Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-178-531/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-13
Bylos Nr.
1S-178-531/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-178-531/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme už baudžiamojo įstatymo § 292 p raidės a, žr. § 291 raidės b pažeidimą (lytinis santykiavimas su asmeniu, kuris yra be sąmonės arba dėl kitų priežasčių nesugeba veiksmui pasipriešinti, kai išprievartavimas apima penio įvedimą į makštį arba išeinamąją angą). Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę Norvegijos Karalystėje, iš minėtu nuosprendžiu jam paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės 2021 m. gegužės 5 d. jis jau buvo atlikęs 489 dienas. Pagal Norvegijos Karalystės teisę A. S. paskirta bausmė būtų visiškai atlikta 2024 m. sausio 1 d. Pagal Norvegijos Karalystės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jei yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams persiuntė Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) prašymą spręsti Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio pripažinimo ir A. S. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutartį, kuria tenkino Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio pripažinimo ir A. S. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pripažino Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį dėl A. S. nuteisimo už baudžiamojo įstatymo § 292 p raidės a, žr. § 291 raidės b pažeidimą ir nutarė jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. A. S. Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 292 p raidės a, žr. § 291 raidės b pažeidimą paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, A. S. Norvegijos Karalystėje įvykdytą baudžiamojo įstatymo pažeidimą atitinkamai prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai BK 149 straipsnio 1 dalyje, ir nustatant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuteistojo A. S. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos. Į bausmės laiką visiškai įskaityta A. S. areštinėje praleista 41 diena ir Norvegijos Karalystėje pagal (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis nuo šio nuosprendžio paskelbimo iki nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai dienos, laikant, kad 2021 m. gegužės 5 d. nuteistasis A. S. iš viso yra atlikęs 489 dienas bausmės, kurios pabaiga – 2024 m. sausio 1 d.

Šalies argumentai

4. A. S. pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir atmesti Norvegijos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jo perkėlimo. Nurodo, kad būti perkeltas atsisako, nenori būti perduotas į Lietuvą. Buvo teistas Norvegijoje, taigi bausmę turi atlikti būtent šioje šalyje. Iki numatomo paleidimo liko 10 mėnesių. Jis nieko nežino apie Lietuvos kalėjimų sistemą, kada gali būti suteiktas lygtinis paleidimas. Pabrėžia, kad perkėlus jį pabaigti atlikti bausmės Lietuvoje jam gali grėsti fizinis bei psichologinis susidorojimas, būti neužtikrintas jo saugumas. Nenori būti perduotas, nes yra neaiškios ir gali būti netinkamos kalinimo sąlygos, sveikatos priežiūra, nes turi įgimtą širdies ydą, yra patyręs vieną mikroinsultą. Jis dirba, mokosi (duomenys neskelbtini) bei lanko (duomenys neskelbtini) kursus, kurie jau įpusėjo. Perkėlus jį ankščiau į Lietuvą bus nutraukti visi mokslai ir kursai. Jei bus perkeltas į Lietuvą, negaus baigimo diplomų. Be diplomų ir sertifikatų bus apsunkinta galimybė, kai bus paleistas iš įkalinimo įstaigos, susirasti tinkamą darbą. Norvegijoje turi nemažai asmeninių daiktų, paleistas nori juos susigrąžinti. Perkėlus ankščiau į Lietuvą, juos praras. Taigi, patirs piniginių nuostolių, tai bus nemaža pinigų suma.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.

8. Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai: a) nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje; b) nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone; c) nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs A. S. skundo argumentus, skundžiamą nutartį, bylos medžiagą bei pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) prašymą ir pripažindamas Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį, priimtą A. S. atžvilgiu, dėl baudžiamojo įstatymo § 292 p raidės a, žr. § 291 raidės b pažeidimų, už kuriuos jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, nutardamas jį vykdyti Lietuvos Respublikoje bei suderindamas su BK nuostatomis, A. S. įvykdyta baudžiamojo įstatymo pažeidimą atitinkamai prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai BK 149 straipsnio 1 dalyje ir nustatant 4 metų laisvės atėmimo bausmę, priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

10. Visų pirma, įvertinus byloje pateiktą medžiagą, nėra nustatyta pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, kurie neleistų pripažinti Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo A. S. atžvilgiu priimtą nuosprendį. Taip pat, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, byloje nėra duomenų, kad nuteistojo perdavimas Lietuvai, tolesniam jam paskirtos bausmės vykdymui, keltų kokią nors grėsmę tiek jam pačiam, tiek jo šeimai, jų gyvybei, sveikatai ir saugumui.

11. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. S. nuo pat proceso pradžios nesutiko būti perkeliamas atlikti likusios bausmės Lietuvos Respublikoje, tačiau tai negali būti priežastimi atsisakyti tenkinti Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo.

12. Šiuo atveju A. S. Lietuvos Respublikai perduodamas remiantis Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a papunkčiu, numatančiu, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Byloje nustatyta, kad A. S. turi Lietuvos Respublikos pilietybę ir gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvos Respublikoje. Jo tėvai, dukra, brolis ir sesuo gyvenamąsias vietas deklaravę ir gyveną Lietuvoje. Nors apeliantas teigia, kad jis ilgą laiką - apie 10 metų gyvena ir dirba Norvegijoje, pateiktoje byloje nėra jokių duomenų, jog A. S. būtų registruotas kaip legaliai dirbantis Norvegijos Karalystėje, turėtų šioje valstybėje profesinių, socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių. To jis nenurodė ir pats, išskyrus tai, kad Norvegijoje turi asmeninių daiktų. Iš Norvegijos 1-osios instancijos teismo sprendimo matyti, jog jis yra išsituokęs, Lietuvoje gyvena jo dukra, kuriai teikia išlaikymą. Taip pat yra žinoma, jog 2014 - 2017 m. Lietuvoje jis gavo pajamų, 2013 - 2017 m. vykdė individualią (duomenys neskelbtini) veiklą. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad A. S. su Lietuvos Respublika sieja kur kas glaudesnis ryšys, nei su Norvegijos Karalyste. Kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, Lietuvos Respublika yra ta valstybė, kurioje jis gyvena, Susitarimo 1 straipsnio prasme, kurio 1 dalies e) papunktis numato, kad valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“ yra vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai. Taigi, akivaizdu, kad bausmės vykdymas Lietuvoje turės didesnės įtakos A. S. socialinei reabilitacijai, nei būnant Norvegijoje.

13. Taip pat šiuo atveju sutiktina ir su apylinkės teismo sprendimu A. S. Norvegijos Karalystėje padarytą nusikalstamą veiką prilyginti BK 149 straipsnio 1 daliai ir palikti jam tą pačią, 4 metų laisvės atėmimo, bausmę. Pažymėtina, kad pagal BK 149 straipsnio 1 dalį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 7 metų. Toks apylinkės teismo sprendimas atitinka Susitarimo 7 straipsnio 4 dalį numatančią, kad pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę.

14. Pažymėtina, kad vien tik tai, kad A. S. nieko nežino apie Lietuvos kalėjimų sistemą, šiuo metu atlikdamas bausmę dirba, mokosi, lanko (duomenys neskelbtini) mokymosi kursus, Norvegijoje turi daiktų, kuriuos praradus patirs piniginių nuostolių, nėra priežastis atsisakyti pripažinti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

15. Nuteistajam išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatas Lietuvoje jam taip pat yra galimybė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat pagal to paties kodekso 174 straipsnį, laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji turi teisę į visapusišką sveikatos apsaugą.

16. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas