1 078,26 Lt pareigybinio atlyginimo, viso 16 685,01 Lt, neatskaičius pajamų ir socialinio draudimo mokesčio. Pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai nuo minėtos sumos sudaro 4 428,15 Lt. Atskaičius mokesčius K. S. pajamos iš darbo santykių sudarė 12 256,86 Lt. Alytaus miškų urėdija 2008 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimu pagal vykdomąjį raštą pervedė I. S. nepilnamečio sūnaus išlaikymui ¼ K. S. pajamų – 3 064,22 Lt, o K. S. – 9 160,34 Lt. Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. R., patikrinusi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, pateikė Alytaus miškų urėdijai 2010 m. kovo 25 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R10058-0704, kuriame nurodyti tokie pažeidimai: 1) K. S. atleidimo iš darbo dieną neišmokėtos visos priklausančios pinigų sumos, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 straipsnio 2 dalį; 2) nutraukiant darbo sutartį su K. S. iš jo išeitinės išmokos padaryta išskaita alimentams, tokiu būdu pažeidžiant DK 226 straipsnį. Terminas pažeidimams pašalinti buvo nustatytas iki 2010 m. gegužės 24 d. Alytaus miškų urėdija kreipėsi su skundu į Inspekciją prašydama panaikinti aukščiau nurodytą reikalavimą. Tačiau Inspekcija, remdamasi Inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. išvada Nr. D-142, 2010 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (25)SD-7930, kuriuo paliko galioti minėtą Inspekcijos Alytaus skyriaus reikalavimą.
Pareiškėjo nuomone, atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008 yra pažymėta, kad DK 226 straipsnio norma yra blanketinė teisės norma, kurią konkretizuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnis. DK 226 straipsnio komentare (315 psl.) taip pat nurodyta, kad konkrečiau šis klausimas reglamentuojamas CPK 739 straipsnyje. CPK 739 straipsnyje pateiktas skolininkui priklausančių sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašas. Išeitinė išmoka šiame sąraše nėra nurodyta. CPK VI dalies LI skyriaus „Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka“ normos yra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų pagal vykdomuosius dokumentus, todėl jomis ir turėtų būti vadovaujamasi priverstinio vykdymo procese, o ne bendrosiomis blanketinėmis DK normomis. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą išeitinė išmoka taip pat pripažįstama pajamomis, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju iš K. S. išeitinės pašalpos buvo išieškomas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui, o ne kitokio pobūdžio įsiskolinimas. CPK 738 straipsnis leidžia išieškojimą dėl išlaikymo nepilnamečiui pagal teismo sprendimą ir iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų, ir iš bedarbio pašalpos. Inspekcijos draudimas išieškoti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš išeitinės išmokos ir reikalavimas sumokėti K. S. visą išeitinę išmoką, nedarant išskaitų pagal vykdomąjį raštą, pažeidžia prioritetines vaiko teises ir interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas nurodė, kad DK 226 straipsnis imperatyviai draudžia daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Pagal DK 11 straipsnio 1 dalį, jeigu tarp šio kodekso normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma šio kodekso norma. Todėl, sprendžiant klausimą dėl išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų tvarkos ir dydžio, darbdavys privalo vadovautis DK nuostatomis ( DK 224 - 226 straipsniai) ir laikytis nustatytų draudimų.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas nurodė, kad DK 226 straipsnis imperatyviai draudžia darbdaviui daryti išskaitas iš išeitinės išmokos. Pareiškėjo skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008 nurodyta, kad „DK 226 straipsnyje, kuris savo ruožtu yra ir blanketinė norma, įtvirtintas draudimas daryti išskaitas iš išeitinių, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma“, t. y. DK 226 straipsnis yra blanketinė norma ta dalimi, kuri nukreipia į įstatymus, reglamentuojančius išmokas, iš kurių neišieškoma (CPK 739 straipsnis), tačiau aiškiai draudžia išskaičiuoti iš išeitinės išmokos.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. R. 2010 m. kovo 25 d. reikalavimą Nr. R10058-0704 bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (25)SD-7930.
Teismas sprendime nurodė, kad Alytaus miškų urėdijai 2001 metų rugsėjo mėnesį vykdymui buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl alimentų išieškojimo iš K. S. I. S. sūnaus K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui – ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1999 m. birželio 24 d. iki sūnaus K. pilnametystės (b. l. 17-22). Alytaus miškų urėdija, atleisdama iš darbo K. S., priskaičiavo jam 14 794,75 Lt išeitinės pašalpos, 650,26 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 15 proc. priedą – 161,74 Lt, 1 078,26 Lt pareigybinio atlyginimo, viso – 16 685,01 Lt. Alytaus miškų urėdija 2008 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimu I. S. nepilnamečio sūnaus išlaikymui pagal vykdomąjį raštą pervedė ¼ dalį nuo K. S. pajamų – 3 064,22 Lt, ir, visiškai atsiskaitydama su atleidžiamu darbuotoju K. S., jam pervedė 9 160,34 Lt (b. l. 23-25, 39-42). K. S., nesutikdamas su tokiu alimentų išskaičiavimu iš išeitinės išmokos, pateikė prašymą Inspekcijos Alytaus skyriui (b. l. 37-38). Vyriausioji darbo inspektorė R. R., patikrinusi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi Alytaus miškų urėdijoje, pateikė urėdijai 2010 m. kovo 25 d. reikalavimą Nr. Rl0058-0704 pašalinti pažeidimus: 1) K. S. atleidimo iš darbo dieną neišmokėtos visos priklausančios pinigų sumos, tokiu būdu pažeidžiant DK 141 straipsnio 2 dalį; 2) nutraukiant darbo sutartį su K. S. iš jo išeitinės išmokos padaryta išskaita alimentams, tokiu būdu pažeidžiant DK 226 straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius sprendimu Nr. (25)SD-7930 konstatavo, kad minėtas reikalavimas yra teisėtas ir paliktinas galioti (b. l. 12).
Iš pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimų matyti, jog ginčijamo reikalavimo įvykdymas suprantamas taip, kad Alytaus miškų urėdija privalo iš savo lėšų sumokėti K. S. iš jo išeitinės išmokos išskaičiuotą ir 2008 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimu I. S. nepilnamečio sūnaus išlaikymui pagal vykdomąjį raštą pervestą 3 064,22 Lt sumą. Reikalavimo turinys ir dalyvaujančių asmenų paaiškinimai įrodo, kad pažeidimas yra susijęs su išskaitų darymu iš įmonės darbuotojo išeitinės pašalpos atsiskaitant su tokiu darbuotoju atleidimo iš darbo dieną. Darbo užmokesčio mokėjimas yra darbdavio pareiga. Darbuotojo teisė yra reikalauti laiku ir teisingai apmokėti už atliktą darbą. Tokie nesutarimai pagal DK 285 straipsnį priskirtini individualiems ginčams, kadangi tai yra nesutarimai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Vadovaujantis DK 32 straipsniu Valstybinei darbo inspekcijai pavesta atlikti šiuos veiksmus: kontroliuoti, ar darbdavys vykdo darbo teisinius santykius reguliuojančias normas, bei vykdyti pažeidimų šioje srityje prevenciją. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus. Teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčų ir priimti dėl jų sprendimus. Pagal DK 286 straipsnį darbo ginčus turi teisę nagrinėti darbo ginčų komisija ir teismas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką darbo ginčų nagrinėjimas, tai yra faktinių aplinkybių nustatymas, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas, nepriskiriamas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai (2006 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-909/2006). Kadangi darbo ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai, Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. R. 2010 m. kovo 25 d. reikalavimas Nr. R10058-0704 ir Inspekcijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (25)SD-7930 yra neteisėti, todėl naikintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp K. S. ir Alytaus miškų urėdijos buvo kilęs darbo ginčas. Atsakovas nurodo, kad darbo ginčas suprantamas kaip tam tikrų įgaliotų organų pagalba sprendžiamas darbo santykių šalių nesutarimas dėl darbo teisės norminiuose aktuose ir kolektyvinėse sutartyse įtvirtintų pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo bei dėl naujų darbo sąlygų nustatymo. Darbo ginčo atsiradimo priežastys yra aplinkybės, dėl kurių materialiojo teisinio darbo santykio šalys nevienodai vertina subjektinių teisių įgyvendinimą arba pareigų atlikimą. Toks darbo ginčas inicijuojamas ir prasideda nuo prašymo dėl darbo ginčo išnagrinėjimo įteikimo darbdaviui dienos (DK 288 straipsnio 2 dalis, 290 straipsnis). Valstybinei darbo inspekcijai pateiktas K. S. prašymas dėl galimo darbo įstatymų pažeidimo nustatymo negali būti prilyginamas kreipimuisi dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Valstybinė darbo inspekcija, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatais ir Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamentu. Šie teisės aktai nesuteikia Inspekcijai teisės inicijuoti ir/arba spręsti darbdavio ir darbuotojo darbo ginčo. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato vienintelį darbo ginčų nagrinėjimo atvejį, deleguotą Inspekcijai, – tai ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija pagal savo kompetenciją vykdo darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų laikymosi valstybinę kontrolę ir pažeidimų prevenciją (DK 32 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-590/2008 pažymėjo, kad: „atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškos kategorijos bylose, taip pat darytina išvada, jog Valstybinei darbo inspekcijai Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 5 straipsniu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -727/2003 AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius). Dėl šios priežasties konstatuotina, jog tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija pagal savo kompetenciją vykdo darbo įstatymo pažeidimų prevenciją ir kontrolę bei nustato darbuotojų saugos ir sveikatos, taip pat darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, šios institucijos pareigūnai (Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai), vadovaudamiesi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu turi teisę surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti.“ Panašiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos darbo įstatymų priežiūros srityje ribas išaiškino ir 2009 m. gruodžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009. Nagrinėjamu atveju Valstybinė darbo inspekcija nesiėmė spręsti darbo ginčo, bet identifikavo konkrečios darbo teisės normos, draudžiančios daryti bet kokias išskaitas iš darbuotojo išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma (DK 226 straipsnis), pažeidimą. Valstybinė darbo inspekcija pagal kompetenciją gali ir privalo teikti nustatytos formos dokumentus dėl tokio pažeidimo pašalinimo (DK 32 straipsnis, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnis, 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 6 punktas, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 7, 8.1.1, 10, 13 punktai, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento 13, 26, 30 punktai).
Atsakovo nuomone, teismas nagrinėjamu atveju turėjo įvertinti atsakovo veiksmų įteikiant pareiškėjui reikalavimą dėl pažeidimo pašalinimo teisėtumą ir pasisakyti, ar šiuo atveju buvo padarytas DK 226 straipsnio pažeidimas. DK 226 straipsnis imperatyviai draudžia daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Pagal DK 11 straipsnio 1 dalį, jeigu tarp šio kodekso normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma šio kodekso norma. Todėl, sprendžiant klausimą dėl išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų tvarkos ir dydžio, darbdavys privalo vadovautis DK nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008 pažymėta, kad „DK 226 straipsnyje, kuris savo ruožtu yra ir blanketinė norma, įtvirtintas draudimas daryti išskaitas iš išeitinių, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma“, t. y. DK 226 straipsnis yra blanketinė norma ta dalimi, kuri nukreipia į įstatymus, reglamentuojančius išmokas, iš kurių neišieškoma (CPK 739 straipsnis). Tačiau ši norma aiškiai draudžia išskaičiuoti iš išeitinės išmokos. Kadangi DK nustatytas imperatyvus draudimas daryti bet kokios rūšies išskaitas iš darbuotojui priklausančios išeitinės išmokos, CPK normos, kitaip reguliuojančios išskaitų tvarką, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Pagal DK 141 straipsnio 1, 2 dalis, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ir išmokėti jam visas priklausančias pinigų sumas, iš jų – ir išeitinę išmoką, iš kurios pagal DK 226 straipsnį daryti išskaitas draudžiama. Valstybinė darbo inspekcija, tyrimo metu nustačiusi, kad darbdavys nesilaikė šių DK nuostatų, pagrįstai įpareigojo darbdaviui atstovaujantį asmenį – Alytaus miškų urėdijos vadovą – pašalinti nustatytus DK pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą pareiškėjas VĮ Alytaus miškų urėdija prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju tarp Alytaus miškų urėdijos ir trečiojo suinteresuoto asmens K. S. buvo kilęs individualaus pobūdžio darbo ginčas dėl visų priklausančių piniginių sumų išmokėjimo atleidimo iš darbo dieną. DK 285 straipsnyje individualus darbo ginčas apibrėžiamas kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pagal DK 286 straipsnį darbo ginčus turi teisę nagrinėti darbo ginčų komisija ir teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualus darbo ginčas tarp konkretaus darbuotojo ir darbdavio gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvo (jų vertinimo), ir dėl darbo santykiams taikytinos teisės turinio (jo aiškinimo ir taikymo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858- 878/2010). Tarp Alytaus miškų urėdijos ir jos buvusio darbuotojo K. S. kilo ginčas dėl faktinių aplinkybių (t. y. dėl to, ar atleidimo dieną su juo visiškai atsiskaityta) ir dėl teisės normų taikymo (t. y., ar iš K. S. išeitinės pašalpos galėjo būti išieškomas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui). K. S. kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl pareiškėjo Alytaus miškų urėdijos veiksmų parodo jo nesutikimą su tam tikrais pareiškėjo veiksmais jo atžvilgiu. Toks nesutikimas ir yra „nesutarimas“ DK 285 straipsnio prasme. Pagal DK 32 straipsnį, Valstybinei darbo inspekcijai pavesta atlikti šiuos veiksmus: kontroliuoti, ar darbdavys vykdo darbo teisinius santykius reguliuojančias normas, bei vykdyti pažeidimų šioje srityje prevenciją. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją: tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus. Teisės aktai nesuteikia Valstybinei darbo inspekcijai teisės spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčų ir priimti dėl jų sprendimus. Pagal DK 286 straipsnį darbo ginčus turi teisę nagrinėti darbo ginčų komisija ir teismas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2003 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-727/2003, 2007 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-498/2007, 2007 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1081/2007, 2009 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3295/2009).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas panaikino pareiškėjo VĮ Alytaus miškų urėdijos ginčijamą Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2010 m. kovo 25 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R10058-0704, konstatavęs, kad šis reikalavimas reiškia individualaus darbo ginčo sprendimą, kuris nepriskiriamas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai. Tuo tarpu atsakovas Valstybinė darbo inspekcija savo apeliaciniame skunde teigia priešingai – kad inspekcija nesprendė individualaus darbo ginčo, bet konstatavo konkrečių materialinės darbo teisės normų pažeidimą ir įpareigojo darbdavį, t. y. Alytaus miškų urėdiją, jį pašalinti. Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribų ir vykdomų funkcijų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsniu, Valstybinė darbo inspekcija pagal įstatymų nustatytą kompetenciją kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi šio kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų ir vykdo jų pažeidimų prevenciją. Detaliau Valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kituose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsniu, Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją: tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (1 punktas); tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė (2 punktas); tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse (3 punktas) ir vykdo kitas šiame straipsnyje numatytas funkcijas. Tačiau įstatymo 6 straipsnis nenumato tokios funkcijos, kaip individualių darbo ginčų sprendimas. Pagal Darbo kodekso 286 straipsnį individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-727/2003 (skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, 2004 m., Nr. 5) dėl Valstybinės darbo inspekcijos atliekamų funkcijų pobūdžio pažymėjo, kad Valstybinei darbo inspekcijai įstatymais nėra priskirta individualių darbo ginčų nagrinėjimo funkcija. Valstybinei darbo inspekcijai Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus. Taigi, individualių darbo ginčų sprendimas nepriskiriamas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai. Tokios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1179/2007; 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-989/2008, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1592/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-878/2010, 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2513/2011).
Darbo kodekso 285 straipsnyje individualus darbo ginčas apibrėžiamas kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Kaip jau buvo pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-2513/2011, individualus darbo ginčas tarp konkretaus darbuotojo ir darbdavio gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo (jų vertinimo), ir dėl darbo santykiams taikytinos teisės turinio (jo aiškinimo ir taikymo).
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, darbo sutartis su K. S. buvo nutraukta Alytaus miškų urėdijos miškų urėdo 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. (1.7)P-70 (b. l. 39). Darbdavys Alytaus miškų urėdija, atsižvelgdama į vykdomąjį raštą dėl alimentų K. S. nepilnamečio sūnaus K. išlaikymui išieškojimo, padarė atitinkamas išskaitas iš K. S. priskaičiuotos išeitinės išmokos (b. l. 17-18, 22). K. S., nesutikdamas su darbdavio padarytomis išskaitomis, 2010 m. kovo 1 d. kreipėsi su skundu į valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrių (b. l. 37-38). K. S. skundo pagrindu Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius atliko patikrinimą ir 2010 m. kovo 25 d. surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R10058-0704, kuriuo Alytaus miškų urėdija buvo įpareigota pašalinti jame nurodytus pažeidimus iki 2010 m. gegužės 24 d. (b. l. 51). Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius nustatė, kad darant išskaitą iš K. S. išeitinės išmokos buvo pažeistos Darbo kodekso 226 straipsnio nuostatos, draudžiančios daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma, bei Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios darbdavį atsiskaitymo su darbuotoju dieną išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Anksčiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju tarp darbdavio Alytaus miškų urėdijos ir atleidžiamo darbuotojo K. S. kilo nesutarimų dėl vykdomojo rašto pagrindu darbdavio padarytų išskaitų iš pareiškėjui priklausančios išeitinės išmokos: darbuotojo nuomone, tokia išskaita, vadovaujantis Darbo kodekso 226 straipsniu, negalėjo būti daroma, o darbdavys laikėsi kitokios pozicijos. Tai atitinka Darbo kodekso 285 straipsnyje pateiktą individualaus darbo ginčo apibrėžimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp K. S. ir Alytaus miškų urėdijos buvo kilęs individualus darbo ginčas. Ta aplinkybė, kad šiuo atveju K. S. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, o ne į individualų darbo ginčą nagrinėjantį organą, nekeičia kilusio ginčo pobūdžio ir esmės. Minėto reikalavimo Nr. R10058-0704 turinys leidžia teigti, kad šiuo atveju darbdavys buvo įpareigotas sumokėti K. S. iš jo išeitinės išmokos išskaičiuotą ir 2008 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimu I. S. nepilnamečio sūnaus išlaikymui pagal vykdomąjį raštą pervestą sumą, kas iš esmės reikštų individualaus darbo ginčo išsprendimą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, tokių ginčų nagrinėjamas nėra priskirtas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kaip neteisėtus panaikino Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2010 m. kovo 25 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R10058-0704 ir Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (25)SD-7930, kuriuo buvo paliktas galioti šis reikalavimas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, uždavinius ir funkcijas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.