Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-02-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1237-982/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
A2.6.-1237-982/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00828-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
M. Ž.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1237-982/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00828-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 25 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), M. Ž., vairuodama automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti nebuvo atidi, neįvertino kelio dangos būklės, nesuvaldžiusi automobilio slysdama atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Nesant apgadinto automobilio valdytojo eismo įvykio vietoje nesustojo, policijai ar nukentėjusiam asmeniui nepranešusi apie įvykį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu pagadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais M. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 127, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Ž. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi. Nurodė, kad 2016-01-25, 10.00 val. vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausos jos dukrai (duomenys neskelbtini) parkavimosi aikštelėje. Važiuodama atbuline eiga, esant nelygiai dangai, šiek tiek sumėtė automobilį, ko pasekoje, jos manymu, ji atsitrenkė į bortą. Kad kliudė stovintį automobilį nepastebėjo, skubėjo ir manė, kad atsitrenkė į bortą ir nuostolius padarė tik sau. Vėliau jai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė apie padarytą eismo įvykį. Sutinka, kad per skubėjimą padarė klaidą, neišlipusi iš automobilio ir jo neapžiūrėjusi, ir taip negalėjo suprasti, kad tikrai nepadarė žalos šalia stovėjusiam automobiliui.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų faktą ir M. Ž. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus stovėjimo aikštelėje į Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus minėtu adresu, buvo rastas automobilis Hyundai H1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo rasti galinio žibinto dūžio stikliukai, galimai pasišalinusio automobilio Volvo, tamsios spalvos (b. l. 3), M. Ž. paaiškinimas (b. l. 5) D. U. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-01-25 apie 10.30 val. jis parvežė vaistus, tyrimus iš (duomenys neskelbtini) ligoninės ir pastatė automobilį Hyundai H1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kol buvo nuėjęs į ligoninę, į minėtą automobilį įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 6), L. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-01-25 apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), ligoninės aikštelėje, automobilis Volvo, važiuodamas atbulas, kaire užpakaline puse atsitrenkė į ligoninės automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14-16), fotonuotraukos, iš kurių matyti automobiliams Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padaryti apgadinimai (b. l. 17-20), transporto priemonės techninės apžiūros atkas, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai, įspaustas ir deformuotas užpakalinis kairys kampas, leistas galinio bamperio kampas, skilęs užpakalinis kairys žibintas, pagal apgadinimų aukštį ir pobūdį atitinka tiriamo įvykio aplinkybes bei padaryta išvada, kad Volvo apgadinta tiriamo eismo įvykio metu (b. l. 21).

Kaip matyti, kad M. Ž. teigia, jog nesuprato kliudžiusi kitą transporto priemonę, tačiau manė atsitrenkusi į bortelį. Tačiau teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro priešingą išvadą, t.y., kad M. Ž. suprato kliudžiusi kitą transporto priemonę ir iš eismo įvyko vietos pasišalino tyčia. Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 9), taip pat ir nuotraukų (b. l. 17-20) matyti, kad apgadintas Hyundai automobilis stovėjo išilgai pastato sienos. Šalia ir aplink automobilį jokių bortelių nėra. Be to, buvo atsitrenkta į Hyundai užpakalinį kairįjį kampą, esantį toliau nuo sienos. Tokiu būdu, įvykus kontaktui ir vertinant situaciją, M. Ž. negalėjo pagrįstai manyti, kad atsitrenkė į bortelį, nes stovėjusį automobilį taip pat kliudė savo automobilio galine kairiąja dalimi ir po smūgio, sustojusi, privalėjo matyti, kad atstumas iki artimiausių objektų, t.y. pastato, yra didelis, juo labiau, kaip minėta, toje vietoje jokių šaligatvių ar bortelių nebuvo, ir, kad ji apgadino šalia stovėjusią transporto priemonę. Be to, apgadinimų mastas, t.y. apgadintas ne tik automobilio Volvo bamperis, tačiau ir automobilio kėbulas, galinis žibintas, rodo, kad vairuotoja turėjo suprasti, kad kliudė kitą transporto priemonę, o ne atsitrenkė, kaip ji teigė, į bortelį.

Taigi, iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad M. Ž. vairavo automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, taip padarydama turtinę žalą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 127, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl ji baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

M. Ž. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo gailisi padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į tai, jog M. Ž. neneigė apgadinusi kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, iš karto jiems tai pripažino, su jais bendradarbiavo. Transporto priemonių apgadinimai nėra itin dideli. Be to, M. Ž. vairavimo stažas daugiau kaip 25 metai. Per šį laikotarpį vos 3 kartus buvo baudžiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, o paskutinį kartą prieš penkerius metus bausta kaip pėsčioji, todėl teismas daro išvadą, kad M. Ž. yra pakankamai preciziškai Kelių eismo taisyklių besilaikanti vairuotoja, o jos padarytas pažeidimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga nei protinga. Tokiu būdu už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą skirtina nuobauda mažintina. Teismo įsitikinimu ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius UrbonasPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16054794868.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).