Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Gestautas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 8:30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia šešis kartus smogė diržu į abiejų kojų sritį mažamečiui sūnui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, pastarajam ranka smogė vieną kartą į dešinę koją ir vieną kartą į veidą, sukeldama mažamečiui nukentėjusiajam K. R. fizinį skausmą.

S. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje įrodyta:

- kaltinamosios S. Š. prisipažinimu ir jos parodymais, kad 2017-09-27, apie 8:00 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo pažįstama R. D., kuri yra jos dukros draugė. Atėjusi pas ją į namus, R. D. pradėjo su ja konfliktuoti ir ją erzinti, kad ji yra bloga mama, kad neturi savo dukros telefono numerio. Tuo metu ji pradėjo kelti iš lovytės savo sūnų K. R., kad nuvestų jį į darželį. Sūnus nenorėjo keltis ir pradėjo jai kąsti į ranką. Kaip tik tuo metu, kai K. R. jai kando į ranką, ją erzino R. D.. Jai sukilo pyktis, nervai ir ji tada ant sūnaus K. labai supyko, kad šis jai kanda į ranką, pasiėmė prie rūbų padėtą savo diržą ir juo sūnui sudavė kelis kartus. Kiek kartų ir į kokias vietas ji diržu smogė sūnui, neprisimena. Kai nuo pykčio atsipeikėjo, suprato kas įvyko ir prisiminė, kad K. R. sudavė ne tik su diržu, bet ir ranka. Dėl savo poelgio labai gailisi. Prieš sūnų smurtavo pirmą kartą (b. l. 81-83, 87-88);

- liudytojos Genovaitės Eidukienės parodymais, kad ji dirba Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisės apsaugos skyriuje vyr. specialiste. 2017-09-29, apie 15.30 val., pas ją į kabinetą atėjo R. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkytis dokumentų dėl emancipacijos. Baigiant tvarkyti dokumentus, R. D. pradėjo klausti, ar skyrius žino, kaip S. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), smurtauja prieš savo mažametį berniuką. Tada R. D. telefonu pateikė filmuotą medžiagą, kurioje matyti kaip S. Š. diržu muša savo mažametį berniuką K. R., gim. (duomenys neskelbtini). Pamačiusi įrašą, ji nieko nelaukusi paskambino S. Š. ir pasakė, jog nedelsiant ateitų su vaiku pas ją į darbą. Atėjus S. Š. su vaiku į skyrių, ji nuėjo į kitą kambarį apžiūrėti vaiko, o skyriaus vedėja pasiliko kalbėti su S. Š.. Apžiūrint vaiką, pamatė, jog ant jo kojų yra mėlynių. Vaizdo įrašą parodė ir S. Š., kuri peržiūrėjusi pripažino, jog savo mažametį vaiką mušė su diržu bei ranka per veidą. Pasitarusi su skyriaus vedėja, nusprendė vaiką nuvežti į Šiaulių ligoninę apžiūrai. Po apžiūros K. R. buvo atskirtas nuo mamos ir patalpintas darželyje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 38-41);

- liudytojos R. D. parodymais, kad 2017-09-27, apie 8:00 val., ji nuėjo pas savo pažįstamą S. Š. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), norėdama pasikalbėti su pastarosios dukra, tačiau S. Š. dukros namuose nebuvo. Jai bebūnant pas S. Š. namuose, S. Š. iš miegamo kambario į virtuvę atsitempė savo vaiką K. R., kuriam yra 5 metai. K. R. nenorėjo keltis iš lovos, todėl S. Š. pradėjo ant jo rėkti. Po kiek laiko, ji pradėjo savo telefonu filmuoti kas vyksta, nes manė, kad gali kažkas nutikti vaikui. Nežino, kodėl nepasakė S. Š., kad nebemuštų vaiko, ji norėjo, tiesiog turėti įrodymą, kad S. Š. muša sūnų (b. l. 44-46);

- 2017-09-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtauta prieš mažametį vaiką K. R., apžiūra (b. l. 18-23);

- 2017-09-29 savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja G. Eidukienė pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip S. Š. diržu muša savo mažametį sūnų K. R. (b. l. 25-27);

- 2017-10-04 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota diržo, kuriuo S. Š. mušė savo mažametį sūnų, apžiūra (b. l. 28-29);

- 2017-10-18 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota liudytojos G. Eidukienės pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamoji S. Š. muša savo mažametį sūnų K. R. (b. l. 32-33);

- išrašu iš vaiko K. R. medicinos dokumentų, kuriame aprašyti vaikui padaryti paviršiniai sužalojimai.

Kaltinamosios S. Š. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji panaudojo fizinį smurtą mažamečio savo sūnaus K. R. atžvilgiu ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamosios S. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. Š. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymo sankcijoje yra numatytas areštas, kaip alternatyvi bausmė.

Prokuroras siūlo kaltinamajai S. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, skirti galutinę 20 parų arešto bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamoji S. Š. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prašoma skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 95-97).

Priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas bausmę S. Š., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista (b. l. 66), bausta administracine tvarka (b. l. 67-72), nedirbanti (b. l. 73), neregistruota darbo biržoje (b. l. 74), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir spręsdamas kaltinamajai paskirtinos bausmės klausimą, teismas sutinka su prokuroro siūloma kaltinamajai skirti bausme ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemone. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina 2017-10-03 nutarimu kaltinamajai S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-93).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas (b. l. 30-31), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas, o dvi CD laikmenos su nusikalstamos veikos vaizdo įrašu ir nepilnametės R. D. apklausos vaizdo įrašu, paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendė:

S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto pradžia laikyti S. Š. sulaikymo dieną.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, S. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti 2017-10-03 nutarimu S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, o dvi CD laikmenas su nusikalstamos veikos vaizdo įrašu ir nepilnametės R. D. apklausos vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti S. Š., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Joniškio rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.