Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei D. R., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajai D. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007m. kovo 5d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 2 metams.

Priteista iš D. N. 331 litai K. B. naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nuteista už tai, jog ji 2006 m. spalio 3 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini), Alytuje, autobusų stoties patalpose esančioje kavinėje-bare padarė plėšimą, t.y. į nukentėjusiojo K. B. bokalą su alumi įbėrė tyrimo metu nenustatytų medikamentų, sukeliančių svaigulį, ko pasekoje, nukentėjusiajam išgėrus alaus, jis apsvaigo ir tokiu būdu, atimdama galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė jo rankinę, kurios vertė 50 litų, joje buvusius 220 litų bei mobilųjį telefoną, kurio vertė 300 litų ir tuo nukentėjusiajam padarė 570 litų turtinę žalą.

Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistoji įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir teisingai kvalifikavo veiką.

Nuteistosios D. N. kaltė, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Nuteistosios teiginius, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, paneigia teismo aptarti įrodymai, kurie įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismo išvada dėl nuteistosios įvykdyto plėšimo paremta nukentėjusiojo K. B., liudytojų: J. B., V. A., L. D., L. L., P. G., S. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo protokolu, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Apylinkės teismas pagal bylos duomenis neginčytinai nustatė, kad D. N. 2006 m. spalio 3 d., apie 10 val., autobusų stoties patalpose esančioje kavinėje-bare į nukentėjusiojo K. B. bokalą su alumi įbėrė tyrimo metu nenustatytų medikamentų, apsvaigino nukentėjusįjį ir taip, atimdama galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė iš jo rankinę su pinigais ir mobilųjį telefoną. Nuosprendis pagrįstas duomenimis, gautais teisėtais būdais ir nekeliančiais abejonių jų objektyvumu (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Nuteistosios tvirtinimas, kad ji nedalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, paneigiamas nukentėjusiojo K. B., liudytojų L. L., S. V., P. G. išsamiais, neprieštaringais ir kategoriškais parodymais tiek duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Liudytoja S. V. ikiteisminio tyrimo teisėjai kategoriškai tvirtino, kad matė kaip D. N. į nukentėjusiojo alaus bokalą pribėrė raminamųjų vaistų ir, nukentėjusiajam apsvaigus, pagrobė jo rankinę. Pirmosios instancijos teismas byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos S. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai. Liudytojas L. L. teisme parodė, jog nuteistoji D. N. jam pasiūlė pirkti mobilųjį telefoną „Siemens C 60“ už 30 litų. Jis telefoną nusipirko ir juo naudojosi.

Tuo tarpu nuteistoji savo nekaltumą grindžia vien tik savo nenuosekliais parodymais, kurie prieštarauja bylos medžiagai. Teismas šiuos parodymus, kaip įrodymus analizavo ir vertino visos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojų S. V., L. L., nukentėjusiojo K. B. parodymai sutapo su D. N. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kitais bylos įrodymais. Liudytojas P. G. nepatvirtino nuteistosios D. N. alibi, kad ji 2006 m. spalio 3 d. su draugu nuo ryto iki vakaro buvo pas V.G. N. kaime. D. N. pateikta gynybinė versija teismo buvo išsamiai ištirta ir argumentuotai paneigta. Iškviestas į teismo posėdį liudytojas P. G. parodė, jog nuteistoji pas jį su draugu buvo atvykusi 2006 m. vasarą, galimai birželio mėnesį, tačiau 2006 m. spalio 3 d. D. N. pas jį atvažiavusi nebuvo.

Be to, plėšimo prieš nukentėjusįjį K. B. faktą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam diagnozuotas apsinuodijimas alkoholiu ir nenustatytos kilmės medikamentais, galimai prie jo nurodomų aplinkybių ir laiko.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėti faktiniai duomenys iš esmės sutampa su nuteistosios ikiteisminio bylos tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą ir detaliai nurodė jo padarymo aplinkybes. Nors, nagrinėjant bylą teisme, ji pakeitė parodymus ir neprisipažino kalta, tačiau teismas BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 301 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka išnagrinėjo ir pagarsino nuteistosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiant D. N. įtariamąja 2006-11-16 dalyvavo jos gynėja, advokatė O. K., kuri, kaip ir jos ginamas asmuo, procesinius dokumentus patvirtino savo parašu, nepareiškusi pastabų dėl protokole užfiksuotų parodymų. Šie duomenys paneigia apeliantės skunde nurodytą versiją, kad parengtinio tyrimo metu jos prisipažinimas buvo išgautas naudojant neteisėtus tyrimo metodus. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistosios parodymai parengtinio tyrimo metu buvo išgauti naudojant psichologinį spaudimą.

Nuteistosios skunde iškelta versija, kad liudytoja S. V. įvykio dieną gydėsi ligoninėje, yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsta, todėl atmestina. Tokių duomenų ji nepateikė pirmosios instancijos teisme.

Nuteistosios skunde nurodyti teiginiai, jog ji nesutiko, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant liudytojai S. V., yra neteisingi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių tikslu užtikrinti liudytojos S. V. dalyvavimą teismo posėdyje. Tačiau S. V. nurodytu adresu nebuvo rasta, jos atvesdinti į teismo posėdį galimybės nebuvo. Iš liudytojos motinos A Seilienės paaiškinimo matyti, kad liudytoja yra išvykusi į Angliją. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2007 m. sausio 24 d. teisminio bylos nagrinėjimo metu į teisėjos klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant liudytojai S. V., nuteistoji paprašė bylą nagrinėti iš esmės (b.l.162). Nuteistosios gynėja taip pat neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant minėtai liudytojai ir kartu patvirtino, jog teismas išnaudojo visas galimybes, kad būtų į teismą pristatyta liudytoja S. V. (b.l.162). Dėl liudytojos S. V. pristatymo į Kauno apygardos teismą priemonių ėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau rasti jos nurodytoje gyvenamojoje vietoje nepavyko, o kita jos gyvenamoji vieta nenustatyta.

Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo K. B. bei liudytojo L. L., nėra baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimas. Akistata nėra privalomas procesinis veiksmas. BPK 190 straipsnio 1 dalis nustato, kad į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios D. N., liudytojo L. L. bei nukentėjusiojo K. B. parodymai vieni kitiems iš esmės neprieštaravo, todėl nebuvo jokio pagrindo atlikti akistatą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai.

Bausmė nuteistajai paskirta teisingai. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, vadovavosi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgė į nuteistosios asmenybę, į tai, kad teista ir turi neišnykusi bei nepanaikintą teistumą, bausta administracinėmis nuobaudomis, kas duoda pagrindą manyti, jog išvadų iš praeities nepadarė, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, pripažinta recidyviste, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jai realią laisvės atėmimo bausmę. BK 180 str. 1 d. sankcija numato ir laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Nuteistajai gi paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, yra žymiai mažesnė, nei numatytas sankcijoje bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistosios D. N. apeliacinį skundą atmesti.