- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-12
- Bylos Nr.
- N-62-2901-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI, Institucija) įgaliotas pareigūnas A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 107-0048 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad A. K. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Panevėžio ryšių statyta” (toliau – ir Bendrovė) ir atlieka vyriausiojo mechaniko funkcijas. 2008 m. balandžio 25 d. atliekant teminį patikrinimą Bendrovėje, buvo nustatyta, kad:
1) transporto priemonės naudojamos neturint gamintojo techninės dokumentacijos, vairuotojai nesupažindinti su darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimais bei neapmokyti; taip pažeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir Bendrieji nuostatai) 23 ir 23.1 punktų reikalavimai;
2) Bendrovės automašinose, kurioms netaikomas 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 561/2006), vairuotojai automašinose neturi patvirtintų darbo grafikų; taip pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse (toliau – ir Ypatumai) 14³ punkto reikalavimai;
3) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neteisingai įforminamas faktiškai vairuotojų dirbtas laikas, t. y. jis neatitinka vairuotojų tachografo kortelėse deklaruoto laiko; taip pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 6 dalies reikalavimai.
Protokole pažymima, jog taip pat buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. gegužės 20 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 2 750 Lt baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1 750 Lt baudą; A. K. buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2 750 Lt bauda.
Nutarime vairuotojų faktiškai dirbto laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo perkvalifikuotas pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodė, kad jis negali būti laikomas tinkamu subjektu ATPK 41 straipsnio 1 dalies ir 41⁵ straipsnio 1 dalies prasme, nes administracinė atsakomybė jų pagrindu taikoma darbdaviams arba jų įgaliotiems asmenims. Teigė, jog iš Bendrovės generalinio direktoriaus 2001 m. liepos 30 d. įsakymu patvirtintų Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų matyti, kad į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbines funkcijas neįeina pareiga aprūpinti transporto priemones gamintojo technine dokumentacija ir supažindinti darbuotojus su darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimais bei juos apmokyti, jam nenustatyta ir pareiga aprūpinti vairuotojus patvirtintais darbo grafikais. Nurodė, kad nėra ir kito dokumento, kuriuo jam darbdavys būtų delegavęs minėtas funkcijas. Atkreipė dėmesį į tai, jog Bendrovė turi transporto priemonių techninę dokumentaciją. Pažymėjo, kad Institucija nepagrįstai nurodė, jog taip buvo pažeisti Bendrųjų nuostatų 23 ir 23.1 punktai, kadangi jie nenustato reikalavimo naudoti transporto priemones tik turint gamintojo techninę dokumentaciją. Manė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Bendrovėje darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi pažeidžiant DK 147 straipsnio 6 dalį, kadangi joje neužsimenama apie tai, kad jie turi būti pildomi teisingai, jų duomenys turi atitikti tachografo kortelėse nurodytus duomenis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo Nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Bendrovės vadovas dalį savo įgaliojimų perdavė vyriausiajam mechanikui, t. y. A. K. Akcentavo, kad Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų, su kuriais A. K. buvo supažindintas, dėl ko pasirašė, 7 punkte numatyta, jog vyriausiasis mechanikas tvarko inter alia darbo laiko apskaitą, todėl tai jis yra atsakingas už tai, kad vairuotojai, išvykdami į reisą, turėtų darbo ir poilsio režimą reglamentuojantį lokalinį Bendrovės dokumentą, t. y. vairuotojo darbo grafiką. Teigė, kad A. K., pagal Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatus, turi užtikrinti, jog naudojami įrenginiai turėtų gamintojo techninę dokumentaciją. Be to, Bendrovės technikos perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta, kad gamybinio padalinio vadovas (nagrinėjamu atveju – A. K.) turi užtikrinti, jog objektuose su mobiliomis technikos priemonėmis dirbtų tik apmokytas ir tam teisę turintis personalas.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą tenkino iš dalies ir Nutarimą pakeitė: pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį A. K. paskirtą administracinę nuobaudą – 2 750 Lt baudą pakeitė į administracinę nuobaudą – 800 Lt baudą, pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį A. K. paskirtą administracinę nuobaudą – 1 750 Lt baudą pakeitė į administracinę nuobaudą – 700 Lt baudą, remdamasis ATPK 33 straipsniu, A. K. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 800 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 41 straipsnio 1 dalimi ir 41⁵ straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad A. K. yra Bendrovės vyriausiasis mechanikas, kuris, pagal Vyriausiojo mechaniko pareiginius nuostatus, yra atsakingas už tai, jog darbuotojai būtų supažindinti su darbo sąlygomis, sauga darbe, už teisingą darbo laiko apskaitą. Nukreipė į Bendrųjų nuostatų 23.1 punktą ir pažymėjo, kad iš byloje esančio „Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos” žurnalo, liudytojų R. I., A. Š., V. J, P. V parodymų matyti, jog Bendrovėje yra naudojamų transporto priemonių gamintojų techninė dokumentacija, su ja bei instrukcijomis vairuotojai buvo pasirašytinai supažindinti ir apmokyti dėl darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimų. Nurodė, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, dėl ko jais netikėti nėra pagrindo. Padarė išvadą, jog A. K. nepažeidė Bendrųjų nuostatų 23.1 punkto reikalavimų.
Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek A. K., tiek ir teismo posėdyje liudytojais apklausti Bendrovėje dirbantys R. I., A. Š., V. J, P. V patvirtino, jog vairuotojai automašinose turi tik kelionės lapus. Vertino, kad, nors A. K. teismo posėdžio metu tvirtino, jog jam nenustatyta pareiga aprūpinti vairuotojus darbo grafikais, jis, būdamas atsakingas už darbo laiko teisingą apskaitą, privalėjo kontroliuoti, kad vairuotojai, išvykdami į darbo objektus, turėtų darbo ir poilsio režimą reglamentuojantį Bendrovės dokumentą – darbo grafiką. Konstatavo, jog A. K. pažeidė Ypatumų 14.3 punktą ir tokia veika padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.
Nurodė, kad A. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo neteisingai įforminamas vairuotojų faktiškai dirbtas laikas, t. y. juose nurodyti duomenys neatitiko duomenų, vairuotojų deklaruotų tachografo kortelėse. Pažymėjo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. paaiškino, jog jis yra atsakingas už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą tik atvejais, kai Bendrovės darbuotojai dirba dirbtuvėse, o kitais atvejais, t. y. kai darbuotojai išvyksta į darbo objektus, jų darbo laiko apskaitą tvarko darbų vadovai. Akcentavo, kad šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai bei į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, iš kurių matyti, jog juos pildo ne vienas asmuo, kopijos. Akcentavo, jog Vyriausiojo mechaniko pareiginiuose nuostatose nėra numatyta, kad jis būtų atsakingas tik už remonto dirbtuvėse dirbančių darbuotojų darbo laiko apskaitą, taip pat nėra duomenų, jog darbdavys būtų įgaliojęs tvarkyti darbo laiko apskaitą ne tik A. K., bet ir darbų vadovus. Padarė išvadą, jog A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 41⁵ straipsnio 1 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog A. K. nebuvo baustas administracine tvarka, dalis jam inkriminuotų pažeidimų buvo pašalinti, taip pat į jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. K. Nutarimu paskirtas administracines nuobaudas – baudas sumažino ATPK 41 straipsnio 1 dalies ir 41⁵ straipsnio 1 dalies sankcijų ribose.
III.
A. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų byloje ištirtų įrodymų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl tos Nutarimo dalies, kuria jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Taip pat jis pažeidė ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nevertino A. K. skundo argumentų dėl procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimą. Remiasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-108 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento 26 ir 30 punktais ir laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju VDI turėjo imtis prevencinių priemonių, t. y. surašyti ir atsiųsti reikalavimą pašalinti pažeidimus ir tik tuo atveju, jeigu jie nebūtų įvykdyti, paskirti administracinę nuobaudą. Mano, kad netinkamai buvo pritaikytas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, nes Bendrovė transporto paslaugų neteikia. Teigia, jog Bendrovės darbo laiko apskaita vedama pagal faktiškai jų išdirbtą laiką, nes vairavimo laikas tėra susijęs su kitų jų darbinių funkcijų atlikimu.
Kiti A. K. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į A. K. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime Institucija nesutinka su apelianto teiginiu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neturi motyvuojamosios dalies. Teigia, kad A. K. nepagrįstai nurodo, jog VDI pirmiausia turėjo surašyti reikalavimą pašalinti pažeidimus. Pažymi, kad Ypatumų taikymas nepriklauso nuo to, ar Bendrovė teikia transporto paslaugas. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog transporto priemones vairuojantys asmenys nėra vairuotojai, kadangi iš su jais pasirašytų darbo sutarčių matyti, kad jie į darbą buvo priimti ir vairuotojų funkcijoms atlikti.
Kiti Institucijos atsiliepimo į A. K. apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jos atsiliepimo į A. K. skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
A. K. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5 000 Lt, ir 41⁵ straipsnio 1 dalį, pagal kurią darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis) įrašymas į šį žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 3 000 Lt.
Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Taip pat A. K. nurodo, kad Institucija visų pirma turėjo imtis prevencinių priemonių ir jį įspėti apie galimai daromus pažeidimus. Tačiau toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktais, Inspekcijai yra suteiktos alternatyvios funkcijos – tiek imtis prevencinių priemonių ir įspėti pažeidėjus, tiek surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Todėl darytina išvada, kad įstatymas suteikia institucijai galimybę skirti pažeidėjui nuobaudą, prieš tai nesiėmus alternatyvių priemonių.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga.
1) transporto priemonės naudojamos neturint gamintojo techninės dokumentacijos, vairuotojai nesupažindinti su darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimais bei neapmokyti; taip pažeisti Bendrųjų nuostatų 23 ir 23.1 punktų reikalavimai ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnis;
2) Bendrovės automašinose, kurioms netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vairuotojai automašinose neturi patvirtintų darbo grafikų; taip pažeisti Ypatumų 14³ punkto reikalavimai;
3) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neteisingai įforminamas faktiškai vairuotojų dirbtas laikas, t. y. jis neatitinka vairuotojų tachografo kortelėse deklaruoto laiko; taip pažeisti DK 147 straipsnio 6 dalies reikalavimai.
Dėl pirmojo kaltinimo
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Bendrieji nuostatai; privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose); juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas; įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose.
Bendrųjų nuostatų 23.1 punkte numatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį.
Iš byloje esančių UAB „Panevėžio ryšių statyba“ vyriausiojo mechaniko pareigybinių nuostatų (b. l. 10) skyriaus „Vyr. mechaniko pareigos“ matyti, kad bendrovės vyriausiasis mechanikas privalo supažindinti mechanizatorius, vairuotojus ir remonto darbininkus su darbo sąlygomis, praveda instruktažą darbo vietoje, supažindina su aplinkos apsaugos ir vidaus tvarkos reikalavimais (5 p.), taip pat tvarko mechanizmų, autotransporto priemonių, darbo laiko, atsarginių dalių, kuro ir degalų apskaitą (7 p.). T. y. UAB „Panevėžio ryšių statyba“ vyriausiasis mechanikas neprivalo rūpintis nei tuo, kad transporto priemonės būtų aprūpintos gamintojo technine dokumentacija, nei supažindinti ir apmokyti darbuotojus su darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimais. Tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, aiškindami pareigas, kurias turėjo vykdyti A. K., peržengė jam pareiginiuose nuostatuose nustatytos kompetencijos ribas. Todėl iš protokole suformuluotų kaltinimų pirmasis kaltinimas šalintinas.
Dėl antrojo kaltinimo
Ypatumų 14³ punktas nustato, kad darbdaviai privalo užtikrinti, kad kelių transporto priemonių, kurioms netaikomos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatos, vairuotojai vairuojamoje transporto priemonėje turėtų savo darbo grafiko egzempliorių.
Remiantis jau minėtų pareiginių nuostatų 7 punktu, bendrovės vyriausiasis mechanikas atsako už darbo laiko apskaitą, tačiau ne už tai, kad vairuotojai vairuojamose transporto priemonėse turėtų savo darbo grafiko egzempliorių. Be to, tokia pareiga remiantis Ypatumų 14³ punktu, numatyta darbdaviui. Todėl iš protokole suformuluotų kaltinimų šalintinas ir antrasis.
Dėl trečiojo kaltinimo
A. K. taip pat kaltinamas pažeidęs DK 147 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose; darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais; tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse. Pažymėtina, kad ši teisės norma apskritai neatitinka pareiškėjui suformuluoto kaltinimo ir nenumato pareigos teisingai įforminti faktiškai vairuotojų dirbtą laiką. Taip pat pažymėtina, kad protokole kaltinimas suformuluotas abstrakčiai – nenurodyta, kokie žiniaraščiai neatitinka tachografo kortelėse užfiksuoto realiai dirbto laiko.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), P. 329). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog nustatytų esminių Protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. Protokole A. K. suformuluotas trečiasis kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.
Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikintini, o byla grąžintina Institucijai iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai atskleidžiant A. K. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gegužės 20 d. nutarimą panaikinti ir A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Nutartis neskundžiama.