- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- 2-4400-560/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00847-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- L. Š., A. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
susipažinęs su ieškovės G. V. ieškiniu atsakovams L. Š. ir A. Š. dėl pažeistų teisių gynimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarė J. Š. ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Gražina Vasiukevičienė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1. pripažinti, kad ieškovė paveldėjo po savo tėvo J. Š. mirties jam priklausiusią ½ dalį (pusę) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
2. pripažinti 2004-10-26 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dalį, kuria atsakovė L. Š. perleido ½ dalį (pusę) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. Š. , negaliojančia;
3. pripažinti, kad ieškovė paveldėjo po savo tėvo J. Š. mirties jam priklausiusią teisę įsigyti ½ dalį (pusę) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
4. pripažinti, kad ieškovė pagal 2003-09-25 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įgijo nuosavybės teisę į 1000/2000 dalių 0,2000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. 10 arų;
5. panaikinti notarės J. Š. 2009-04-27 išduotą mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 1400/2000 dalių 0,2000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
6. priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį priimti atsisakytina (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
CPK 57 str. 1 d. nustatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Tuo atveju, jei byloje dalyvaujančio asmens atstovas yra advokatas, iš CPK 56 str. 1 d., 57 str. 3 d., 58 str. ir 59 str. įtvirtintų teisės normų sisteminės ir loginės analizės seka, kad advokato teisės ir pareigos bei jų apimtis patvirtinamos su klientu sudarytoje sutartyje, kurioje turi būti aiškiai nurodyta, ar advokatas yra įgaliotas teisme vesti visas bylas bei atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant ir CPK 59 str. 2 d. išvardintus, ar advokatas yra įgaliotas vesti tik konkrečias bylas ir atlikti tik kai kuriuos konkrečius procesinius veiksmus. Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-09-26 konsultacijoje Nr. A3-9 nurodė, kad tuo atveju: „Kai advokatui, advokato padėjėjui pavedama teisme vesti tam tikrą ar kelias atstovaujamojo bylas arba atstovaujamojo vardu atlikti atskirus procesinius veiksmus, atstovavimo sutartyje būtina aiškiai nurodyti, kurią ar kurias bylas advokatas, advokato padėjėjas turi teisę vesti arba kuriuos procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu jis turi teisę atlikti“.
Šiuo atveju ieškinį ieškovės G. V. vardu pasirašė jos atstovas pagal pavedimą – advokatas A. G. . Kaip matyti iš teismui pateikto 2010-01-07 Sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 430-2010, sudarytos tarp ieškovės (klientės) ir advokato A. G. , išrašo, advokatas klientei pageidaujant buvo įpareigotas parengti procesinius dokumentus teismui dėl 2003-09-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VB7-1-3972 ir 2004-10-26 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. GŠ-11414 nuginčijimo ir/ar Klientės nuosavybės teisių į žemės sklypą bei jame stovinčius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo (Sutarties 1 str. 2 d.). Iš šios sutarties nuostatos seka, kad advokatas buvo įgaliotas parengti tik tuos procesinius dokumentus, kuriuose būtų reiškiami Sutarties 1 str. 2 d. išvardinti ieškovės materialiniai reikalavimai, tai yra reikalavimai dėl 2 konkrečių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į konkretų žemės sklypą ir į ant jo stovinčius statinius. Tuo tarpu kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškinyje be kitų reikalavimų, taip pat prašoma panaikinti notarės J. Š. 2009-04-27 išduotą mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 1400/2000 dalių 0,2000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl atsižvelgiant į išdėstyta darytina išvada, jog advokatas A. G. nėra įgaliotas ieškovės G. V. vardu parengti jokio procesinio dokumento, tame tarpe ir ieškinio, kurio materialinis reikalavimas būtų susijęs su paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimu.
Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 57 str. 1 ir 3 d. bei 59 str. 2 d. įgaliojimas advokatui pareikšti ieškinį turi būti atskirai aptartas rašytinėje sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje konsultacijoje nurodė: „kad advokato, advokato padėjėjo su klientu sudarytoje atstovavimo sutartyje esantis įrašas apie tai, jog advokatui, advokato padėjėjui pavedama vesti visas atstovaujamojo bylas, reiškia, kad šiose bylose atstovui suteikiama teisė atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus tuos veiksmus, kurie pagal CPK 59 straipsnio 2 dalį atstovavimo sutartyje turi būti aptarti atskirai“. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju iš teismui pateikto ieškovės (klientės) ir advokato sudarytos sutarties išrašo matyti, jog joje buvo aptarta advokato teisė parengti, pasirašyti ieškovės vardu procesinius dokumentus, susijusius su konkrečiais materialiniais reikalavimais, tačiau šioje sutartyje nebuvo konkrečiai nustatytas advokatui įgaliojimas pasirašyti bei pateikti ieškinį ieškovės vardu, darytina išvada, kad ieškovės atstovui apskritai nėra suteikta teisė ieškovės vardu reikšti ieškinį. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 8 p. darytina išvada, jog ieškinys yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl šį ieškinį priimti atsisakytina.
Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškinį padavus asmeniui, kuris neturi tokios teisės, teismas neskiria termino ieškinio trūkumams šalinti, kadangi su ieškiniu jau yra pateikta atstovavimo sutartis (ar jos išrašas), kurioje jau yra išreikšta šalių suderinta pozicija dėl atstovo pareigų ir jų apimties šioje byloje. Taip pat teismas pažymi, jog atsisakymas priimti ieškinį nekliudo ieškovei vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos nutartyje išvardintos aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2d. 8p., 290-291 str. str. teismas
nutaria:
Ieškovės G. V. ieškinį atsisakyti priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.