- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-24
- Bylos Nr.
- 2A-64-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10062-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc. dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti atsakovo veiksmus atsisakant atidėti paskolos grąžinimą neteisėtais, pažeidžiant ieškovo ir jo šeimos interesus; pripažinti atsakovo 2008 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 08/08/03B nuostatas dėl atsakovo teisės vienašališkai nutraukti minėtą sutartį nesąžiningomis ir todėl neprivalomomis ieškovui; įpareigoti atsakovą tęsti 2008 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 08/08/03B vykdymą, t.y. šalis sugrąžinti į padėtį buvusią iki kreditavimo sutarties nutraukimo, ją partęsiant. Nurodė, jog 2008 m. rugpjūčio 8 d. su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 08/08/03B, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 37.071 EUR kreditas. Kredito grąžinimas atsakovui buvo užtikrintas ieškovui nuosavybės teisė priklausančiu nekilnojamuoju turtu - žemės sklypo keitimu. Ieškovas tinkamai ir sąžiningai vykdė sutarties sąlygas, tačiau 2010 m. kovo 5 d. prarado darbą. Ieškovas, siekdamas užtikrinti savo turtinius interesus bei apsaugoti įkeistą turtą, kreipėsi į atsakovą su pareiškimu apie darbo netekimą, prašydamas laikinai atidėti kredito dalies bei palūkanų mokėjimą. Tačiau ieškovas negavo iš atsakovo nei žodinio, nei rašytinio atsakymo į pateiktą prašymą, bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį Nr. KK 08/08/03B dėl kredito gavėjo kaltės bei pradėjo nekilnojamojo turto išieškojimo procedūrą. Ieškovas tokį atsakovo elgesį vertina kaip socialiai neatsakingą piktnaudžiavimą savo dominuojančia padėtimi, nes atsakovas be jokio pagrindo atsisakė aptarti pateiktą prašymą.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, pažeisdamas kreditavimo sutartyje nurodytus mokėjimo terminus (mokėjimų grafiką). Ieškovui nevykdant kreditavimo sutarties (nuo 2010 m. gegužės 5 d. nevykdant mokėjimų pagal grafiką), atsakovas 2011 m. kovo 1 d. pranešimu informavo ieškovą, kad iki 2011 m. kovo 16 d. nesumokėjus susidariusios 1.936,01 EUR skolos, kreditavimo sutartis vienašališkai yra nutraukiama nuo 2011 m. kovo 16 d. Ieškovui per papildomai nustatytą terminą skolos nesumokėjus, kreditavimo sutartis buvo nutraukta nuo 2011 m. kovo 16 d. Po kreditavimo sutarties nutraukimo atsakovas kreipėsi į hipotekos skyrių, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir išieškoti skolą iš hipotekos lakštu Nr. 120080020365 įkeisto turto. Įkeistas turtas 2013 m. balandžio 2 d. buvo parduotas už 71.400 Lt sumą. Kreditavimo sutartis yra nutraukta teisėtai, tai konstatavo tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius, tiek Vilniaus apygardos teismas, priimdamas minėtus procesinius sprendimus, kurie yra įsiteisėję ir turi res judicata galią. Ieškovas, prašydamas teismo pripažinti sutarties sąlygas, susijusias su kreditavimo sutarties nutraukimu nesąžiningomis, nenurodo nei vienos sąlygos, kurią ginčija.
Valstybinė vartotojų teisių tarnyba pateikė į bylą išvadą, nurodydama, kad kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.6 punktas, sutarties bendrosios dalies 4.1.4, 4.2.2., 5.2.3, 5.2.4, 5.2.5, 6.1., 6.2., 11.2.3, 13.1., 13.2., 17.1. bei 18 punktai atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; sutarties bendrosios dalies 5.2.9. bei 10.1. punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; sutarties bendrosios dalies 4.2.4, 5.1.1., 8.2. bei 9.1. punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą; sutarties specialiosios dalies 5 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo 3000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 17,82 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovui neatvykus į teismo posėdį ir pateikus prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nurodant, kad ieškovas yra išvykęs iš Vilniaus darbo reikalais, teismas neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepripažino svarbiomis. Nurodė, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalis, CPK 7 straipsnį byla turi būti išnagrinėta per kiek galima trumpesnį laiką, teismas turi imtis visų priemonių, kad ji nebūtų vilkinama. Ieškovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu, iš procesinių dokumentų matyti, kad anksčiau jau vyko teisminiai ginčai, ieškovui, kaip vidutiniam vartotojui, turi būti žinoma, kad savo procesinėmis teisėmis reikia naudotis tinkamai, prie prašymo dėl posėdžio atidėjimo nėra pateikta įrodymų, kad yra išvykęs iš Vilniaus darbo reikalais, o tai nėra svarbi priežastis, turi teisę naudotis kitų atstovų pagalba. Todėl teismas pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį bylą išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad neteikė atsakymo raštu į ieškovo prašymą atidėti kredito mokėjimą. Todėl teismas sutiko, kad toks atsakovo bendravimas yra netoleruotinas, tačiau atsižvelgė ir tą aplinkybę, jog pats ieškovas, neturėdamas atsakovo sutikimo atidėti mokėjimus, vėliau daugiau kaip pusmetį nemokėjo įmokų ir nesikreipė į banką dėl kitų priemonių taikymo, kad sumažinti ieškovo finansinę naštą. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo prašymas atidėti mokėjimus buvo pagrįstas. Todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė atidėti mokėjimus.
Teismas nustatė, kad ieškovas, negavęs atsakovo sutikimo dėl mokėjimų atidėjimo, neturėjo pagrindo sustabdyti savo prievolę mokėti kredito dalis ar palūkanas (CK 6.46 straipsnis), kurių nemokėjo iš eilės apie 10 mėn. Ieškovas buvo informuotas apie galimą sutarties nutraukimą ir ne kartą, atsakovas iš esmės sudarė galimybę ieškovui atsiskaityti ir ne per kreditavimo sutartyje sulygtą terminą. Ieškovas ir nagrinėjamoje byloje nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis galėtų vykdyti sutartinius įsipareigojimus ateityje, ir nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį, tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditavimo sutarties sąlygos dėl sutarties nutraukimo yra nesąžiningos ir atsakovas įpareigotinas tęsti kreditavimo sutartį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus mieto apylinkės teismui iš naujo.
Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1) Vienu iš ieškinio atmetimo motyvų teismas nurodė ieškovo neatvykimą į teismo posėdį, nepripažindamas neatvykimo į posėdį priežastis svarbiomis. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį paliko nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuris taikomas tuomet, kai abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Byloje nėra ginčo, kad šalys apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotos tinkamai ir kad į teismo posėdį jų atstovai neatvyko be svarbių priežasčių. Byloje keliamas klausimas, ar faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą. Ieškovas, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, pateikdamas prašymą atidėti. Teismas pripažindamas ieškovo neatvykimo priežastis nesvarbiomis, vadovavosi formaliais pagrindais. Atsakovas neprašė teismo priimti sprendimo už akių. Atsakovas naudojosi advokato paslaugomis, o ieškovas atstovo neturėjo. Teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nepagrįstai apribojo ieškovo teises būti išklausytam, suteikė atsakovui pranašumą prieš ieškovą. Pagal CPK 246 straipsnį, ieškovui neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir nesant atsakovo prašymo priimti sprendimą už akių, teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą.
2) Teismas nenustatė, kad ieškovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Tokioje situacijoje ir esant ieškovo prašymui posėdį atidėti, bet koks teismo sprendimas, išskyrus posėdžio atidėjimą, neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Prioriteto suteikimas formaliems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus. Byloje nebuvo nustatytas šalių piktnaudžiavimo procesu ar bylos vilkinimo faktas. Teismas, pripažindamas ieškovo neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis, pasielgė formaliai ir iš esmės pažeidė rungimosi principą, suteikdamas atsakovui galimybę pasisakyti, palikdamas silpnesniąją kredito sutarties šalį be galimybės teikti savo samprotavimus bei turėti kvalifikuotą atstovą. Todėl negalima pripažinti, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdis buvo teisėtas. Teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, nes teismo pareiga užtikrinti rungimosi principo laikymąsi, teisę būti išklausytam yra svarbesnė nei pareiga teisingumą vykdyti operatyviai ir koncentruotai.
3) Teismas visiškai patenkindamas atsakovo prašymą dėl 3000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais bei Teisingumo ministro įsakymu dėl maksimalių nustatytų įkainių. Nurodyta suma yra nepagrįsta ir apie tai teismas savo sprendime nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas turi teisę į tai, kad ieškovo pradėtas teisminis procesas būtų užbaigtas. Proceso operatyvumo ir koncentracijos principai reikalauja, kad vieną kartą iškėlus civilinę bylą būtų galutinai išspręstas ginčas, nesuteikiant galimybės be pagrindo vėl ir vėl iš naujo kelti tokį patį ginčą. Teismo nutartis dėl posėdžio datos buvo priimta prieš daugiau negu du mėnesius iki posėdžio. Apeliaciniame skunde ieškovas neginčija, kad į posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Ieškovo apeliacinis skundas yra grindžiamas neteisingu teisės normų aiškinimu. Po 2011 m. spalio 1 d. CPK redakcijos, aiškinant CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 285 straipsnio 2 dalies normas, darytina išvada, kad numatytas sprendimo už akių priėmimas turi būti aiškinamas taip pat, kaip ir bylos išnagrinėjimas iš esmės, priimant galutinį sprendimą. CPK 246 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama tik taip, kad atsakovui dalyvaujant procese ir būnant aktyviam, o ieškovui be jokios priežasties tiesiog neatvykus į teismo posėdį, ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nenumatant daugiau alternatyvų proceso užbaigimui. Apeliacinio skundo teikimas nenurodant motyvų dėl ginčo esmės ir siekiant visą ginčą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui reiškia ieškovo piktnaudžiavimą teise, o ne tariamą siekį, kad būtų įgyvendinti civilinio proceso principai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės, ieškovui neatvykus į teismo posėdį ir pateikus prašymą jį atidėti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad ieškovui pateikus ieškinį, teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (b.l. 20-21). Šioje nutartyje ieškovui buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, taip pat pasiūlyta kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar pasinaudoti nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba. Ieškovas laiku ištaisė ieškinio trūkumus, tačiau advokato pagalba nesinaudojo ir nesusirado atstovo (b.l. 28). Gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, todėl pagal CPK 225 straipsnio 7 punktą iš karto skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2013 m. rugpjūčio 5 d. (b.l. 88). Šia nutartimi šalims taip pat buvo išaiškinta, kad jie turi teisę teikti teismui papildomus įrodymus ar prašymus, susijusius su įrodymais, ne vėliau kaip 20 dienų iki teismo posėdžio. Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 2 d. pateikė teismui prašymą, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl būtinumo išvykti iš Vilniaus darbo reikalais, todėl prašo posėdį atidėti ne anksčiau kaip 2013 m. rugsėjo 8 d., kadangi pageidauja dalyvauti posėdyje asmeniškai bei duoti teismui svarbius parodymus dėl bylos esmės (b.l. 94). Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo CPK numatytais pagrindais (b.l. 49). Teismo posėdžio, vykusio 2013 m. rugpjūčio 5 d., metu atsakovas nurodė, jog pagal CPK 284 straipsnio 2 dalį negalima priimti sprendimo už akių, todėl prašė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (b.l. 102-103). Pirmos instancijos teismas nepripažino neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbiomis, išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė skundžiamą sprendimą.
Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame sprendime pagrįstai buvo pripažinta, jog ieškovo nurodytos neatvykimo priežastys nėra svarbios. Nuo nutarties skirti teismo posėdį priėmimo iki paskirtojo teismo posėdžio buvo daugiau nei du mėnesiai laiko, todėl ieškovas galėjo tinkamai suplanuoti savo laiką ar pasirūpinti atstovavimu. Juo labiau, kad pirmos instancijos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi buvo išaiškinęs jam galimybę susirasti atstovą bei gauti teisinę pagalbą. Minėta nutartimi ieškovui taip pat buvo tinkamai išaiškinta jo pareiga pateikti įrodymus civiliniame procese. Ieškovas, teikdamas prašymą atidėti teismo posėdį net iki 2013 m. rugsėjo 8 d., tai yra ilgiau nei mėnesį, nepateikė jokių įrodymų, kodėl jis privalo išvykti iš Vilniaus, kodėl negali dalyvauti posėdyje per atstovą. Todėl nesutiktina su ieškovo argumentu, jog teismas pasielgė formaliai ir iš esmės pažeidė rungimosi principą. Be to, nutartyje skirti teismo posėdį šalims taip pat buvo išaiškinta pareiga pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovas ja nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas savo paaiškinimus, kuriuos jis ketina pareikšti teismo posėdyje, taip pat gali išdėstyti raštu ir pateikti iki teismo posėdžio pradžios. Tačiau ieškovas šia galimybe, jam esant tinkamai išaiškintai šalies įrodinėjimo pareigai, nepasinaudojo, nors turėjo laiko daugiau nei du mėnesius.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, ieškovui be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį, teismas turi galimybę, kitai šaliai prašant, priimti sprendimą už akių ar palikti ieškinį nenagrinėtą. Šiuo atveju atsakovas atsiliepime buvo pareiškęs prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, tačiau teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti iš esmės. Šį prašymą atsakovas motyvavo CPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pagal minėtą teisės normą, ieškovui kartu su ieškiniu pateikus įrydomus, sprendimo už akių priėmimas negalimas. Tačiau šio straipsnio 1 dalis nurodo galimybę priimti sprendimą už akių ir dėl neatvykusio į teismo posėdį ar nepateikusio procesinio dokumento ieškovo atžvilgiu. Taigi, pripažintina, kad egzistuoja tam tikra CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 ir 2 dalies teisės normų kolizija, kadangi yra numatoma galimybė priimti sprendimą už akių ieškovo atžvilgiu, tačiau kartu yra ribojama galimybė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai. O ieškinio pateikimo atveju tam tikra dalis įrodymų visada yra pateikiama, kadangi be jų pagal CPK 135 straipsnį ieškinys neatitiktų jam keliamų reikalavimų ir nebūtų priimtas. Taigi, negalint priimti sprendimo už akių, bet atsakovui, tinkamai įgyvendinančiam savo procesines teises, siekiant operatyvaus bylos nagrinėjimo, galimas tik bylos nagrinėjimas iš esmės, kuris yra ribojamas pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pripažinęs galima tokią situaciją, kai ieškovui be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį, teismas teisėtai bylą nagrinėja iš esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Civilinio proceso principai atlieka ne tik reglamentavimo, bet ir interpretavimo funkciją – CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Kita vertus, principai atlieka kolizijų šalinimo funkciją. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui jau kartą teismo nutartimi buvo tinkamai išaiškinta ir įrodinėjo pareiga, ir jo galimybė gauti prieinamą teisinę pagalbą, tačiau jis ja nesipasinaudojo, tuo tarpu atsakovas tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir teisėtai siekė greito bylos išnagrinėjimo, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai suteikė prioritetą CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas apribojo jo teisę būti išklausytam, tačiau nepateikia nei vieno teisinio argumento dėl pačios skundžiamo sprendimo esmės bei jo motyvacijos. Ieškovas nenurodo, kodėl pats skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys, turėtų būti pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu bei kokias įrodymais bei paaiškinimais remiantis jis galėtų paneigti sprendime nurodytus teismo teiginius ir išvadas dėl paties ginčo esmės, tai yra dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo pagrįstu ir konstatavimo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra pajėgus toliau tęsti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovui nenurodžius jokių argumentų ir motyvų dėl paties teismo sprendime nurodytų bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo bei teisinių motyvų ir argumentų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas pats siekia teismo sprendimo panaikinimo tik formaliais pagrindais. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamu sprendimu buvo priteistos daug mažesnės bylinėjimosi išlaidos, negu prašė atsakovas. Vietoje prašomų 4.089,80 Lt (b.l. 95-101), teismas priteisė iš ieškovo tik 3000,00 Lt, tai yra atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 2.359,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytą maksimalų 1500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Nordea Bank Finland Plc., atstovaujamam Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriaus, j.a.k. 112025592, 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.