Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-473-404/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-02
Bylos Nr.
1-473-404/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17927-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
A. K.
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-473-404/2018
Proceso Nr. 1-01-1-17927-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.5.4.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2018 m. lapkričio 2 d.Plun­gė
Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vi­li­jai Bud­ri­kie­nei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei Irenai Dačkauskienei,nu­ken­tė­ju­sia­jai ir civilinei ieškovei A. K.,nukentėjusiosios įstatyminei atstovei L. M.,

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, vidurinio iš­si­la­vi­ni­mo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vamzdžių klojėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ­neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-04-13, apie 18.30 valandą, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, kaltinamasis R. A. nepilnametę A. K. išvadino necenzūriniais žodžiais už tai, kad A. K. jį atstūmė nuo savęs, turėdamas rankoje peilį ir sakydamas „kur ta šliucha, tuoj aš ją papjausiu“, taip pagrasino nužudyti A. K. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui A. K. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šią nusikalstamą veiką R. A. padarė būdamas sunkiai girtas.

Kaltinamasis R. A. teisme pareiškė savo kaltės nepripažįstąs ir parodė, kad buvo balandžio 13 diena, (duomenys neskelbtini) namo kieme vyko išgertuvės, jis buvo girtas, todėl ne viską pamena. Atėjo nukentėjusioji, už kažką jam sudavė į pilvą, jis supyko, todėl galimai pagrasino peiliu, žodžiais, nors jis net minties neturėjo ką bloga padaryti, nes ten buvo ir jo sugyventinė, nukentėjusiosios mama. Policiją iškvietė jo sugyventinė po to, kai ginčas buvo baigtas. Pagarsinus įtariamuoju apklausto R. A. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis parodymus pripažino teisingais. Nukentėjusiosios ieškinį pripažino.

Ikiteisminio tyrimo metu R. A. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad grasino nukentėjusiajai peiliu ir parodė, kad 2018-04-13 vakare, jis su savo sugyventine sėdėjo ant suoliuko kieme (duomenys neskelbtini), grįžusi iš darbo prie jų prisėdo ir L. M., visi ten sėdėdami vartojo alkoholinius gėrimus. Iš kambario išėjo L. M. dukra A. K., kuri sėdėjo ant suoliuko prie savo buto durų, pas kurią jis kartais nueidavo. Kažkuriuo metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metus jiedu vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais, A. K. ranka sudavė jam vieną smūgį į pilvo sritį, jis susinervino, tikrai ant jos supyko dėl tokio elgesio, todėl A. K. išsigandusi nuėjo į namus. Kad jis būtų ėjęs į kambarį ir iš ten pasiėmęs peilį, to nepamena nes buvo girtas. Vėliau į kiemą įvažiavo policijos automobilis, jis suprato, kad tai dėl konflikto su A. K. (b. l. 101-102, 103, 104).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. teisme parodė, kad tada ji žaidė su broliu, R. A. priėjęs prie jos su ranka jai sudavė į pilvą, pasakė, kad eis į kambarį, paims du peilius, kurių vieną jis mes į ją, o kitą ji mes į jį, kad ji turės randą visam laikui. Ji išsigando ir įbėgo į kambarį, ten girdėjo šaukiant „kur ta šliundra, paimsiu peilį ir papjausiu“, tada policiją iškvietė jo sugyventinė D. K.. Ji patikėjo, kad R. A. galėjo ją sužaloti, nes buvo girtas, anksčiau taip nesielgdavo. Prašo jos ieškinį patenkinti ir priteisti tiek, kiek nurodyta ieškinyje.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė L. M. teisme teigė paties įvykio nemačiusi, prašė dukters civilinį ieškinį patenkinti.

Kadangi liudytoja D. K. atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį, su kuriuo kartu gyvena neįregistravę santuokos ir veda bendrą ūkį, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, teisme buvo pagarsinti D. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ją apklausiant liudytoja, iš kurių matyti, kad 2018-04-13 su savo sugyventiniu R. A. ir L. sėdėjo lauke. R. su L. gėrė sidrą ir alų, alkoholiniais gėrimais sugyventinį vaišino pati L.. Kiek toliau nuo jų lauke sėdėjo ir A.. Po kiek laiko R. nuėjo pas A., bet kas tarp jų įvyko nematė. Po kiek laiko prie jos priėjo R. ir pasakė, kad A. jam trenkė į pilvo sritį ir jis nuėjo į virtuvę, iš kurios atsinešė peilį. R. atsakė, kad nori A. išmokyti mėtyti peilį, ji A. nematė, nes buvo kambaryje, o grasinimų A. jokių jis nesakė, nes A. lauke nebuvo, jis tik guodėsi kaip jam, buvusiam jūreiviui, mergina trenkė į pilvo sritį. Taip pat negirdėjo, kad R. būtų išsakęs kažkokius grasinimus A. atžvilgiu, ar planavęs juos įgyvendinti (b. l. 80, 81, 82).

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad jos sesuo A. ir brolis V. tada nuėjo pažaisti su kamuoliu, R. A. kieme sėdėjo ir rūkė, kieme buvo geriama, matė kaip R. A. apsikabino jos sesę, kuri liepė nelįsti, paleisti, sudavė jam į pilvą. Tada R. A. nuėjo ir atsinešė nedidelį peilį, klausė kur yra ta mergaitė, kuri negražiai kalbėjo, vėliau peilį atėmė kaimynas, policiją iškvietė R. A. sugyventinė. A. išsigando, kad galėjo jai durti.

Liudytojas O. R. teisme parodė, kad su D. B. rūkė kieme ir išgirdo kaip R. A. pradėjo šūkauti, pastarasis turėjo peilį, kurį jis atėmė, nebuvo labai agresyvus. Matė, kad R. buvo atsisėdęs prie A. ant suoliuko.

Ikiteisminis tyrimas inicijuotas Rietavo socialinių paslaugų centro pranešimu, remiantis A. K. paaiškinimu Vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 1, 2).

Tarnybiniu pranešimu Klaipėdos AVPK Rietavo PK vyresnysis tyrėjas Aurimas Puidokas pranešė apie tai, kad 2018-04-13, 19:26 valandą, gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra agresyvus vyras, kuris grasino peiliu. Pranešėjas peilį atėmė. Mažamečių vaikų nėra. Konflikte dar dalyvauja kiti kaimynai. Nuvykus paaiškėjo, kad sodybos kieme girtavo keli asmenys: O. R., D. B., L. M., D. K. ir jos sugyventinis R. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Begeriant alkoholinius gėrimus R. A. susikivirčijo su kaimynės L. M. nepilnamete dukra A. K., gimusia 2000-11-08, kuri buvo išėjusi į lauką iš gyvenamojo namo. Konflikto metu A. K. atsistūmė nuo R. A., galimai sudavė jam į pilvą, o šis turėjo rankoje peilį. Tarp asmenų įvyko žodinis konfliktas, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Daugeliui pasirodė, kad R. A. laikydamas peilį rankose yra agresyvus, dėl to iškvietė policijos pareigūnus. R. A. nustatytas 2,78 promilių girtumas. Iš jo paimtas paaiškinimas ir jis paliktas namuose. Bendraujant su A. K. ji nurodė, kad R. A. ėjo link jos, kai ši sėdėjo kieme ant suoliuko. Ji išsigandusi, kad R. A. prie jos nesiliestų, ranka jį atsistūmė. Tada R. A. buvo pasiėmęs peilį, kurį laikydamas rankoje ją gąsdino savo buvimu, tačiau jokių veiksmų ją sužaloti nesiėmė ir jokių sužalojimų nepadarė. Kadangi L. M. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nes ji augina du nepilnamečius vaikus - A. K. ir V. K.. L. M. alkotesteriu nustatytas girtumas -1,96 promilės. Sprendžiant klausimą dėl jos nepilnamečių vaikų priežiūros ir palikimo su neblaivia mama, buvo informuota Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė R. S., kuri atvyko į įvykio vietą ir nurodė, kad L. M. šeimoje asmenys turi protinių atsilikimų ir nepilnamečių vaikų jų priežiūroje palikti negalima, vaikus būtina pristatyti į Rietavo socialinių paslaugų centrą. Paaiškinus L. M., kad nepilnamečiai vaikai nebus su ja palikti namuose, ši pradėjo elgtis agresyviai. Jos dukrą D. K. ištiko agresijos priepuolis ir ji su nepilnamečiu broliu V. K. užsidarė ir užsirakino kambaryje. L. M. šaukė, kad nė vieno vaiko neleis išvesti iš namų, trukdė užstodama kelią prieiti ir pabendrauti su A. K., trukdė atidaryti kambario duris, kuriame buvo užsidariusi D. K. su broliu. L. M. buvo įspėta, kad nenutraukus neteisėtų veiksmų ir neleidus vaikų iš šeimos paimti, bus panaudota fizinė jėga ir specialios priemonės - antrankiai, tačiau į perspėjimus nereagavo. Siekiant nepilnamečius vaikus patraukti iš nesaugios vaikams aplinkos, prieš L. M. buvo panaudota fizinė jėga, už nugaros surakintos rankos su antrankiais ir ji iš gyvenamojo namo išvesta, kad netrukdytų paimti vaikus. Dėl pasikartojančių D. K. agresijos priepuolių buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykusi felčerė įtarė psichinės ligos paūmėjimą ir nusprendė D. K. pristatyti į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, kur ji buvo palydėta. Nepilnamečiai A. ir V. K. pristatyti į Rietavo socialinių paslaugų centrą. Pridedama: peilis, supakuotas į paketą Nr. 202057 (b. l. 7-8).

Apžiūros protokole užfiksuota peilio apžiūra. Peilis susideda iš rankenos iš geležtės, geležtės ilgis 8,5 cm, kurios smaigalys nulaužtas, plotis 2,0 cm, rankena 11,0 cm ilgio, plotis 2,5 cm, bendras peilio ilgis 19,5 cm, nufotografuotas. Peilis kaip daiktinis įrodymas prijungtas prie ikiteisminio tyrimo bylos, nutarimu perduotas saugojimui Klaipėdos AVPK Rietavo PK (b. l. 9-12, 13, 14, 15).

Kitų objektų apžiūros protokole yra įrašas, darytas policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą tarnybine kamera „Transcand“. Apžiūros atlikimo eigą kamera filmuoja 2018-04-13, įrašo pradžia 19.32 valandą. Matosi gyvenamasis namas geltonos spalvos, kuriame gyvena nukentėjusioji ir įtariamasis. Tiesiai prieš kamerą stovi įtariamasis R. A.. Įtariamasis: ..... puolė, ginčijomės, ana man į pilvą davė, po to ji nuėjo peilius paėmė ant manęs puolė, tai ką man daryti tokiu atveju? Moters balsas: kas nuėjo peilį pasiėmė? Įtariamasis: palauk, palauk, eilės tvarka. Moters balsas: mes visi esame. Įtariamasis: taip, paskui ir aš pasiėmiau, nu, davai, vienas prieš vieną, sakau, jeigu nori taip. Moters balsas: su peiliais? Mergaitei 20 metų. Filmavimo zonoje pasirodo moteris, kuri kalbėjo. Tai yra įtariamojo sugyventinė D. K.. Pareigūno balsas: kabinėjaisi prie mergaitės, ji tau trinktelėjo nuėjai į trobą peilį parsinešei, sakei papjausiu? Įtariamojo sugyventinė įtariamajam: jo, jo. Ko tu dabar kitaip sakai? Išsigandai? Įtariamasis: ką jus čia dabar kalbate dviese? Pareigūnas paklausė įtariamojo, kas ta moteris ir kur ji gyvena. Įtariamasis kartu su moterimi atsako, kad jie yra sugyventiniai, gyvena tame name ir čia yra dar kaimynai. Įtariamojo sugyventinė: jis pradėjo prie tos mergaitės lįsti? Įtariamasis: kas, aš? Įtariamojo sugyventinė: o kas? Pareigūnės balsas: ta prasme, lįsti? Įtariamojo sugyventinė: nu, kaip? Įtariamasis: D., palauk, palauk. Ne taip buvo. Išėjome parūkyti. Pasikalbėjome. Nu, taip, buvo ten kažkoks kivirčas. Neliečiau aš jo. Aš atsisėdau ant suoliuko ir toliau sėdėjau. Gerai, vežkite mane, aš nesiginčiju, paklauskite tos mergaitės, ką aš blogo padariau? Įtariamojo sugyventinė: o ką ji tau blogo padarė? Įtariamasis: aš išėjau, parūkiau, nu, gal ir pasakiau kokį žodį, atsiprašau. Ana man į pilvą davė ir viskas. Pareigūno balsas: be reikalo nedavė. Įtariamojo sugyventinė: o ko tu lendi prie jos? Įtariamasis: ana draskė, mane, draskė. Įtariamojo sugyventinė: juk tai mergina, nu, su ta ranka davė į pilvą, Jėzau. Numirei. Ko tu ėjai tą peilį atsinešei? Įtariamasis: nu, veskite mane, veskite. Įrašo pabaiga 19.35 valandą. Po apžiūros CD su įrašu laikoma byloje Nr. 01-1-17927-18 (b. l. 22-23, 24).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), įrodo kaltinamojo R. A. kaltę padarius jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nepilnametei nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad girto ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas realiai.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Kaltinamasis R. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas sunkiai girtas (Klaipėdos AVPK Rietavo PK alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018-04-13, 19:39, R. A. nustatytas - 2,78 promilės girtumas (b. l. 25, 26, 27, 28)). Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų turinio matyti, kad jis kaltę pripažino tiek kiek prisiminė, pagarsintus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino teisingais. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu R. A. nesigailėjo, todėl jo prisipažinimo teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikalto anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų, apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui numatytos alternatyvios švelnesnės bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, skirtina bausmė bauda, esant pakankamam pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

Civilinis ieškinys

A. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Atsakovas R. A. ieškinį pripažino visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ieškinyje nenurodyti jokie ieškinio reikalavimo tenkinimo motyvai, iš teisme duotų A. K. parodymų matyti, kad ji labai išsigando.

Nagrinėjamos bylos kontekste, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji A. K. nepatyrė fizinių sužalojimų, nebuvo gydoma, dėl išgąsčio neatsirado jokių liekamųjų reiškinių, nepatyrė jokių dvasinių kančių ir išgyvenimų, todėl teismas ieškinio reikalavimą mažina iki 300,00 Eur.

Kiti klausimai

Išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmę baudą 50 MGL (2500,00 Eur).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos mokėjimo kodas 6801), ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. K. ieškinį tenkinti iš dalies. Iš R. A. priteisti 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti A. K., likusioje dalyje ieškinį atmeti. A. K. lėšų tvarkytoja paskirti jos atstovę pagal įstatymą - mamą L. M..

Daiktinius įrodymus: peilį (saugomą Rietavo PK pagal kvitą B Nr. 0035493) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti; CD laikmeną – palikti baudžiamojoje byloje.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmus.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis