- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 1-290-389/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02507-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Gražina Kazilionienė
išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus, profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. Ž. 2018 m. sausio 14 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, grasino nužudyti savo šeimos narę – sutuoktinę Z. Ž. sakydamas, kad ją papjaus, užmuš, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes iš karto po išsakytų grasinimų sugriebė Z. Ž. už rūbų ir ją tampė, taip sukėlė Z. Ž. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. Ž., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine Z. Ž. apie 35 metus, veda bendrą ūkį. Su Z. Ž. sutaria gerai, pykstasi retai. 2018 m. sausio 14 d. buvo neblaivus. Apie 14.30 val. tarp jo ir Z. Ž. kilo konfliktas. Dėl ko susipyko, tiksliai neatsimena, mano, kad žmona supyko, nes jis buvo neblaivus. Dėl girtumo tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių. Jis tiksliai neatsimena, tačiau mano, kad galėjo supykęs dėl žmonos priekaištų grasinti ją papjauti, užmušti ar dar ką nors jai padaryti, tai yra sužaloti ir panašiai. Tiksliai nepamena, tačiau gali būti, kad buvo sugriebęs Z. Ž. už rūbų ir ją tampė. Kaip per miglą pamena, kad Z. Ž. apstumdė. Pripažįsta, jog būdamas neblaivus, yra agresyvus, linkęs smurtauti. Mano, kad Z. Ž. išsilaisvino ir taip jų konfliktas baigėsi. Jis neatsimena, ar įvykio metu namuose buvo sūnus S. Ž.. Labai gailisi dėl to, jog grasino papjauti, užmušti Z. Ž. ir, kad ją tampė už drabužių. Mano, kad taip pasielgė, nes buvo neblaivus (b. l. 38-39, 42-43).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. Ž. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
1. Nukentėjusiosios Z. Ž. parodymais, iš kurių matyti, kad kartu su sutuoktiniu R. Ž. ir jų sūnumi S. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 35 metus, veda bendrą ūkį, bendrai rūpinasi namų buitimi, išlaidomis ir panašiai. Paskutiniu metu su R. Ž. pykstasi, nes jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, pasidarė agresyvus. 2018 m. sausio 14 d. R. Ž. buvo neblaivus. Apie 14.30 val. R. Ž. pradėjo grasinti, kad ją papjaus, užmuš. Ji labai išsigando šių R. Ž. grasinimų, juos vertina realiais, mano, kad jis galėjo juos įgyvendinti, nes buvo labai supykęs, įsiutęs. Be to, iš karto po to R. Ž. jai sugriebė už rūbų ir pradėjo ją tampyti, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks, kadangi smurto žymių nesimato. Civilinio ieškinio nereiškia, neprieštarauja, kad procesas baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepageidauja, kad R. Ž. kartu su bausme būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. Įvykio metu namuose buvo sūnus S. Ž., kuris ir pranešė apie įvykį. Prašo, kad sūnus nebūtų apklausiamas baudžiamojoje byloje, kadangi jis yra labai jautrus, psichologiškai pažeidžiamas, nuo vaikystės lankosi pas psichologą bei psichiatrą, nenori jo dar labiau traumuoti. Be to, S. Ž. sakė, kad jis apie įvykį duoti parodymų nenori, jog jis, pasinaudodamas savo teise, neduos baudžiamojoje byloje jokių parodymų (b. l. 16, 18-19).
2. 2018 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas. Butas penkių aukštų daugiabutyje. Šiaurinėje pusėje yra dvi laiptinės. Antrame aukšte yra 3 butai. Pro tiesiai esančias duris patenkama į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Butas yra 2 kambarių. Kairėje prieškambario pusėje yra durys į kambarį. Kambaryje, prie rytinės sienos yra stalas, ant kurio yra televizorius. Tiesiai yra durys į balkoną. Dešinėje kambario pusėje išskleista dvigulė lova, ant kurios sujaukta patalynė. Nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (b. l. 7).
3. 2018 m. sausio 14 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad iš Panevėžio apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjo tėvas muša motiną. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė S. Ž.. Įvykio vietoje nustatyta, jog 2018 m. sausio14 d., apie 14 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus R. Ž. puolė agresyviai Z. Ž. ir sakė, kad ją užmuš, papjaus. Smurtą patyręs asmuo–Z. Ž. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, vyrui puolant ją, grasinant užmušti, papjauti. Moteris atsisakė tikrintis blaivumą. Smurtą galintys rodyti požymiai nefiksuoti. Nefiksuota, ar anksčiau yra buvę smurto atvejų. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, neužfiksuota. Smurtu įtariamas asmuo R. Ž. paaiškino, kad tarp jo ir žmonos kilo konfliktas. R. Ž. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą, R. Ž. elgėsi gerai (b. l. 11-12).
4. Prietaiso ,,Drager“ Nr. ARZH-0078 asmens blaivumo testu Nr. 9336, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 14 d., 15.27 val., R. Ž. nustatytas 2.92 promilių girtumas (b. l. 13).
Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis, 2018 m. sausio 14 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, grasino nužudyti savo šeimos narę – sutuoktinę Z. Ž., sakydamas, kad ją papjaus, užmuš, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi iš karto po išsakytų grasinimų, sugriebė Z. Ž. už rūbų ir ją tampė, taip sukėlė Z. Ž. fizinį skausmą.
Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bei 140 straipsnio 2 dalį ir įrodytos aptartais įrodymais.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro pasiūlyta bausme bei jos dydžiu (b. l. 57-59). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau-BPK) 418 straipsnyje.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėjusio įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, tyčiniai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis neteistas (b. l. 50), administracine tvarka nebaustas (b. l. 51), priklausomybės ligų kabinete, įskaitoje pas psichiatrą neregistruotas (b. l. 54), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neįgalus (b. l. 55- 56).
Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nesunkius nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės–laisvės apribojimas, savo dydžiu artimas vidurkiui bei skiriant teismo nustatytus įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindais, esant idealiajai padarytų nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.
Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino, padaręs nusikalstamas veikas, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 14 d., 15.05 val., iki 2018 m. sausio 16 d., 14.32 val. (2 paros ) (b. l. 32, 35).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme R. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė–dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti-panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 44-45).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 7 d., laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 7 d., laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, apėmimo būdu, paskiriant R. Ž. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Ž. bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 14 d., 15.05 val., iki 2018 m. sausio 16 d., 14.32 val. (2 paras ), ir laikyti, kad R. Ž. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme R. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę–6 (šešis) mėnesius (nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti-teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti R. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Išaiškinti R. Ž., kad baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.