- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2-1282/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Dalia Vasarienė
- Ieškovas
- V. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį , akcinės bendrovės banko „Snoras“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-4447-611/2012, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB bankui ,,Snoras“ bankroto bylą, o 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio AB banko ,,Snoras“ administratoriaus pateiktą bankrutuojančio AB banko ,,Snoras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
Šalies argumentai
V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui bankrutuojančiam AB bankui ,,Snoras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, dėl pripažinimo indėlininku, ir prašė pripažinti pareiškėją banko indėlininku ir įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovui jam priklausančią draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį atsakovui BAB bankui ,,Snoras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl pripažinimo indėlininku. Nurodė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, visi turtiniai reikalavimai pareikšti bankrutuojančiai įmonei, turi būti nagrinėjami bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovui bankrutuojančiam, siekia būti įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškovo V. T. ieškinį atsakovui dėl pripažinimo indėlininku atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškovas turi kreiptis į bankrutuojančio AB banko ,,Snoras“ bankroto administratorių, adresu Vilniuje, A. Vivulskio g. 7, ir įstatymų nustatyta tvarka perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. T. prašo panaikinti šią teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas laikėsi įstatymais nustatytos ikiteisminės procedūros ir kreipėsi į atsakovą dėl įtraukimo į indėlininkų sąrašą 2011 m. gruodžio 6 d. prašymu dėl jo (ieškovo) įtraukimo į atsakovo, kaip bankrutuojančios įmonės, indėlininkų sąrašus. 2012 m. vasario 8 d. ieškovo atstovas advokatas V. P. kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie prašymo nagrinėjimo statusą suteikimo , tačiau nei ieškovas, nei ieškovo atstovas iki šiol negavo jokio atsakymo, pranešimo ar informacijos dėl prašymo išnagrinėjimo. Be to, ieškovo atstovas kelis kartus skambino į banką ir jam telefonu buvo patvirtinta, jog prašymas yra gautas ir užregistruotas, tačiau jis nėra išnagrinėtas ir nėra aišku, ar kada bus ir ar bus išnagrinėtas. Dėl šių priežasčių ieškovas kreipėsi į teismą reikšdamas ieškinį nes, nors ir laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos dėl įtraukimo į indėlininkų sąrašus, tačiau praėjus protingam terminui po banko informavimo ir visų dokumentų pateikimo bankui, ieškovas nei buvo įtrauktas į indėlininkų sąrašus, nei buvo apskritai informuotas apie prašymo nagrinėjimo būklę. Teismas tvirtina bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Nors šiuo atveju ieškovas ieškinyje prašo tik suteikti jam indėlininko statusą ir teises bei nereikalauja patvirtinti jo kreditorinio reikalavimo, tačiau akivaizdu, kad tapęs indėlininku ieškovas turės teisę reikšti ir kreditorinį reikalavimą (jei dėl kokių nors priežasčių jam nebūtų išmokėta draudimo išmoka už indėlį), o tokį reikalavimą teismas turės patvirtinti. Kadangi ieškovas kreipėsi į banko bankroto administratorių ir pateikė dokumentus, įrodančius jo, kaip indėlininko, statusą ir atsižvelgiant į tai, kad banko bankroto administratorius nesvarstė ieškovo prašymo, ieškovas, vadovaudamasis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostata, kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti jį banko indėlininku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad 2011 m. gruodžio 6 d. prašymu kreipėsi į banką dėl jo įtraukimo į atsakovo, kaip bankrutuojančios įmonės, indėlininkų sąrašus, taip pat nurodo, kad 2012 m. vasario 8 d. ieškovo atstovas advokatas V. P. kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie minėto prašymo nagrinėjimą suteikimo, nei iš apelianto minimo prašymo, kurio kopija pridėta kaip priedas Nr. 1 prie ieškinio (6 b. l.), nei iš paklausimo kopijos, kuri pridėta kaip priedas Nr. 4 prie ieškinio (10 b. l.) nėra galimybių spręsti, jog šie dokumentai kokiu nors būdu buvo įteikti atsakovo bankroto administratoriui, t. y. pačių dokumentų kopijų pateikimas teismui pats savaime neįrodo, jog šie dokumentai buvo įteikti atitinkamiems asmenims (CPK 178, 185 str.). Be to, nors apeliantas nurodo, kad jo atstovas kelis kartus skambino atsakovo bankroto administratoriui ir jam telefonu buvo patvirtinta, jog prašymas yra gautas ir užregistruotas, tačiau jis nėra išnagrinėtas, tai patvirtinančių įrodymų į bylą vėlgi nepateikta (CPK 178 str.). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, nesant įrodymų, jog suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, laikėsi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), t. y., nesant įrodymų, jog ieškovas prieš kreipdamasis į teismą kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Remdamasi tuo kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.