- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- I-1214-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- individualios įmonės „Armos“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.14.3Kiti su pelno mokesčiu susiję klausimai
- 12.15.7Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. S. (D. S.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Armos“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja IĮ „Armos“ pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. S-236(7-201/2017); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 69-86; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (6.5)-FR0682-231 ginčo dalyje.
Pareiškėja su skundžiamais sprendimais nesutinka ir nurodo, kad tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija, nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnį ir pažymi, kad nors atsakovė teigia, jog taikė ekonominių modelių metodą, tačiau įvertinus patikrinimo medžiagą akivaizdu, kad faktiškai apskaičiavimui buvo taikytas palyginamasis metodas. Skunde nurodoma, kad nepagrįstai atsakovė pirmiausia nevertino, ar galima mokestinę prievolę apskaičiuoti įprastine tvarka ir nepagrįstai ją apskaičiavo pagal jos atliekamą įvertinimą.
Skunde pažymima, kad tokiu būdu apskaičiuojant mokestinę prievolė, mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį, tačiau atsakovė, apskaičiuodama mokesčių bazę, taikė ekonominių modelių metodą, tačiau nevertino kitų aplinkybių, kurių tiesioginė įtaka galėjo būti įvertinta.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad atsakovė rėmėsi netinkamais duomenimis, t. y. menamų ūkio subjektų duomenimis, kadangi VŠĮ „Emprekis“ naudoja išvestinius statistinius rinkos duomenis, kai tuo tarpu kainai turi įtakos regionas, veiklos apimtys, taikoma nuolaidų sistema. Skunde nurodo, kad atsakovė nepagrįstai nustatė, jog automobiliai turėjo didelių defektų, dėl kurių eksploatuoti transporto priemones nebuvo įmanoma, o remonto kaštai galėjo viršyti beveik pusę automobilio kainos.
Skunde pažymima, kad buvo sudarytos oficialios transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, kurios buvo tinkamai pasirašytos, todėl aplinkybė, kad pareiškėja apskaitoje padarė klaidas ir galimai nedeklaravo visų pajamų, neįrodo mokesčių įstatymų pažeidimo fakto ir savaime nepatvirtina pareiškėjos piktnaudžiavimo teise.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad atsakovė objektyviai neįvertino pareiškėjos verslo specifikos ir netinkamai vertino faktines aplinkybes, taip pat nenustatė mokesčių vengimo fakto ankstesnėje pareiškėjos veikloje, o patikrinimo metu nenustatyti apskaitos vedimo pažeidimai. Skunde taip pat teigiama, kad atsakovė atliko transporto priemonių pirkėjų apklausą ir nors fiziniams asmeninis buvo parduotas 71 automobilis, tačiau atsakymus iš jų pateikė tik 25 asmenys, todėl pareiškėja mano, kad atsakovė, neturėdama visų atsakymų, nepagrįstai rėmėsi šia apklausa.
Pareiškėja skunde akcentuoja, jog atsakovė gautus atsakymus iš pirkėjų dėl automobilių kainos lygino su VŠĮ „Emprekis“ duomenimis ir atsižvelgė į automobilių pardavimo skelbimus internete, tačiau manytina, kad ydinga tapatinti skelbime nurodytą automobilio kainą ir realią jo pardavimo kainą, kadangi visi pirkėjai siekia kuo daugiau nusiderėti nuo siūlomos kainos.
Skunde taip pat teigia, kad atsakovė nepagrįstai taikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 17 straipsnį, nes nėra įvykdytos dvi sąlygos, kurioms esant galima taikyti šį straipsnį.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nesutinka ir su pritaikyta 30 proc. dydžio bauda ir nurodo, kad mokesčių administratorius neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, t. y. pareiškėjos bendradarbiavimą ir tai, kad buvo pateikti visi dokumentai, reikalingi patikrinimui atlikti.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka ir paaiškina, kad surinkusi informaciją apie automobilių pardavimo momentu galiojusias rinkos ir faktines pardavimo kainas pagal pirkėjų apklausas, nustatė, kad pareiškėja pardavimo dokumentuose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas ir transporto priemonių pardavimą įformino mažesnėmis nei rinkos kainomis.
Atsiliepime nurodoma, kad buvo tinkamai pritaikytas MAĮ 70 straipsnis, nes pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, o mokestinės prievolės nėra galimybės nustatyti ją apskaičiuojant įprastine tvarka.
Atsakovė teigia, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu yra gavusi 3 770 561 Lt pajamų, o deklaravo tik 2 642 Lt mokėtiną pelno mokestį, o per 5 paskutinius veiklos metus uždirbusi 23 909 596 Lt apskaitytas pajamas, pelno apskaičiavo ir deklaravo 94 762 Lt, kas sudaro tik 0,4 proc. visos apskaitytų pajamų sumos. Atsakovė pažymi, kad taip pat palygino pareiškėjos bendrąjį pelningumą ir grynąjį pelningumą bei šiuos rezultatus palygino su kitų keturių Tauragės apskrities tokios pat rūšies veiklą vykdančių įmonių pardavimų bendruoju ir grynuoju pelningumu, ir nustatė, kad pareiškėjos bendrasis pelningumas yra mažesnis už kitų trijų atsitiktine tvarka parinktų įmonių pelningumu.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad buvo įvertinta tai, jog didžioji dalis automobilių po pardavimo buvo apdrausti, t. y. buvo tinkami eksploatuoti, todėl mano, jog transporto priemonės neturėjo didelių defektų dėl kurių negalėjo dalyvauti eisme.
Atsakovė pažymi, kad apklausus dalį automobilius pirkusių asmenų, buvo nustatyta, kad transporto priemones jie pirko už didesnę nei realiai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje sumą, taip pat automobilių pardavimo kainas palyginę su VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, nustatė, kad parduotų transporto priemonių apskaityta pardavimo kaina skiriasi nuo rinkos kainos 51,15 proc., t. y. pareiškėja automobilius pardavė ne tomis aplinkybėmis, kaip nurodė ir apskaitoje fiksavo bei į mokesčių deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas.
Skunde teigiama, kad pareiškėja, apskaitydama mažai pelningą veiklą, pajamas, neatitinkančias tikrųjų rinkos kainų vertės, deklaravo sistemingai, todėl atsakovė pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio. Atsižvelgus į tai, pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjos mokesčių bazę nustatyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. tiesiogiai, nėra galimybės, todėl ji buvo nustatyta netiesiogiai, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.
Atsakovė, pasisakydama dėl baudos dydžio, pažymėjo, kad pareiškėjai 30 proc. dydžio bauda buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyti jos sąmoningi ir kryptingi veiksmai, siekiant išvengti PVM ir pelno mokesčio mokėjimo, dėl ko mokestinio patikrinimo metu atsakovė mokesčius turėjo apskaičiuoti taikydama MAĮ 70 straipsnio nuostatas, taip pat tai, jog pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė patikrinimui paaiškinimus ir dokumentus, tačiau patikrinimo metu nenustatyta, jog švelninančių aplinkybių būtų buvę daugiau ir lemiančių mažesnės nei vidurkis baudos skyrimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atstovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. S-236(7-201/2017), Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 69-86 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (6.5)-FR0682-231 dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi pareiškėjos PVM ir pelno mokesčio mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad pareiškėja, vykdydama veiklą – naudotų variklinių transporto priemonių pardavimą, nustatė, kad ji pardavimo dokumentuose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas, transporto priemonių pardavimą įformino mažesnėmis nei rinkos kainomis.
Atsižvelgus į tai, pareiškėjai buvo pritaikytas ekonominių modelių metodas ir nuo papildomai nustatytos parduotų transporto priemonių Lietuvoje ir į kitose Europos Sąjungos valstybėse 83 501,68 Eur (288 314,61 Lt) apmokestinamosios vertės apskaičiuota 17 535,37 Eur (605 46,12 Lt) PVM. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įvertinusi tai, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu papildomai neapskaičiavo ir nedeklaravo 288 314,61 Lt pajamų, papildomai pareiškėjai apskaičiavo 12 525,25 Eur (43 247,19 Lt) pelno mokesčio, apskaičiavo 6 900,15 Eur PVM delspinigius ir 3 868,28 Eur pelno mokesčio delspinigius bei skyrė 5 260 PVM baudą ir 3 757 Eur pelno mokesčio baudą.
Valstybinė mokesčių inspekcija ginčijamu sprendimu pakeitė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (6.5)-FR0682-231 dėl 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-117 tvirtinimo ir pareiškėjai nurodė sumokėti 17 535,37 Eur PVM, 5 260 Eur PVM baudą (30 proc. mokesčio dydžio), 3 450,07 Eur PVM delspinigius, 12 525,25 Eur pelno mokestį, 3 757 Eur pelno mokesčio baudą (30 proc. mokesčio dydžio) ir 1 934,14 Eur pelno mokesčio delspinigius.
Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja didžiąją dalį įsigytų naudotų automobilių iš Prancūzijos ir Italijos įmonių bei fizinių asmenų eksportavo į Rusiją, Kirgiziją, Ukrainą, Baltarusiją, Tadžikistaną, Kazachstaną (parduotos 82 transporto priemonės), dalį pardavė Lietuvos rinkoje fiziniams ir pavieniams juridiniams asmenims (parduoti 86 automobiliai), dalį kitų Europos Sąjungos šalių (į Lenkiją, Latviją, Estiją, Čekiją, Prancūziją) piliečiams ir pavieniams tų šalių juridiniams asmenims (parduoti 69 automobiliai). Pareiškėja apskaitė 237 transporto priemonių pardavimą, pardavimo už transporto priemones pajamos sudarė 3 769 250 Lt. Pareiškėjos visų parduotų transporto priemonių (237) vidutinis antkainis sudarė 7,32 proc. Pareiškėjos bendrasis pelningumas sudarė 6,82 proc., grynasis pelningumas (santykis tarp grynojo pelno ir pardavimo pajamų) siekė vos 0,4 proc. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos bendrasis pelningumo rodiklis 2,35 karto, o grynojo pelno rodiklis 5,25 karto mažesnis nei statistiniai šalies duomenys. Pareiškėjos pelningumo rodiklius palyginus su Tauragės apskrities įmonių, vykdančių prekybą naudotais automobiliais, rodikliais, nustatyta, kad pareiškėjos bendrasis ir grynasis pelningumas atitinkamai 6,82 proc. ir 0,4 proc. mažesnis nei kitų Tauragės įmonių. Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu gavusi 3 770 561 Lt pajamas deklaravo tik 2 642 Lt mokėtiną pelno mokestį. Atsakovė įvertinus pareiškėjos penkerių metų, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m., veiklos rezultatus, nustatė, kad pareiškėjos pelnas nuo visų apskaitytų pajamų sudarė tik 0,4 proc, taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja apyvartinių lėšų trūkumui padengti skolinosi (100 000 Lt ir 30 000 Eur) iš kredito įstaigų.
Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti parduotų transporto priemonių vertę, naudojosi informacija iš VšĮ „Emprekis“ informacinės sistemos, www.autoplius.lt internetinės svetainės, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ pateiktais duomenimis bei transporto priemones pirkusių asmenų pateiktais paaiškinimais.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos automobiliai 2013 m. buvo parduoti už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių, taip pat nustatyta, jog pirkti automobiliai buvo su nedideliais defektais, nes 84 transporto priemonės iš 101 (83,16 proc.) buvo draustos ne vėliau kaip kitą dieną po pardavimo, todėl galėjo dalyvauti eisme ir neturėjo rimtų defektų, dėl kurių galėtų ženkliai sumažėti, lyginant su rinkos kaina, jų pardavimo kaina.
Remiantis bylos medžiaga matyti, kad mokesčių administratorius kreipėsi į 52 fizinius asmenis.
Atsakymus pateikė 25 asmenys, iš jų 17 nurodė, kad mokėjo ne daugiau, nei nurodyta pirkimo dokumentuose, 4 asmenys nurodė, kad neatsimena, kiek mokėjo arba duomenis apie sumokėtą sumą atsisakė pateikti, o 4 fiziniai asmenys nurodė, kad mokėjo daugiau, nei nurodyto pareiškėjos išrašytoje pažymoje ar PVM sąskaitoje faktūroje, o sumokėta suma nuo pardavimo dokumente nurodytos sumos skiriasi nuo 3 000 Lt iki 5 650 Lt, t. y. 31,96 proc. Iš 25 pateikusių paaiškinimus asmenų 20 nurodė, kad įsigijimo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, važiuojantis, remonto nereikėjo, kad buvo nedideli trūkumai ir turėjo tik kosmetinių defektų. Remiantis bylos medžiaga V. J.
2015 m. lapkričio 5 d. paaiškinime nurodė už automobilį „Toyota RAV4“ mokėjęs 15 600 Lt, o
2013 m. kovo 5 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta sumokėta 9 950 Lt suma, A. Z.
2015 m. lapkričio 12 d. paaiškinime nurodė už automobilį „Land Rower Freelander“ mokėjęs
11 800 Lt, o 2013 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta 8 600 Lt suma, R. V. 2015 m. lapkričio 25 d. paaiškinime nurodė už automobilį „VW Passat“ mokėjęs apie
2 000 Eur (t. y. apie 6 904 Lt), o 2013 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta 3 900 Lt suma, A. R. 2015 m. lapkričio 27 d. paaiškinime nurodė už automobilį „Mercedes Benz“ mokėjęs 20 000 Lt, o 2013 m. spalio 17 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta 17 000 Lt suma.
Patikrinimo metu mokesčių administratorius pareiškėjos apskaitytas parduotų automobilių kainas palygino su vidutinėmis kainomis, skelbiamomis VšĮ „Emprekis“ informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į minėtos informacinės sistemos nurodytą mažiausią kainą ir iš 129 fiziniams asmenims parduotų automobilių, atmetęs ribines reikšmes (rodiklius) turinčius automobilius, mokesčių administratorius atrinko 72 pareiškėjos parduotas transporto priemones ir nustatė, kad šių parduotų transporto priemonių apskaityta pardavimo kaina skiriasi nuo rinkos kainos 51,15 proc. (apskaičiavus svertinį vidurkį).
Įvertinus vykdyto patikrinimo duomenis, matyti, kad mokesčių administratorius koregavo ne visas pareiškėjos 2013 m. automobilių pardavimo kainas, o tik 72 automobilių, parduotų Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalių fiziniams asmenims, t. y. iš 129 naudotų automobilių parduotų fiziniams asmenims mokesčių administratorius nevertino: 4 automobilių kainų, nustatytų pagal pirkėjų paaiškinimus, 26 parduotų automobilių kainų, kurie buvo nedrausti ar drausti vairuotojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Lietuvoje po pardavimo antrą dieną ir vėliau, 18 automobilių kainų, kurie neturėjo tikslių techninių atitikmenų VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje, 9 automobilių kainų, kurie buvo parduoti didesne nei rinkos kaina.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punktu, mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti. Vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigūnas turi pasirinkti tokį informacijos šaltinį, kuris leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą. Pagal minėtų Taisyklių 29 punktą, mokesčių administratorius gali remtasi informacija gauta iš: kitų asmenų gauti duomenys (29.3 papunktis), registrų (kadastrų) (29.5 papunktis), žinynų, katalogų duomenys (29.8 papunktis), interneto svetainių (29.10 papunktis), duomenys gauti iš kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius, gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją (29.11 papunktis).
Mokesčių administratorius, remdamasis VšĮ „Emprekis“ informacinės sistemos, www.autoplius.lt internetinės svetainės, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ pateiktais duomenimis bei transporto priemones pirkusių asmenų pateiktais paaiškinimais, nustatė, kad pareiškėja automobilius pardavė ne tkiomis aplinkybėmis, kaip nurodė, t. y. apskaitoje fiksavo ir į mokesčių deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas. Pareiškėja mano, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi transporto priemones pirkusių asmenų paaiškinimais ir VšĮ „Emprekis“ informacine sistema, tačiau teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir pažymi, kad mokesčių administratorius, siekdamas patikrinti pasirašytų pirkimo–pardavimo sutarčių ir apskaitoje vestų duomenų realumą, turėjo kreiptis į transporto priemones pirkusius asmenis ir palyginti jų pateiktus atsakymus su duomenimis, esančiais transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartyse, o priešingų duomenų, kurie paneigtų transporto priemones įsigijusių asmenų paaiškinimus, pareiškėja nepateikė. Pareiškėja mano, kad VšĮ „Emprekis“ informacinėje sistemoje nurodyta kaina negalėti atitikti tikrosios automobilio kainos, kurią galima nustatyti tik individualiai apžiūrėjus transporto priemonę, tačiau teismas su pareiškėjos argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad VšĮ „Emprekis“ informacinėje sistemoje surandama tokius pačius techninius parametrus atitinkanti transporto priemonė, kurios kaina nuo parduodamos transporto priemonės, atsižvelgiant į tuo metu esančias sąlygas rinkoje, gali skirtis neženkliai, tačiau pareiškėjos parduotų transporto priemonių kaina skiriasi nuo rinkos kainos 51,15 proc. Skunde taip pat teigiama, kad transporto priemonės turėjo didelių defektų, tačiau tokia skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ pateiktais duomenimis, dalis transporto priemonių, kurias vertino mokesčių administratorius, buvo apdraustos iškarto po pardavimo ir galėjo dalyvauti eisme, o 20 asmenų, iš 25 pateikusių paaiškinimus, nurodė, kad įsigijimo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, važiuojantis, remonto nereikėjo, kad buvo nedideli trūkumai ir turėjo tik kosmetinių defektų. Akcentuotina, kad transporto priemonė, turinti didelių defektų, kaip teigia pareiškėja, negalėtų atitikti visų techninės apžiūros reikalavimų ir dalyvauti kelių transporto eisme, todėl mokesčių administratorius nustatęs, kad po transporto priemonės įsigijimo buvo iškarto įsigytas automobilio draudimas, pagrįstai padarė išvadą, kad transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos.
Pagal Taisyklių 4.1 papunktį, įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, t. y. apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais. Remiantis Taisyklių 6.3.6 papunkčiu, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius atlieka vertinimą. Mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklausys nuo to, kokie duomenys, informacijos šaltiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatą. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus. Mokesčių administratorius, prireikus, gali taikyti ekonominių modelių metodą.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalis transporto priemones nusipirkusių asmenų nurodė, jog jos buvo techniškai tvarkingos ir buvo mokėta ženkliai didesnė kaina nei apskaitoje nurodė pareiškėja, tai, kad VšĮ „Emprekis“ sistemoje parduotų transporto priemonių kainos yra daug didesnės nei deklaruoja pareiškėja, tai, jog transporto priemonės, po jų įsigijimo buvo apdraustos ir galėjo dalyvauti kelių transporto eisme bei tai, kad pareiškėjos pelningumo rodiklius palyginus su Tauragės apskrities tokių pačių įmonių, vykdančių prekybą naudotais automobiliais, rodikliais, nustatyta, kad pareiškėjos bendrasis ir grynasis pelningumas atitinkamai 6,82 proc. ir 0,4 proc. mažesnis nei kitų Tauragės įmonių, o pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu gavusi 3 770 561 Lt pajamų deklaravo tik 2 642 Lt mokėtiną pelno mokestį, konstatuoja, jog pareiškėjos parduotų automobilių pardavimo kainos per tikrinamąjį laikotarpi buvo mažinamos į sąskaitas faktūras įrašant neteisingus duomenis. Teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad pardavimo dokumentuose, nurodydama mažesnes sumas, nei gavo faktiškai, pareiškėja sumažino pardavimo pajamas ir taip iškreipė savo veiklos tikrąją ekonominę esmę, o buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų daryti priešingas išvadas ir paneigtų mokesčių administratoriaus išdėstytus argumentus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo teisės aktų nustatytos pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-147/2011, 2011 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1427/2011). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėja pardavimo dokumentuose nurodė sumažintas pardavimo kainas ir transporto priemonių pardavimą įformino mažesnėmis nei rinkos kainomis ir nedeklaravo visų privalomų mokėti mokesčių.
Pareiškėja nesutinka su paskirta 30 proc. dydžio bauda ir mano, kad ji yra ženkliai per didelė. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarime nurodytus baudų dydžio nustatymo principus, padarė išvadą, kad skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, o tuomet, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bendradarbiavimą, bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, baudos dydis turi būti mažinamas arba didinamas nuo jos vidutinio dydžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261‑214/2008).
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio nuostatas skiriamos baudos dydis priklauso nuo visų kompleksiškai vertinamų su konkrečiu atveju susijusių minėtų aplinkybių, o esant atsakomybę didinančių ir mažinančių aplinkybių pusiausvyrai (ar tokių aplinkybių nesant), skiriamas įstatyme nustatytos minimalios ir maksimalios sankcijos vidurkis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575‑916/2010, 2010 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442‑884/2010, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438‑1546/2010). Padaryto pažeidimo pobūdis, kaip aptariamą baudą individualizuojanti aplinkybė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai yra siejamas su pažeidimą padariusio mokesčių mokėtojo kaltės forma (tyčia, neatsargumu), pažeidimu siektais tikslais, jų (pažeidimų) trukme, daugetu, padarytos žalos dydžiu ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438‑1546/2010, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438‑1117/2010)
Atsižvelgus į tai bei į vertinus susiklosčiusias aplinkybes, darytina išvada, kad lengvinančios aplinkybės yra tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir teikė reikiamus dokumentus, o sunkinančiomis aplinkybėmis, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija laiko tai, jog pareiškėja netinkamai vykdė jai teisės aktų nustatytas pareigas apskaičiuoti teisingai privalomus mokėti mokesčius. Remiantis minėtais duomenimis, darytina išvada, kad yra nustatytos tiek sunkinančios aplinkybės, tiek lengvinančios aplinkybės, teismas taip pat pažymi, kad įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, matyti, kad pareiškėja sistemingai mažino transporto priemonių kainą sąskaitose faktūrose ir ne per klaidą apskaitos dokumentuose bei deklaruojant mokėtinus mokesčius, sumažino privalomą mokėti mokesčių sumą, todėl laikytina, kad tiek mokesčių administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija pagrįstai nustatė 30 proc. baudos dydį ir mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos individualios įmonės „Armos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.