- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-2513-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31375-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- J. M., G. M., E. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tez Tour“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. M., G. M. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-527-820/2015 ieškovių J. M., G. M. ir E. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tez Tour“ dėl neturtinės žalos atlyginimo už turizmo paslaugų sutarties neįvykdymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovės J. M., G. M. ir E. M. kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo 4 036,72 EUR (13 938 Lt) neturinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareikštų reikalavimų pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, kad dėl atsakovo, kaip turistinių kelionių organizatoriaus, kaltės ieškovės neišvyko į iš anksto suplanuotą kelionę. Už kelionę sumokėtus pinigus atsakovas grąžino tik po to, kai buvo kreiptasi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Netinkamas atsakovo veikimas sukėlė ieškovėms neturtinę žalą, kuri yra lygi trigubai kelionės kainai (CK 6.574 straipsnio 5 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Konstatavęs, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas nesuteikė turizmo paslaugų, teismas ieškinį atmetė remdamasis 2014 m. rugpjūčio 25 d. šalių pasirašytos Taikos sutarties sąlygomis. Šią sutartį teismas kvalifikavo kaip šalių susitarimą, kuriuo išspręstas ginčas dėl netinkamo turizmo paslaugų teikimo. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Taikos sutarties 3 punktą ieškovės atsisakė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo teismine tvarka, teismas pažymėjo, jog procesine prasme ieškovės turėtų visų pirma reikšti reikalavimus dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius ir tik tuomet reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovės prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Skunde teigiama, kad Taikos sutartimi šalys nesprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Apeliančių patirtos neturtinės žalos atsakovas neatlygino ir dėl to su jomis nesitarė. Klaidingai išaiškinęs Taikos sutarties sąlygas, teismas nepagrįstai ieškinio netenkino.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti: skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus nurodoma, kad šalys ginčą išsprendė taikiai pasirašydamos Taikos sutartį (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.986 straipsnio 1 dalis). Apeliančių interesus rengiant Taikos sutarties tekstą, pasirašant sutartį atstovavo profesionali teisininkė. Taigi apeliantė J. M. turėjo suprasti sutarties tekstą ir kilsiančias pasekmes.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Šioje byloje nustatyta, kad apeliantė J. M. – veikusi savo vardu ir kaip kitų ieškovių įstatyminė atstovė, su atsakovu 2014 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė Taikos sutartį. Pastarąją šalys, kaip nurodytą sutarties įžanginėje dalyje, sudarė siekdamos užkirsti kelią ateityje kilti teisminiam ginčui dėl atsakovo netinkamai suteiktų paslaugų vykdant Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 14119602 (toliau – Sutartis). Taikos sutarties 3 punktu apeliantės, be kita ko, įsipareigojo neinicijuoti teisminių procesų dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo, kiek tai susiję su Sutarties vykdymu.
Taikos sutarties pasirašymo ir vykdymo aplinkybės, sąlygų tekstas patvirtina, kad šalys susitarė dėl taikaus tarp jų kilusio ginčo dėl paslaugų pagal Sutartį netinkamo teikimo sureguliavimo, t. y. apeliančių patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymu bei jo kompensavimu (CK 6.193 straipsnis). Kolegija pažymi, kad Taikos sutarties nuostatos – įskaitant 2 punktą – yra aiškios ir kalbiniu požiūriu nedviprasmiškos. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Taikos sutartimi šalys susitarė dėl to, kad apeliantės nereikalaus neturtinės žalos atlyginimo teismine tvarka. Toks pareiškimas kvalifikuotinas kaip pripažinimas, kad apeliančių patirtą neturtinę žalą visiškai kompensuoja atsakovo išmokėta suma. Vėlesnis apeliančių pozicijos dėl tų pačių aplinkybių pakeitimas yra nesuderinamas su įprastais sąžiningo elgesio standartais, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliančių interesus sprendžiant ginčą neteismine tvarka atstovavo profesionali teisininkė.
Dėl išdėstyto kolegija konstatuota, kad nenustatė pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai materialiąja teisine prasme kvalifikavo Taikos sutartį bei pagrįstai ieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.