- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-24
- Bylos Nr.
- 1N-15/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Advokatai
- Virgilijaus Kadauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo A. Ž. gynėjo advokato Virgilijaus Kadausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria teismas nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. Ž., gim. 1978-04-29, Portugalijos Respublikai pagal Valongo teismo 2006-01-25 išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 3/03.3PAVLG baudžiamajam persekiojimui už jame nurodytą nusikaltimą, numatytą Portugalijos Teismo kodekso (straipsnyje) Nr. 131⁰. C.P.
Ta pačia nutartimi A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2006-04-07.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Portugalijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Valongo miesto teismo pareigūnės 2006-01-25 išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. 3/03.3PAVLG dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. Ž. suėmimo ir perdavimo Portugalijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui už jos teritorijoje padarytą nusikaltimą.
Europos arešto orderyje nurodyta, kad A. Ž. įtariamas padaręs nužudymą – nusikaltimą, numatytą Portugalijos Teismo kodekso (straipsnyje) Nr. 131⁰. C.P.
A. Ž. įtariamas tuo, jog Valongo m., švenčiant Naujuosius (2003) Metus nukentėjusiojo namuose, kilus ginčui dėl ankstesnių problemų, A. Ž. reikalavo atiduoti jam priklausančias skolas, kurių nukentėjusysis nenorėjo atiduoti, ir ėmė mušti auką. Atsižvelgiant į teisinius ir medicininius duomenis, galima teigti, kad nukentėjusysis užpultas, siekiant nužudyti. Nuo padarytų sunkių kūno sužalojimų bei kaukolės lūžio nukentėjusysis komos būsenoje mirė.
Už tokį nusikaltimą Portugalijoje gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 16 metų.
Šis nusikaltimas įrašytas išduoto Europos arešto orderio 1 skirsnyje nurodytų nusikaltimų sąraše. Jam netaikomas dvigubo baudžiamumo reikalavimas, tačiau už jį numatyta baudžiamoji atsakomybė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnyje.
Siekiant užtikrinti A. Ž. perdavimą, vadovaujantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimu, jog išduotas Europos arešto orderis, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., A. Ž. 2006-02-07 sulaikytas. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2006-02-09 nutartimi A. Ž. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006-02-07.
Užtikrinant perduotino asmens teises, 2006-03-01 A. Ž. apklaustas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje dėl sutikimo būti perduotam supaprastinta tvarka Portugalijos Respublikai. A. Ž. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka už Europos arešto orderyje nurodytą nusikaltimą.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokurorės pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. Ž. perdavimo Portugalijos Respublikai pagal Europos arešto orderį ir kardomojo kalinimo (suėmimo) jam pratęsimo, 2006-04-05 nutartimi nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. Ž., gim. 1978-04-29, Portugalijos Respublikai pagal Valongo miesto teismo 2006-01-25 išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 3/03.3PAVLG baudžiamajam persekiojimui už jame nurodytą nusikaltimą, numatytą Portugalijos Teismo kodekso (straipsnyje) Nr. 131⁰.C.P. Ta pačia nutartimi A. Ž. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2006-04-07.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002-06-13 Tarybos pagrindų sprendime ir BK 9¹ str., kurie neleistų perduoti Lietuvos Respublikos piliečio A. Ž. Portugalijos Respublikai.
Šalies argumentai
A. Ž. gynėjas skundu prašo nutartį panaikinti ir neišduoti A. Ž. iš Lietuvos Respublikos, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pagal jo ir K. I. pareiškimus ištirti prieš juos Portugalijos Respublikoje, Valongo mieste, padarytus nusikaltimus bei pateikti medžiagą teismui. Gynėjas nurodo, jog priimdamas nutartį teismas vadovavosi tik arešto orderyje nurodytomis aplinkybėmis, kurios visiškai neatitinka įvykio aplinkybių, ir neatsižvelgė į jo bei ginamojo A. Ž. pareiškimus ir nurodytas aplinkybes. A. Ž., K. I., I. Ž. parašė pareiškimus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui dėl A. Ž. inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau jis pareiškimų netyrė, o persiuntė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Generalinė prokuratūra nepateikė Vilniaus apygardos teismui šios medžiagos, sprendžiant klausimą dėl A. Ž. išdavimo iš Lietuvos Respublikos ir kardomosios priemonės pratęsimo. Gynėjas pateikė minėtų pareiškimų kopijas, tačiau teismas į jas neatsižvelgė.
Gynėjo nuomone, kad išdavimo klausimas būtų sprendžiamas visapusiškai ir objektyviai, būtina ištirti A. Ž. bei K. I. pareiškimus ir nustatyti, ar A. Ž. padarė nusikaltimą. Pagal pastarojo pareiškimą, jis pats buvo užpultas ir ne jis reikalavo iš vadinamos „aukos“ pinigų, o iš jo užpuolikas reikalavo pinigų. A. Ž. užpuolimo aplinkybės nebuvo tirtos ir Portugalijos Respublikoje. Portugalijos pareigūnai, prieš išduodami Europos arešto orderį, net nesikreipė į Lietuvos Respublikos atitinkamas institucijas, jog būtų surinkta pirminė medžiaga, o arešto orderį išdavė, gavę tik vienos šalies parodymus, jų net nebandę patikrinti bei objektyviai įvertinti. Jie turėjo galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos teisėsaugos instituciją bei įstatymo nustatyta tvarka patys atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau to nebuvo padaryta. Teismas priėmė nutartį, neatsižvelgęs į šias aplinkybes. Be to, Europos arešto orderio vertimas į lietuvių kalbą yra labai nekokybiškas, todėl jį būtina išversti kompetentingoje vertimo įstaigoje.
Gynėjas nurodo, kad pratęsiant A. Ž. suėmimo terminą neatsižvelgta, jog jis turi sugyventinę ir mažametę dukrą, kurias išlaiko. A. Ž. nesislėpė ir netrukdė incidento tyrimui trejus metus po įvykio, todėl, kol bus išspręstas klausimas dėl išdavimo, jam gali būti paskirta švelnesnė kardomoji priemonė.
Teismo posėdyje A. Ž. ir jo gynėjas prašo gynėjo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ž. gynėjo skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl A. Ž. perdavimo Portugalijos Respublikai, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ str., Lietuvos Respublikos BPK 71¹ - 75 str. bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų.
Asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį procedūra, vykdoma išduodančios valstybės kompetentingos teisminės institucijos, šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo, yra 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų preambulės 8 punkte numatyta sprendimams dėl Europos arešto orderio vykdymo taikoma kontrolė, kuri pasireiškia tuo, kad išduodančios šalies teisminė institucija priima sprendimą dėl asmens perdavimo. Teismas patikrina, ar laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir ar nėra pagrindų, dėl kurių asmuo turi būti neperduodamas arba gali būti neperduodamas.
Vilniaus apygardos teismas tai atliko ir nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR ir Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų A. Ž. perduoti Portugalijos Respublikai.
Šio proceso metu teismas netiria prašančios valstybės teisminės institucijos priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo prašomo perduoti asmens kaltės įrodytumo prasme. Todėl tai, jog nei Portugalijos Respublikos kompetentingos institucijos, nei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pateikdama Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl A. Ž. išdavimo Portugalijos Respublikai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių A. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką, nėra pagrindas netenkinti prokuroro pareiškimo ir neperduoti A. Ž. Portugalijos Respublikai.
Gynėjas skunde nurodo, kad Europos arešto orderis netinkamai išverstas į lietuvių kalbą.
Iš Europos arešto orderio turinio matyti, jog iš tiesų tekste yra nemažai gramatinių klaidų, tačiau jos netrukdo suprasti, kodėl ir kokiu pagrindu A. Ž. prašomas perduoti Portugalijos Respublikai.
Suėmimo paskyrimas, perdavimas kitos šalies teisėsaugos institucijoms visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą. Tačiau šiuo atveju perdavimas atliekamas dėl baudžiamojo persekiojimo už sunkią nusikalstamą veiką ir viešasis interesas, kurį užtikrinti Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi tarptautinėje sutartyje, turi privalumą prieš nuostatas, numatančias perduotino asmens teises.
Vykdant A. Ž. perdavimą Portugalijos Respublikai, nėra išnykęs specialus suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 5 d., ir nėra išnykusios kitos suėmimo skyrimo sąlygos, nurodytos 2006-02-09 bei 2006-02-21 žemesniųjų teismų nutartyse, kuriomis A. Ž. buvo paskirtas suėmimas ir patikrintas jo teisėtumas bei pagrįstumas.
Kitos skunde nurodytos aplinkybės, kad A. Ž. turi sugyventinę ir mažametę dukrą, kurias išlaiko, nesislėpė ir netrukdė incidento tyrimui trejus metus bei pan., gali būti svarbios nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės A. Ž. skyrimo. Tačiau jos negali būti pakankamos skundžiamai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.