Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. 2S-147-619/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
2S-147-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32806-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-147-619/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32806-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.;3.3.2.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, kuria skundas atmestas ir nustatė :

Aprašomoji dalis

I. Ginčo esmė

Skolininkas V. B. padavė skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės D. Prunskienės 2015 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymą Nr. Sd-5120, kuriuo antstolė 128,06 EUR apimtimi areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje. Nurodė, kad antstolės areštuotos, pareiškėjui priklausančios lėšos yra ne darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos. Minėtas lėšas pareiškėjas gavo iš mamos, kaip paramą būtiniausiems reikmenims įsigyti kalėjimo parduotuvėje. Antstolei areštavus pareiškėjui priklausančią sąskaitą, iš pareiškėjo atimta galimybė įsigyti higienos reikmenų, pašto ženklų, rašymo priemonių.

Šalies argumentai

Antstolė Daiva Prunskienė 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu Nr. 0068/10/03653/1, nesutikdama su pareiškėjo skundu, persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 634 str. 2 d. antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų padarinių, nes jis nevykdo sprendimo gera valia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo V. B. skundą atmetė. Konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtais. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog pinigai kuriuos gauna iš motinos skirti būtiniems poreikiams, todėl negalima į juos nukreipti išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atlieka bausmę, Kauno tardymo izoliatoriuje, kur yra užtikrinamas jo minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas (BVK 173 str.). Konstatavo, jog būtiniausius pareiškėjo poreikius užtikrina įkalinimo įstaiga, o ne jis pats, todėl CPK 668 str. 1 d. įtvirtintas draudimas šiuo atveju netaikytinas. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo būtinuosius papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami valstybės lėšomis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. nesutiko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi, prašė ją panaikinti ir tenkinti jo skundą. Nurodė, kad įkalinimo įstaigoje nedirba, kadangi neturi tokios galimybės. Pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, jo skundą atmetė nepagrįstai, konstatuodamas, kad būtiniausius pareiškėjo poreikius užtikrina įkalinimo įstaiga. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo CPK 688 str. 1 d. Pinigų suma į kurią antstolė nukreipė išieškojimą neviršija 1 MMA. Apeliantas nurodo, jog įkalinimo įstaiga negarantuoja bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių, todėl pareiškėjas nuolatos patiria išgyvenimus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Taip pat nurodė, jog nežinojo apie skolą valstybei iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., kadangi jam nebuvo pranešta. Pažymėjo, jog iš mamos gaunamos lėšos nėra darbo užmokestis, todėl antstolei areštavus šias lėšas buvo pažeista apelianto teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. B. skundas dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skolininkas skundą argumentavo tuo, kad jam atliekant bausmę piniginių lėšų jam perveda motina. Įkalinimo įstaiga neužtikrina būtiniausių jo poreikių, o dėl antstolės pritaikyto arešto jis negali įsigyti būtiniausių prekių, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas jo skundą dėl antstolės veiksmų neteisingai taikė CPK 668 str. normą, draudžiančią išieškoti pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiais apelianto argumentais pažymi, kad LR CPK 668 str. nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Kartu įgyvendinant proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus, tam tikrai skolininko turto daliai, kuris būtinas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta neliečiamybė, todėl iš jo negali būti išieškoma, šio turto sąrašas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pažymėtina, skolininkas atlieka bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 str., reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.) nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.). Nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Remiantis šiomis nuostatomis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad skolininkui V. B. įrodinėjančiam, kad antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.). Šioje konkrečioje situacijoje skolininkas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, priklausančios skolininkui V. B., privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui skolininkas nepateikė. Aplinkybę, kad skolininko minimalių poreikių tenkinimas yra užtikrintas valstybės lėšomis patvirtina ir paties apelianto atskirajame skunde pateikiamas higienos reikmenų sąrašas, bei išrašas iš Teisingumo ministro įsakymo (b.l. 28, 34). Esant šioms aplinkybėms pripažintini nepagrįstais apelianto teiginiai, jog areštavus sąskaitoje esančias lėšas jis neturi galimybės pasirūpinti savo asmens higiena. BVK 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, tačiau tai, kad nuteistiesiems yra leidžiama papildomai įsigyti būtinų jiems reikmenų, nereiškia, jog šių neįsigijus jų minimalūs poreikiai nėra užtikrinami. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų ar duomenų apie tokius skolininko būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis LR CPK 688 str. taikymas būtų ydingas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė