Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ atstovui advokatui S. Š. , atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms K. G. ir E. B. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

UAB „Vaistena“ skunde taip pat pabrėžė, kad administracinė nuobauda jai negalėjo būti skiriama, nes nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d., praėjo vieneri metai ir šeši mėnesiai. Administracinė nuobauda, šiuo atveju, turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad praleistas nuobaudos skyrimo terminas, Tarnyba privalėjo nutraukti administracinę bylą UAB „Vaistena“ atžvilgiu.

Dėl senaties termino praleidimo Tarnyba pažymėjo, jog pagal Produktų saugos įstatymo 25 straipsnį, šio įstatymo 23 straipsnyje numatytų baudų skyrimo terminai netaikomi, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikata ar atimama gyvybė.

II.

Pareiškėjo skundo argumentą dėl ATPK 259 straipsnio grubaus pažeidimo laikė nepagrįstu. Teismas padarė išvadą, kad du protokolus Veterinarijos tarnyba UAB „Vaistena“ atžvilgiu už į rinką pateiktus nesaugius (pavojingus) maisto produktus surašė, ne turėdama tikslą už tą patį pažeidimą UAB „Vaistena“ nubausti du kartus, bet todėl, kad, rašydama pirmąjį protokolą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį. Antrasis, t. y. 2008 m. lapkričio 26 d. protokolas su 2009 m. sausio 29 d. patikslinimu, buvo surašytas vykdant teismo sprendimą, kurio UAB „Vaistena“ neginčijo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, rėmėsi Veterinarijos tarnybos pateiktais dokumentais ir išvadomis. Tuo tarpu, Veterinarijos tarnyba UAB „Vaistena“ padarytą pažeidimą nustatė, atlikusi išsamų patikrinimą ir gautų dokumentų bei išvadų objektyvų vertinimą. Veterinarijos tarnyba, surašydama 2008 m. lapkričio 26 d. protokolą Nr. 2 ir jo patikslinimą bei konstatuodama UAB „Vaistena“ padarytą Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pažeidimą, vadovavosi Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. tyrimų protokolo Nr. 1138 M1-10.1 rezultatais, kuriuose nurodyta, kad, atlikus mėginių, kurių savininkas UAB „Vaistena“, tyrimus, virtame liežuvyje ir kiaulienos nugarinėje rasta Salmonella spp. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamame Nutarime Tarnyba pagrįstai rėmėsi Veterinarijos tarnybos pateiktomis išvadomis, tvirtinančiomis, kad infekcijos protrūkį sukėlė Salmonella spp. veiksnys. Todėl UAB „Vaistena“ skundo teiginį dėl Tarnybos netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Produktų saugos įstatymo nuostatomis bei atsižvelgęs į tai, kad dėl neteisėtų pareiškėjo UAB „Vaistena“ veiksmų buvo užkrėsta ir salmonelioze susirgo 19 žmonių, iš jų 4 vaikai ir 3 restorano „Romuva“ darbuotojai, hospitalizuota 10 ligonių, iš jų 4 vaikai ir 1 restorano „Romuva“ darbuotojas, padarė išvadą, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų nuostatų, už 2007 m. rugpjūčio 10-12 d. UAB „Vaistena“ padarytą pažeidimą, 2009 m. vasario 5 d. Nutarimu skyrė UAB „Vaistena“ Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.

III.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje konstatavo, kad pagal Produktų saugos įstatymo 25 straipsnį, tuo atveju, kai pavojingu produktu yra pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė, baudos skyrimo terminas iš esmės yra neribojamas.

Mano, kad apelianto teiginys, jog posėdyje nedalyvavusiam asmeniui pasirašius komisijos nutarimą buvo pažeistos procesinės teisės normos, nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų 15.8. punkte nurodyta, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius pasirašo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtus nutarimus. Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. Įsakymu Nr. 1-169 patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 63 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 12 MS-5 „Dėl UAB „Vaistena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“, kuriuo pareiškėjui UAB „Vaistena“ už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pažeidimą skirta 15 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2008 m. lapkričio 26 d. UAB „Vaistena“ surašė Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą Nr. 2 su 2009 m. sausio 29 d. patikslinimu, kuriame nustatyta, kad UAB „Vaistena“ restoranas „Romuva“ pateikė į rinką pavojingus maisto produktus, kurie neatitiko produkto saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punktą. Protokole nurodyta, kad pagal Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. tyrimo protokolo Nr. 1138 M1-10.1 rezultatus virtame liežuvyje ir atšaldytoje kiaulienos nugarinėje rasta Salmonella spp. Iš šių produktų UAB „Vaistena“ restorane „Romuva“ 2007 m. rugpjūčio 10-12 d. buvo pagaminti ir pateikti vartotojui viešojo maitinimo patiekalai. Dėl restorano „Romuva“ pagamintų ir pateiktų vartotojui viešojo maitinimo patiekalų (pavojingų maisto produktų) susirgo 19 žmonių, iš jų 4 vaikai ir 3 restorano „Romuva“ darbuotojai. Tarnyba ginčijamu 2009 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 12 MS-5 už Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pažeidimą skyrė UAB „Vaistena“ 15 000 Lt baudą. UAB „Vaistena“ buvo nubausta už tai, kad pateikė į rinką pavojingus maisto produktus – 2007 m. rugpjūčio 10-12 d. restorane „Romuva“ pagamintus patiekalus – kurie neatitiko Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos I skyriaus, 1 straipsnio 1 a ir 1 b punktų, II priedo II skyriaus 1 d punkto, V skyriaus 1 b punkto, VIII skyriaus 1 ir 2 punktų ir IX skyriaus 2 punkto, XII skyriaus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos HN 15:2005 „Maisto higiena“ I skyriaus 1 ir 2 punktų, IV skyriaus 10, 12, 17, 18.1 ir 21 punktų nuostatų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad maisto produktai buvo užkrėsti, taip pat, kad jie buvo pateikti į rinką, pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, taip pat teigia, kad jis nebuvo atsakingas už maisto produktų pateikimą į rinką, kadangi maisto patiekalus ji pagamino iš kitų asmenų gautos užkrėstos žaliavos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko patikrinimą, kurio metu konstatavo, kad restorane „Romuva“ nėra užtikrinama maistą tvarkančių asmenų sveikatos priežiūra, darbuotojų mokymo kontrolė, higieninis mokymas, kvalifikacijos kėlimas, nėra užtikrinamos maisto žaliavų ir gatavų produktų priėmimo ir laikymo higienos sąlygos, maisto saugos ir kokybės reikalavimai, nėra užtikrinamas maisto žaliavų ir gatavų produktų ženklinimas pagal teisės aktus, nėra taikomos tinkamos maisto tvarkymo technologijos, neužtikrinamas technologinio proceso srauto atsekamumas, neišvengiama kryžminės taršos tvarkant maistą. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos 2007 m. rugpjūčio 20 d. tyrimų protokole Nr. 1138 M 1-10.1(11), 2007 m. rugpjūčio 21 d. tyrimų protokole Nr. 17588 B1-2 nurodyta, kad virtame liežuvyje ir kiaulienos nugarinėje rasta Salmonella spp. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2007 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. S-2428 (1.15) konstatuota, kad: 1) pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro Mikrobiologijos laboratorijos Kultūrų identifikavimo ir tipavimo protokolus 2007 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 8428, 8430-8436, 2007 m. rugsėjo 7 d. Nr. 8440-8448 protrūkį sukėlęs etiologijos veiksnys yra Salmonella enterica porūšis enterica serotipas Enteritidis biotipas Jena vienodai jautrus dvylikai testinių antimikrobinių vaistų. Sukėlėjas identiškas žaliavoje, pagamintuose patiekaluose ir ligonių žarnyno mėginiuose; 2) infekcijos šaltinis buvo atšaldyta kiaulienos nugarinė (Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2007-08-30 protokolu Nr. 8435 patvirtintas identiškas etiologijos veiksnys). Šalutiniu šios epidemiologinės išvados patvirtinimu gali būti Veterinarijos tarnybos konstatuotas faktas apie neidentifikuoto sukėlėjo Salmonella aptikimą atšaldytoje kiaulienos nugarinėje (Veterinarijos tarnybos 2007-08-20 raštas Nr. (1.11)-S-354); 3) užsikrėtimo faktoriai – termiškai neapruošiami patiekalai, pagaminti restorane „Romuva“ 2007-08-10 – 2007-08-12 dienomis: naminės salotos, kiaulienos salotos, virto liežuvio gaminys, krevečių, kalmarų, šviežių kopūstų salotos, padažas su žirneliais. Šių patiekalų užkrėtimas nuo žaliavos įvyko dėl virtuvės higienos rėžimo pažeidimų, t. y. dėl kryžminio technologinio užteršimo ir patiekalų laikymo sąlygų specifikos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus įrodymus, sprendžia, kad tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei padarė pagristas ir teisingas išvadas, kad iš UAB „Vaistena“ restorano „Romuva“ esančių maisto produktų paimtuose bei išsamiai ištirtuose mėginiuose rastas žmonių sveikatai pavojingas Salmonella spp. veiksnys (bakterija). Dėl minėtų restorano „Romuva“ pagamintų ir pateiktų vartotojui pavojingų maisto produktų susirgo 19 žmonių.

Pareiškėjo teiginys, kad jis nebuvo atsakingas už maisto produktų pateikimą į rinką, kadangi maisto patiekalus jis pagamino iš kitų asmenų gautos užkrėstos žaliavos, laikytinas nepagrįstu.

Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Šio straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamentas Nr. 852/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 852/2004) dėl maisto produktų higienos nustato bendrąsias maisto produktų higienos taisyklės maisto tvarkymo subjektams, ypač atsižvelgiant į šiuos principus: pirminė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui; maisto saugą būtina garantuoti visuose maisto grandinės etapuose, pradedant nuo pirminės maisto gamybos stadijos (1 straipsnio a ir b punktai). Šis reglamentas taikomas visiems maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapams bei eksportui, nepažeidžiant specialių su maisto higiena susijusių reikalavimų.

Pagal Maisto saugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį pateikimas į rinką – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 3 straipsnio 8 dalyje, kurioje numatyta, kad „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina paslaugos teikėjo pareigą teikti vartotojui tik saugią paslaugą. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 7 dalį, saugi paslauga – kiekviena paslauga, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį.

Įvertinus šių teisės aktų nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas UAB „Vaistena“ buvo atsakingas už produktų (maisto) pateikimą į rinką ir jų kokybę, nepaisant to, kad pagamino maistą iš kitų asmenų gautos užkrėstos žaliavos. Maisto įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad sauga – šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį. Pastebėtina, kad Tarnybos komisijos 2009 m. sausio 22 d. posėdžio metu Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas A. S. pažymėjo, kad maisto tvarkymo subjektas gaunamas žaliavas privalo apdoroti taip, kad galutinis maisto produktas nebūtų užterštas salmonelėmis, jis taip pat pažymėjo, kad laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų bei maisto paruošimo technologijų, galutinis maisto produktas neturi būti užterštas salmonelėmis. To paties posėdžio metu Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė A. M. pažymėjo, kad to paties gamintojo tos pačios partijos liežuvis buvo išplatintas ir kitoms viešojo maitinimo įmonėms, tačiau daugiau susirgimų nenustatyta. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2684-789/2008 apklausta specialistė I. P. , tyrusi minėtą protrūkį, taip pat pažymėjo, kad kryžminė tarša atsirado dėl sąlygų įmonėje.

Atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl UAB „Vaistena“ padarytų higienos normų pažeidimų vartotojams pateikti maisto produktai buvo užkrėsti pavojingomis bakterijomis, ko pasekoje, buvo užkrėsti ir susirgo 19 žmonių.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neobjektyviai ištyrė įrodymus, nes UAB „Vaistena“ atstovas nedalyvavo teismo posėdyje atmestinas kaip nepagrįstas. ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismas posėdžio metu sprendė klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjo atstovui bei motyvuotai nusprendė, kad bylą nagrinėti galima.

Apeliantas taip pat nurodo, kad padaryti procedūriniai pažeidimai, kadangi Nutarimą pasirašė Tarnybos direktorius, nedalyvavęs bylą nagrinėjant institucijoje.

Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad Taryba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Bylų parengimo, nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir Vyriausybės tvirtinami Tarybos nuostatai bei Tarybos priimtas reglamentas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų 17 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose numatytoms funkcijoms įgyvendinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovų sudaro kolegialų organą – komisiją, kuri, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Komisijos veiklos, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentas. Pagal Tarnybos darbo reglamento, patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-169, 63 punktą, esant būtinybei, Tarnybos direktorius komisijos pirmininku gali paskirti ir kitą komisijos narį, kuris komisijos priimtus nutarimus kartu su visa reikalinga medžiaga pateikia pasirašyti Tarnybos direktoriui. Remiantis Tarnybos nuostatų 15.8 punktu, Tarnybos direktorius pasirašo Tarnybos komisijos priimtus nutarimus.

Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, faktines bylos aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Tarnybos direktorius, kaip asmuo, kuriam suteikta teisė pasirašyti Tarnybos komisijos priimtus nutarimus, turėjo teisę pasirašyti komisijos priimtą nutarimą, nors ir tiesiogiai nedalyvavo komisijos posėdyje.

Apeliantas taip pat nurodo, jog, skiriant baudą, buvo praleistas jos skyrimo terminas.

Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Produktų saugos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo UAB „Vaistena“ veiksmų buvo užkrėsta ir salmonelioze susirgo 19 žmonių, hospitalizuota 10 ligonių. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo pateiktu pavojingu produktu pakenkta vartotojų sveikatai, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti įstatyme numatytą išimtį, t. y. nesilaikyti principo, jog bauda turėjo būti skirta per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo nustatymo. Taip pat pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tiesiogiai remtis ATPK nuostatomis, nes šiuo atveju taikomos specialios teisės normos, įtvirtintos Produktų saugos įstatyme, nustatančios baudos skyrimo terminus, reglamentuojančios atsakomybę už Maisto įstatymo pažeidimus. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz. 2010 m. gegužės 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A525-1500/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, į tai, kad bendrasis Produktų saugos įstatyme nustatytas baudos skyrimo terminas šiuo atveju netaikytinas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog bauda pareiškėjui paskirta tinkamai laikantis teisės aktuose nustatytų baudos skyrimo terminų reikalavimų, per protingą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas 2010 m. spalio 14 d. prašymu prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Produktų saugos įstatymo 25 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių tokį prašymą, tuo tarpu teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl minėtos nuostatos konstitucingumo ir būtinumo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Remiantis nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog Tarnyba pagrįstai, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, nepadarydama esminių procedūrinių pažeidimų, priėmė ginčijamą 2009 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 12 MS-5 „Dėl UAB „Vaistena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“, kuriuo pagrįstai pareiškėjui skyrė 15 000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, taikė ir aiškino teisės aktus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.