Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, tretieji suinteresuoti asmenys R. M. ir Valstybės įmonė Registrų centras, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl nekilnojamojo turto registro duomenų ir dokumentų teikimo atsakovas nurodė, kad jis 2016-06-15 raštu Nr. (2.1.10.)ALS-2010 pateikė pareiškėjai išsamų paaiškinimą, pagrįstą galiojančių teisės aktų nuostatomis dėl minėto šulinio ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo aplinkybių, supažindino su dokumentų, kurių pagrindu išregistruotas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį teikimo tvarka, nurodė, kad už dokumentų kopijų pateikimą yra mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas. Siekiant išvengti galimo konflikto dėl pateikiamų dokumentų kiekio ir paskaičiuoto atlyginimo už dokumentų kopijų parengimą, teritorinis registratorius pasiūlė pareiškėjai prašymą pateikti betarpiškai atvykus į artimiausią VĮ Registrų centro padalinį ir nurodyti konkrečius dokumentus, kurių kopijas pageidauja gauti, susimokėti nustatytą atlyginimą už kopijų parengimą. Teritorinis registratorius neatsisakė ir neatsisako vykdyti pareiškėjos prašymo, tačiau vykdydamas viešojo administravimo subjekto funkcijas, privalo laikytis teisės aktais nustatytos dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti/ išregistruoti nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos teikimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad 2016-03-30 į VĮ Registrų centro Alytaus filialo Druskininkų skyrių kreipėsi R. M., prašydama išregistruoti sunaikintus nekilnojamuosius daiktus – kiemo statinius – šulinį ir kanalizacijos šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir bendraturčių R. M. ir J. D. nuosavybės teises į juos (b. l. 53). VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu (toliau – ir 2016 m. balandžio 11 d. sprendimas) iš Nekilnojamojo turto registro (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistravo minėtus statinius, o taip pat bendraturčių nuosavybes teises į juos ir apie priimtą sprendimą 2016-04-26 raštu informavo J. D., kartu išsiųsdamas jai Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-04-26 išrašą (b. l. 16). Pareiškėja 2016-05-30 ir 2016-06-06 prašymais kreipėsi į VĮ Registrų centro Druskininkų skyrių, prašydama pateikti išsamius paaiškinimus dėl 1996-06-21 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio šulinio, adresu: Druskininkų m., Veisėjų g. 38, bei pateikti sprendimo ir visų dokumentų kopijas, kurių pagrindu buvo atliktas šio statinio išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro (b. l. 14,15). Išnagrinėjęs gautą prašymą VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (2.1.10.)ALS-2010 (toliau – ir 2016 m. birželio 15 d. sprendimas) pateikė pareiškėjai paaiškinimą, pagrįstą galiojančių teisės aktų nuostatomis dėl minėto šulinio ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo aplinkybių, supažindino su dokumentų, kurių pagrindu išregistruotas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį teikimo tvarka, nurodė, kad už dokumentų kopijų pateikimą yra mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas (b. l. 23,24). Pareiškėja 2016-06-15 skundu kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, prašydama panaikinti 2016-04-11 VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimą, kuriuo buvo išregistruoti nekilnojamieji daiktai – kiemo statiniai – šulinys ir kanalizacijos šulinys ir J. D. bei R. M. nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Taip pat pareiškėja 2016-07-01 skundu prašė panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016-06-15 sprendimą Nr. (2.1.10.)ALS-2010, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai Nekilnojamojo turto registro dokumentų, esančių kiemo statinių išregistravimo pagrindu, kopijas (b. l. 21,22,25-28). Be to, pareiškėja 2016-06-15 prašymu prašė atnaujinti skundo dėl Alytaus filialo 2016-04-11 sprendimo padavimo terminą. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016-07-19 sprendimu Nr. cspr 1-184 (toliau – ir 2016 m. liepos 19 d. sprendimas) atnaujino skundo dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016-04-11 sprendimo padavimo terminą, tačiau paliko galioti Alytaus filialo 2016-04-11 bei 2016-06-15 sprendimus (b. l. 30-33).

Byloje ginčas kilęs dėl valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. birželio 15 d. sprendimų bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. liepos 19 d. sprendimo (dalyje) teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės pareiškėjos keliamas ginčo dalykas yra tai, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas iš Nekilnojamojo turto registro išregistravo ginčo statinius ir nuosavybės teises į juos, bei tai, ar pagrįstai atsakovas nepateikė pareiškėjai dokumentų kopijų, kurių pagrindu 2016-04-11 buvo atliktas statinio šulinio bei visų bendraturčių nuosavybės teisių į jį išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (b. l. 59-62) matyti, kad pareiškėja kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu R. M. kaip bendraturčiai turėjo (dalinę) nuosavybės teisę į kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, kanalizacijos šulinį), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie statiniai kaip Nekilnojamojo turto registro objektas ir jų paminėtų bendraturčių nuosavybės teisės iki 2016 m. balandžio 11 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip minėta, trečiojo suinteresuoto asmens R. M. 2016-03-30 pateiktu prašymu teritoriniam registro tvarkytojui, nurodyta registracija buvo panaikinta atsakovo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu. Paminėtame centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ginčo statinių išregistravimas buvo atliktas dėl jų (šulinio, kanalizacijos šulinio) sunaikinimo, o nurodytų bendraturčių nuosavybės teisės – asmens prašymu (duomenys neskelbtini).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Iš šios teisės normos matyti, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą prasme yra išvestinės iš šio daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, t. y. registro tvarkymo požiūriu jos seka iš paskos nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami tik tuo atveju, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Išvardintos materialinės teisės normos leidžia daryti išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkymo prasme esant situacijai, kai nekilnojamojo turto objektas fiziškai išnyksta (žūsta), pasibaigia ir daiktinės teisės į jį. Todėl registro ir kadastro tvarkytojas, gavęs patikimą ir teisės aktų numatytą (leistina) informaciją apie nekilnojamojo daikto žuvimo faktą, būdamas atsakingas už Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų atitikimą tikrovei (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.), privalo padaryti Nekilnojamojo turto registre atitinkamus įrašus apie daikto žuvimą (sunaikinimą) ir daiktinių teisių į jį pasibaigimą, nepaisant to, kokiu būdu ši informacija buvo gauta. Taigi, sprendžiant materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje klausimą, yra būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje situacijoje, kartu su paminėtu trečiojo suinteresuoto asmens R. M. teritoriniam registro tvarkytojui paduotu 2016-03-30 prašymu, buvo pateikti patikimi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Registro nuostatai), taikymo požiūriu leistini dokumentai, patvirtinantys ginčo statinių žuvimo (sunaikinimo) faktą. Pažymėtina, kad pareiškėja jokių duomenų, pagrindžiančių jos teiginius apie tai, kad ginčo statiniai nėra sunaikinti, nepateikė. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2017-02-20 ieškiniu kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą, nurodydama, kad ginčo statiniai yra sunaikinti ir prašydama įpareigoti R. M. juos atstatyti (b. l. 97,98).

Iš bylos matyti, kad teritoriniam registro tvarkytojui kartu su paduotu 2016-03-30 prašymu buvo pateikta ginčo statinių kadastro duomenų byla 2016-03-21, iš kurios matyti, kad, atlikus ginčo statinių kadastrinius matavimus, nustatyta, jog jie (šulinys, kanalizacijos šulinys) yra sunaikinti (b. l. 53,56-58).

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš paminėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, duomenys apie ginčo statinių sunaikinimą yra įrašyti būtent 2016-03-21 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad Registro nuostatų 36 ir 71 punktų taikymo požiūriu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas nekilnojamojo daikto nugriovimo ar žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas yra pakankamas pagrindas šį nekilnojamąjį daiktą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Be to, vadovaujantis Registro nuostatų 33 punktu, kai nuosavybės teisė ar kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruotos keliems bendraturčiams, nekilnojamojo daikto žuvimo atveju išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus pateikti gali nekilnojamojo daikto savininkai arba vienas iš jų. Išregistravus nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus pagal vieno asmens prašymą, apie priimtą sprendimą raštu pranešama visiems asmenims, tiesiogiai susijusiems su priimtu sprendimu dėl nekilnojamojo daikto arba jo dalies, daiktinių teisių, juridinių faktų išregistravimo. Nagrinėjamu atveju išvardintų reikalavimų atsakovas laikėsi, t. y. gavęs vienos iš bendrasavininkių (R. M.) prašymą su pateikta ginčo statinių kadastro duomenų byla, kurioje ginčo statiniai pažymėti, kad sunaikinti, priėmė ginčijamą 2016-04-11 sprendimą, apie kurio priėmimą 2016-04-26 pranešimu Nr. (2.1.10.)ALS-1433 informavo pareiškėją, o taip pat pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 16).

Pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas, išregistruodamas ginčo statinius be kitos bendrasavininkės (J. D.) sutikimo, pažeidė Civilinio kodekso 4.75 straipsnio reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. pateikus duomenis (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuotas nekilnojamojo daikto sunaikinimo faktas) apie ginčo statinių sunaikinimą, atsakovas neturėjo nei teisės, nei pareigos reikalauti kito bendrasavininkio J. D. sutikimo, nes nebuvo likę pačio nuosavybės teisės objekto.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad kartu su paminėtu trečiojo suinteresuoto asmens R. M. 2016-03-30 prašymu registro tvarkytojui pateikti dokumentai (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas nekilnojamojo daikto sunaikinimo faktas) atitinka patikimumo ir leistinumo kriterijus, todėl registro tvarkytojo 2016 m. balandžio 11 d. atliktas veiksmas – duomenų apie ginčo statinių ir daiktinių teisių į juos išregistravimas – kolegijos pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

Pareiškėja taip pat kėlė ginčą dėl to, kad, jos nuomone, atsakovas neteisėtai atsisakė pateikti pareiškėjai kopijas dokumentų, kurių pagrindu 2016-04-11 buvo atliktas statinio šulinio bei visų bendraturčių nuosavybės teisių į jį išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro bei Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Teigia, kad šių duomenų atsakovas nepateikė ir teismui, nagrinėjančiam šią bylą.

Teisėjų kolegija teiginius, kad šių duomenų atsakovas nepateikė ir teismui, atmeta kaip visiškai nepagrįstus, nes byloje yra pateiktas 2016-03-21 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos adresas: Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini) ištrauka (kitų statinių – kiemo statinių kadastro duomenys – 1C forma, kitų statinių įkainojimas – 2C forma, statinių išdėstymo planas, b. l. 56-62).

Dėl pareiškėjos teiginių, kad atsakovas atsisakė pateikti kopijas dokumentų, kurių pagrindu 2016-04-11 buvo atliktas statinio šulinio bei visų bendraturčių nuosavybės teisių į jį išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro, teisėjų kolegija pažymi, kad jie yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas šių duomenų neatsisakė pateikti. Iš skundžiamų 2016-06-15 ir 2016-07-19 sprendimų turinio matyti, kad pareiškėjai buvo pateikti išsamūs paaiškinimai, pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis dėl ginčo šulinio ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo aplinkybių. Be to, šiais sprendimais atsakovas neatsisakė pateikti dokumentų kopijas, o tik, pasiremdamas ir išvardindamas teisinius aktus, nurodė, kad už dokumentų kopijų pateikimą yra mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 365 „Dėl atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą/išregistravimą ir naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašo patvirtinimo“ nustatytas atlyginimas, todėl siekiant išvengti galimo konflikto dėl pateikiamų dokumentų kiekio ir paskaičiuoto atlyginimo už dokumentų kopijų parengimą, teritorinis registratorius pasiūlė pareiškėjai prašymą pateikti betarpiškai atvykus į artimiausią VĮ Registrų centro padalinį ir nurodyti konkrečius dokumentus, kurių kopijas pageidauja gauti, susimokėti nustatytą atlyginimą už kopijų parengimą. Byloje neginčijama, kad pareiškėja nesusimokėjo už prašomas atlikti paslaugas, todėl atsakovas visiškai pagrįstai nepateikė dokumentų kopijų.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamų atsakovo sprendimų, kuriais netenkinti pareiškėjos keliami reikalavimai, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjai nepalankūs sprendimai, jais išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjos keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą įregistruoti kiemo statinį šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), bei visų bendraturčių, įskaitant ir J. D., nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. ir jos atstovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teisę į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kilusio ginčo pobūdį, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjos skundą, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens R. M. teisės, todėl ji įgijo teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą.

R. M. prašo priteisti iš pareiškėjos 121 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą ir konsultacijas bei 120 Eur išlaidų už konsultaciją ir atstovavimą teisme, iš viso 241 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 89). Prašymas grindžiamas su advokate R. K. 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta atstovavimo sutartimi ir pinigų priėmimo kvitais (b. l. 47, 48, 90), taip pat su advokate A. M. sudaryta 2016 m. spalio 25 d. atstovavimo sutartimi ir pinigų priėmimo kvitu (b. l. 70, 91).

Remiantis Rekomendacijų 8.2. punktu, už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 2,5, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už vieną teisinių konsultacijų valandą maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 0,1. Kadangi R. M. atsiliepimas į skundą buvo gautas 2016 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 39-42), nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytų koeficientų pagrindu imamas 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 748,0 Eur. Advokatės R. K. parengtame paslaugų detalizavime nurodoma, kad konsultacijos ir atsiliepimo parengimas truko 2 valandas (b. l. 49). Kadangi prašoma 121 Eur suma už teisines konsultacijas ir atsiliepimo parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio – 1944,0 Eur (2,5 x 748,0) + (0,1 x 748,0), todėl prašymas šioje dalyje tenkintinas.

Prašyme taip pat nurodomos 120 Eur išlaidos už konsultaciją ir atstovavimą teisme. Kaip jau buvo minėta, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 0,1. Bylos duomenimis, advokatė A. M. atstovavo R. M. 2016 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje nuo 14.38 iki 14.43 val., 2016 m. gruodžio 20 d. posėdyje nuo 15.04 iki 15.19 val. ir 2017 m. vasario 21 d. posėdyje nuo 13.07 val. iki 13.42 val., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai. Prašyme aiškiai nenurodoma, kiek konkrečiai truko teisinės konsultacijos, todėl vadovaudamasis protingumo kriterijumi, teismas laiko, kad pasirengimas posėdžiui (konsultacija) truko valandą. Kadangi prašoma 120 Eur suma už konsultaciją ir atstovavimą teisme neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio – 158,66 Eur ((0,1 x 793,3 (2016 m. III ketv. indeksas) x 2), todėl prašymas šioje dalyje taip pat tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 2 d., 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. iš pareiškėjos J. D. 241 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.