- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-186-1035/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07302-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- M. A. O.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas M. A. O. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. (iš viso, 194 dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir pripažinta, kad M. A. O. paskirtą bausmę yra atlikęs.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
M. A. O. nuteistas už tai, kad naudojo svetimą turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. kovo 1–2 d. iki 2022 m. kovo 2 d. apie 10.20 val., neteisėtai naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu svetimu turtu – transporto priemone Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registruota Lenkijos Respublikoje, kurios vertė 11 200 Eur, priklausančia kompanijai „E. F. L.“, kuri buvo pavogta nuo 2022 m. kovo 1 d. 15.00 val. iki 2022 m. kovo 2 d. 07.15 val. Lenkijos Respublikoje iš stovėjimo aikštelės Varšuvoje, (duomenys neskelbtini)., kol 2022 m. kovo 2 d. apie 10.20 val. buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnų prie parduotuvės „N.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini)., ir transporto priemonė Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), buvo paimta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė Kristina Saidytė-Matijošienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl M. A. O. paskirtos bausmės dydžio ir paskirti jam 2050 MGL dydžio (102 500 Eur) baudą, į bausmės laiką įskaityti nuteistojo kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. (iš viso 194 dienas), vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas motyvuotai išdėstė aplinkybes, į kurias atsižvelgė parinkdamas bausmės rūšį, tačiau neteisingai nustatė jos dydį. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę M. A. O. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas įvykdytas Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu transporto priemonė buvo pagrobta Lenkijos Respublikoje), taip pat į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas pagrįstai nepripažino M. A. O. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, kadangi byloje nesant Lenkijos Respublikos teismų priimtų nuosprendžių nėra galimybės patikrinti, ar M. A. O. Lenkijos Respublikoje padarytos nusikalstamos veikos yra pripažįstamos nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą. Tačiau duomenys, kad M. A. O. 2020–2021 m. teistas Lenkijos Respublikoje už prekybą vogtomis prekėmis ir vagystę po neteisto patekimo į privačią valdą, turėtų būti vertinami kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys.
1.2. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2022 m. kovo 4 d. atsakyme nurodyta, kad M. A. O. yra žinomas dėl vagysčių su įsilaužimu, žinomai vogto turto įgijimo, vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, sukčiavimo ir plėšimo. Taip pat jis yra siejamas su automobilių vagystėmis. Šie duomenys akivaizdžiai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jo gyvenimo būdas yra susijęs ne tik su visuomenėje galiojančių elgesio normų nepaisymu, bet ir su baudžiamojo įstatymų pažeidimais. Teisiamajame posėdyje M. A. O. nurodė, kad pagal autorines sutartis dirba transporto srityje vairuotoju, tačiau bylos nagrinėjimo metu negauta jokių objektyvių duomenų apie kaltinamojo teisėtą veiklą pagal autorinę sutartį, įgaliojančią jį naudoti ir valdyti transporto priemonę „FIAT Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai, šio automobilio 2022 m. kovo 1–2 d. įgijimas, valdymas ir naudojimas pripažinta nusikalstama veika, numatyta BK 189 straipsnio 1 dalyje.
1.3. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju skirtina švelniausia BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas už apysunkį nusikaltimą skirtinos baudos vidurkis. Tačiau už apysunkį nusikaltimą numatyta bauda yra nuo 100 iki 4000 MGL dydžio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Šioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė nei M. A. O. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Taigi, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, teismo paskirtos baudos dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio, kuris yra 2050 MGL.
1.4. Spręsdamas dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę teismas nurodė, kad nuteistasis suėmime išbuvo 194 dienas, tai atitinka 388 MGL (19 400 Eur), todėl laikė, jog nuteistasis jam paskirtą bausmę (200 MGL dydžio baudą) yra atlikęs. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nuosprendį ir įskaičius dalį kardomajame kalinime išbūto laiko, nuteistajam nenustatytas poveikis, kuris galėtų paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o nuteistojo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė neginčija skundžiamame nuosprendyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. A. O. parinkta bausmės rūšimi, t. y. bauda, tačiau nesutinka su nustatytu jos dydžiu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Už šios nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Minėta, kad prokurorė neginčija dėl M. A. O. padarytos nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismo jam parinktos švelniausios bausmės rūšies – baudos. Ginčija tik jos dydį, teigdama, jog nuteistajam turėjo būti nustatytas 2050 MGL (102 500 Eur) baudos dydis. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. A. O. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis). Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas; jį nustato teismas, skirdamas bausmę (BK 47 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 iki 4000 MGL dydžio. Taigi, jos vidurkis yra 2050 MGL. Kaip matyti, prokurorė, remdamasi BK 61 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad teismas nustato bausmės dydį (šiuo atveju – baudos), skaičiuodamas nuo jos vidurkio, atsižvelgdama į tai, jog byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau byloje esant neigiamai jį charakterizuojančių duomenų (teistumai Lenkijos Respublikoje), prašo paskirti M. A. O. baudos, numatytos už apysunkį nusikaltimą, vidurkį. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę (nustatydamas jos rūšį ir dydį) už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į M. A. O. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas, kurio metu buvo naudotas svetimas turtas – vairuota transporto priemonė, nuteistajam žinant, kad ji įgyta nusikalstamu būdu), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (įvykdytas Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu transporto priemonė buvo pagrobta Lenkijos Respublikoje), taip pat į tai, kad nenustatyta M. A. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. M. A. O. yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Lenkijos Respublikoje, nurodė vykdantis individualią veiklą, išsiskyręs, turintis vieną nepilnametį vaiką, Lietuvos Respublikoje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, tačiau teistas Lenkijos Respublikoje 2020–2021 m. Kadangi byloje nebuvo dėl nuteistojo Lenkijos Respublikoje priimtų teismo nuosprendžių, t. y. nesant galimybės patikrinti Lenkijos Respublikoje M. A. O. įvykdytų veikų atitikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad kaltinamasis yra neteistas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia prokurorė, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei paskyrė ne tik tinkamos rūšies bausmę – baudą, bet ir tinkamai nustatė jos dydį, t. y. artimą minimaliam. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų akivaizdžiai per švelni vien dėl to, jog, prokurorės teigimu, nesiekia baudžiamojo įstatymo numatytos baudos, numatytos už apysunkį nusikaltimą, vidurkio. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina dar viena aplinkybė, kuri turi svarbią reikšmę vertinant M. A. O. paskirtos baudos dydį. Bylos duomenimis, nuteistasis buvo laikinai sulaikytas (vėliau ir suimtas) nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. (iš viso, 194 dienas). Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į M. A. O. paskirtą bausmę įskaitytas šis jo kardomajame kaltinime išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtą bausmę yra atlikęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. A. O. kardomajame kaltinime išbūtas laikas iš tiesų viršija jam paskirtos baudos dydį ir realiai atitinka 388 MGL dydžio (19 400 Eur) baudą. Dėl šios priežasties nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad, paskyrus M. A. O. 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudą ir įskaičius dalį kardomajame kalinime išbūto laiko, laikant jį atlikusiu bausmę, nuteistajam nenustatytas poveikis, kad jis (ir kiti asmenys) laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Priešingai, šioje byloje, nepaisant to, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta švelniausia bausmės rūšis, jis realiai atliko laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią bausmės rūšį, kuri numatyta BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. A. O. už nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.