Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Malinauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, dirbantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) 2010-09-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2011-05-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 63 str. 9 d. (su 2010-09-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) 60 parų arešto;

3) 2013-06-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-10-09 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, 2014-03-14 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;

4) 2014-08-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišvykti už Pakruojo rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. M. 2014 m. spalio 11 d. apie 18 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie bažnyčios, tai yra viešoje vietoje, dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė mažamečiui nukentėjusiajam K. R., gimusiam 2002 metais, į dešinę akį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą ir tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis K. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, galėjo būti 2014 m. spalio 11 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, pamena, kad buvo savaitgalis, apie 16 val. kartu su žmona, draugu ir jo teta atvažiavo į P. kaime esančius vaikų globos namus aplankyti 4 savo vaikų, kurių atžvilgiu jam yra apribota tėvų valdžia. Ten iš viso gyvena 4 jo vaikai. Mažiausiasis iš vaikų – N. – pasiskundė, kad jį skriaudžia K. R. K. jis pažinojo, kadangi anksčiau gyveno kaimynystėje. Pamatęs netoliese dviračiu važinėjantį K., jį pasikvietė. K. paklausė, kodėl jis skriaudžia N. K. kažką atsakė, tačiau ką, nepamena. Tada jis, būdamas susinervinęs, delnu sudavė K. į veidą. Pripažino, kad taip sukėlė jam skausmą ir sutrikdė viešąją tvarką, kadangi įvykį matė ir daugiau žmonių. Po to jis išvažiavo namo. Įvykio metu buvo blaivus. K. po to atsiprašė. Labai gailisi nusikaltęs. Prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes šiuo metu dirba, yra pakeitęs gyvenimo būdą, su žmona augina mažametę dukrą, lanko vaikus, kurių atžvilgiu jiems yra apribota tėvų valdžia, iš jo uždarbio jiems yra išskaičiuojamas išlaikymas. Pasižadėjo ateityje taip nebesielgti.

Po kaltinamojo K. M. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2014-10-11 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS OVG specialisto M. L. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad tą dieną 18.26 val. buvo gautas P. Šv. A. P. parapijinių vaikų globos namų socialinės darbuotojos M. Š. telefoninis pranešimas apie tai, kad yra sumuštas mažametis K. R.. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad vaiką sumušė K. M. (3 b.l.);

2014-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, - aikštelę, esančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), prie bažnyčios, tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (4-6 b.l.);

mažamečio nukentėjusiojo K. R. parodymais, kad 2014 m. spalio 11 d. apie 18 val. jam P, vaikų globos namų kieme važinėjantis dviračiu, jį pasikvietė buvęs kaimynas K. M. ir paklausė, kodėl jis lindo prie jo sūnaus N. Jam nespėjus nieko pasakyti, K. dešinės rankos delnu sudavė jam į dešinę akį (skruostą) ir liepė nebesikabinėti prie jo sūnaus. Sumuštą akį jam skaudėjo apie 10 minučių. Tą pačią dieną apie 16 val. jis buvo susimušęs su K. sūnumi N. dėl kompiuterio. Ant K. M. nepyksta ir prašo jo nebausti (7-8, 13-14 b.l.);

mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą M. Š., kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja, parodymais, kad 2014 m. spalio 11 d. apie 18 val. jai būnant P. vaikų globos namuose, A. R. pasakė, kad K. M., kuris buvo atvažiavęs aplankyti savo vaikų, sudavė į akį jos broliui K. R.. Jai išėjus į kiemą, K. patvirtino, kad K. M. jam sudavė į dešinę akį, nes K. susipyko su N. M. A. K. dešinę akį matėsi paraudimas (15-16 b.l.);

nepilnamečio liudytojo R. M. parodymais, kad 2014 m. spalio 11 d. apie 18 val., būdamas P. vaikų globos namų kieme, pamatė, kad kažkoks vyras laiko K. R. ir pakeltu tonu bei keikdamasis jam aiškino, kad K. nelįstų prie jo vaikų. Jam išsikišus, tas vyras paleido K. K. jam pasakė, kad tas vyras jam trenkė (17-19 b.l.).

Kaltinamasis K. M. viešoje vietoje – Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie bažnyčios, matant kitiems asmenims, įžūliais tyčiniais veiksmais, kurie pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo K. R. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam, kitiems įvykį mačiusiems asmenims, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Kadangi smurtauta buvo mažamečio K. R., gimusio 2002 metais, atžvilgiu, jo veiksmai teisingai papildomai kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-501 redakcija), kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui (asmeniui iki 14 metų amžiaus).

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. M., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamasis K. M. teisiamas penktą kartą (31-34 b.l.), būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (36-51 b.l.), teistumui neišnykus (BK 97 str.), padarė du naujus tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.), yra baustas administracine tvarka (53-63 b.l.), todėl jis, kaip recidyvistas, už abi nusikalstamas veikas baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Už atskiras nusikalstamas veikas K. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apėmus švelnesnę bausmę, kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis K. M. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kadangi kaltinamasis K. M. nusikalto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014 m. rugpjūčio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (50-51 b. l.), vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis K. M. įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.), kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, dėl mažamečiui sukelto fizinio skausmo sunkių pasekmių neatsirado (nukentėjusiajam dėl sumušto skruosto skaudėjo vos 10 minučių), kaltinamasis nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. dirba (duomenys neskelbtini) (64 b.l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (70 b.l.), su žmona augina mažametę dukrą, pagrindinės šeimos pajamos – kaltinamojo gaunamas darbo užmokestis, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija nusiskundimų kaltinamojo elgesiu nėra gavusi (66 b.l.), prisideda prie kitų savo nepilnamečių vaikų, kurių atžvilgiu jam apribota tėvų valdžia, išlaikymo, su jais bendrauja, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo K. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į mažamečio nukentėjusiojo K. R. teisiamojo posėdžio metu išsakytą poziciją, kad kaltinamojo nereikėtų bausti, bei valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją, kaltinamajam K. M. paskirtos ir su pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Tai, kad galima atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris naują nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, aišku, esant visoms Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant bausmių vykdymo atidėjimą. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam K. M. šiuo atveju prieštarautų ne tik teisingumo principui, tačiau ir kaltinamojo nepilnamečių vaikų, kuriuos kaltinamasis išlaiko, interesams.

Parinkdamas įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. M. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paskutinės jo įvykdytos veikos susijusios su smurto panaudojimu.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 str.), iki nuosprendžio vykdymo pradžios K. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (56-57 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę už šiuos nusikaltimus – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį neatliktos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 4 dalies taisyklėmis, BK 72² straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba ieškoti darbo per darbo biržą bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įpareigojant užbaigti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios K. M. palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.