Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-01-30 · Administracinė byla Nr. I-396-602/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-01-30
Bylos Nr.
I-396-602/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Veslava Ruskan, Raimondas Blauzdžius
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinei muitinei
Trečiasis asmuo
UAB ,,Kauno žuvys”, UAB ,,Talga”, UAB ,,Kauno žuvis”
Pareiškėjas
UAB ,,Palasėja”
Kategorijos
  • 10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-396-602/2009Procesinio sprendimo kategorija 10.2; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2009 m. sausio 30 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Sigitai Brasienei,

dalyvaujant atsakovų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Dariui Binkiui, Kauno teritorinės muitinės atstovei Jelenai Kulešovai, trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Kauno žuvys” atstovui Kęstučiui Jurgilui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Palasėja” skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinei muitinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,,Talga”, UAB ,,Kauno žuvis” dėl sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

byloje nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės pareigūnai atliko UAB ,,Palasėja” (toliau – pareiškėjas) ūkinės – komercinės veiklos, susijusios su prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros vykdymu laikotarpiu nuo 2004-05-01 iki 2005-12-31, patikrinimą ir 2006-03-31 surašė patikrinimo aktą Nr. 6KM017M (b.l. 124-132).

Rezoliucinė dalis

2006-05-09 Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo sprendimu Nr.6KM32/29 „Dėl 2006-03-31 UAB „Palasėja” mokestinio patikrinimo akto Nr.6KM017M tvirtinimo” nuspręsta:

1) patvirtinti UAB „Palasėja” 2006-03-31 mokestinio patikrinimo aktą Nr.6KM017M;

2) pakeisti UAB „Palasėja” deklaruotų prekių TARIC nomenklatūros kodą iš 1905.9045.00.7001 į 1905.90.45.00.7015 pagal duomenis nurodytus sprendimo 1 lentelėje;

3) taikyti UAB „Palasėja” 2004-05-24 BAD Nr. 4KR23400747 deklaruotoms prekėms, turinčioms Rusijos prekių kilmę patvirtinantį dokumentą A formos kilmės sertifikatą Nr.A 364825 (2004-05-20), tarifinę preferenciją;

4) perskaičiuoti UAB „Palasėja” importuotų prekių, įformintų sprendimo 1 lentelėje nurodytais bendraisiais administraciniais dokumentais, PVM apmokestinamąją vertę ir importo mokesčius, apskaičiuoti mokestinę prievolę: muito (A10) 20777 Lt, importo PVM (B00) 3993 Lt, delspinigių už nesumokėtą muitą (812) 3376 Lt, delspinigių už nesumokėtą importo PVM (860) 652 Lt pagal duomenis, nurodytus sprendimo 1 lentelėje.

5) skirti UAB „Palasėja” 4953 Lt baudą (894) už neapskaičiuotus mokėtinus mokesčius, 20 proc. nuo papildomai apskaičiuotos mokesčių sumos, kaip nurodyta sprendimo lentelėje Nr. 1;

6) įregistruoti UAB „Palasėja” mokestinę prievolę: muito (A10) 20777 Lt, importo PVM (B00) 3993 Lt, delspinigių už nesumokėtą muitą (812) 3376 Lt, delspinigių už nesumokėtą importo PVM (860) 652 Lt ir 4953 Lt baudą, apskaičiuotą už neteisėtai sumažintus mokėtinus mokesčius pagal bendruosius dokumentus, nurodytus sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte;

7) įpareigoti UAB „Palasėja” įstatymų nustatyta tvarka į muitinės įstaigos sąskaitą sumokėti mokestinę prievolę: muito (A10) 20777 Lt, importo PVM (B00) 3993 Lt, delspinigių už nesumokėtą muitą (812) 3376 Lt, delspinigių už nesumokėtą importo PVM(860) 652 Lt ir 4953 Lt baudą (894), apskaičiuotą sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte.

8) taisyti bendrojo administracinio dokumento rinkinius pagal sprendimo 1 lentelės duomenis.

9) informuoti apie sprendimą UAB „Palasėja” ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyrių (b.l. 116-123)

2006-05-31 pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės 2006-05-09 sprendimą apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) (b.l. 113-115).

Muitinės departamentas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir 2006-07-04 sprendimu Nr. 1A-4.14-272 pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį įmonės mokestinį patikrinimą, nurodydamas, kad papildomas prekės kodas nustatytas prekėms, kurių mėginiai nebuvo imti (b.l. 111-112).

Kauno teritorinės muitinės pareigūnai atliko pakartotinį mokestinį patikrinimą ir 2008-03-20 surašė mokestinio patikrinimo aktą Nr. 8KM014M (b.l. 93-108).

2008-05-22 Kauno teritorinė muitinė sprendimu Nr. 8KM32/16 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2008-03-20 patikrinimo aktą, kuriame pakartotinai buvo apskaičiuoti anksčiau nurodyti muito mokesčiai, išskyrus sumažintą mokėtinų delspinigių sumą, t.y. apskaičiuota 1727 Lt delspinigių nuo importo PVM (860) (b.l. 81-92).

2008-06-16 pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendimą apskundė Muitinės departamentui (b.l. 78-80).

Muitinės departamentas 2008-08-28 sprendimu ,,Dėl UAB ,,Palasėja” skundo” Nr. 1A-4.13-502 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendimą (b.l. 39-32).

2008-09-25 pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendimą Nr. 8KM32/16 ir 2008-08-28 Muitinės departamento sprendimą Nr. 1A-4.13-502 kaip neteisėtus ir nepagrįstus (b.l. 3-6, 146-149).

Pareiškėjas paaiškino, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka dėl tokių priežasčių: 1) bendrovė muitinės apskaičiuotus mokesčius už importuotas prekes sumokėjo laiku ir visiškai; 2) nesuprantama, kokiu pagrindu muitinė pakeitė deklaruotą prekės kodą 1905.90.45.7001 į 1905.90.45.00.7015. Prekės kodas deklaruotas, remiantis produkcijos gamintojo informacija apie sudedamąsias dalis. Muitinė mėginių neėmė ir jokių laboratorinių tyrimų neatliko, kitokio dokumento apie produkcijos sudedamąsias dalis negavo. Tokiu būdu muitinė, pakeisdama deklaruotą kodą, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatas ir toks sprendimas neatitinka Mokesčių administravimo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo kriterijų; 3) už pateiktos muitinei informacijos teisingumą atsako deklarantas. Dėl prekių pateikimo muitinei ir deklaravimo buvo sudarytos sutartys su UAB „Kauno žuvis” ir UAB „Talga”. Tokiu būdu, pareiškėjui priklausančių prekių deklarantu buvo paminėtos bendrovės ir jos, o ne pareiškėjas, teisės aktų nustatyta tvarka turi atsakyti už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodyta muitinės procedūra, įvykdymą. Dėl šios priežasties, pareiškėjo nuomone, naikintina bauda ir delspinigiai. Pareiškėjo teigimu, bendrovė jokių įstatymų nepažeidė, muitinio įforminimo metu ir mokestinių patikrinimų metu pateikė visą turimą informaciją apie importuojamas prekes, tame tarpe prekių tiekėjo pateiktą dokumentą apie prekių sudedamąsias dalis. Pareiškėjo teigimu, bendrovė negali būti atsakinga už tiekėjo dokumentuose nurodytą informaciją. Pažymėjo, kad tokie dideli, ir pareiškėjo nuomone, nepagrįstai apskaičiuoti mokesčiai smarkiai atsilieps bendrovės finansiniams rodikliams. Nurodė, kad nuo to laiko, kai buvo forminamos ginčijamos muitinės prekės, praėjo jau trys metai, tačiau į šią aplinkybę nebuvo tinkamai atsižvelgta.

Į teismo posėdį pareiškėjo atstovas neatvyko.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 25-27).

Nurodė, jog tai, kad bendrovė sumokėjo muitinio įforminimo metu bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniuose deklaruotus mokesčius, nėra šio ginčo objektas. Ginčas vyksta dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių, atlikus mokestinį patikrinimą. Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-04-27 įsakymu Nr.lB-415 patvirtintais Muitinės pareigūnų paimtų prekių mėginių (pavyzdžių) klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras nuostatais (toliau – ir Nuostatai) prekių klasifikavimas gali būti atliekamas pagal paimtą prekės mėginį arba pagal prekes apibūdinančią informacinę medžiagą. Taigi ginčo atveju muitinė pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo importuotas prekes suklasifikavo remiantis šias prekes apibūdinančia informacija. Pažymėjo, kad Kauno teritorinė muitinė, klasifikuodama prekes, rėmėsi pareiškėjo muitinio įforminimo metu bei papildomai surinkta informacija apie importuotas prekes. Visi dokumentai, kuriais buvo remtasi, nustatant importuotų prekių sudėtį (pieno riebalų, pieno baltymų, krakmolo/gliukozės, sacharozės/invertuotojo cukraus/izogliukozės kiekius) ir klasifikuojant prekes, yra nurodyti Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendime ir Muitinės departamento 2008-08-28 sprendime. Muitinės departamento nuomone, iš muitinės surinktos informacijos galima aiškiai ir tiksliai nustatyti pareiškėjo importuotų prekių sudėtį. Todėl atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad muitinė, nustatydama prekių sudėtį ir klasifikuodama prekes, rėmėsi prielaidomis, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatas ir toks sprendimas neatitinka Mokesčių administravimo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo kriterijų. Nurodė, kad Komisijos reglamento Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalis nustato, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Tarybos reglamento Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 4 straipsnio 18 punkte nurodyta, kad deklarantas - asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu muitinės deklaracija pateikiama. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytas sutartis, matyti, kad muitinės tarpininkai UAB „Kauno žuvis" ir UAB „Talga” atstovavo pareiškėją ir veikė pareiškėjo vardu. Taigi, muitinės tarpininkai veikė pareiškėjo vardu ir sąskaita. Todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad teisės aktai numato muitinės tarpininkų atsakomybę. Paminėtos teisės aktų nuostatos nustato būtent pareiškėjo atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Taigi, atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jis negali būti atsakingas už tiekėjo dokumentuose nurodytą informaciją. Nurodė, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalimi, įtraukus muito sumą į apskaitą, apie ją taikant atitinkamas procedūras turi būti pranešama skolininkui. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Šis laikotarpis sustabdomas nuo Bendrijos muitinės kodekso 243 straipsnyje nustatyto skundo pateikimo dienos per visą laikotarpį, kol jis nagrinėjamas. Ginčo atveju pareiškėjas apie atsiradusią skolą pagal BAD importo rinkinius buvo informuotas Kauno teritorinės muitinės 2006-05-09 sprendimu Nr.6KM32/29, t.y. nepraėjus trejų metų terminui. Šį sprendimą pareiškėjas 2006-05-15 skundu apskundė Muitinės departamentui. Kilęs ginčas dėl skolos muitinei dar nėra pasibaigęs, nes dėl pateikto pareiškėjo skundo nėra priimto galutinio sprendimo. Todėl pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjas apie skolos atsiradimą buvo informuotas, pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas.Atsakovo teigimu, skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

Per teismo posėdį atsakovo Muitinės departamento atstovas prašė skundo netenkinti.

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti (II t., b.l. 1-4).

Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog neturėjo teisės pakeisti deklaravimo kodo. Paaiškino, kad kadangi nebuvo galimybės paimti prekės mėginio, prekės deklaravimo kodas buvo nustatytas, remiantis prekių gamintojo ir papildomai išsireikalauta iš Rusijos federacijos muitinės komiteto informacija. Pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia tokiu būdu nustatyti prekės deklaravimo kodo. Paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamame sprendime nustatytas bendrovės importuotose produktuose esantis krakmolo/gliukozės kiekis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir nustatytas Meursing kodas (7015) ir papildomai apskaičiuoti mokesčiai yra pagrįsti. Atsakovo teigimu, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad bendrovė nėra atsakinga už atliktus veiksmus, deklaruojant pareiškėjo prekes, nes pagal bendruosius teisės principus atstovo atlikti veiksmai atstovaujamojo vardu, neviršijant jam suteiktų įgaliojimų, sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam asmeniui. Pažymėjo, kad bendrovė, nuspręsdama muitinės formalumus atlikti ne pati, o pagal savo nuožiūra pasirinktą muitinės tarpininką, t.y. savo teises ir pareigas įgyti ne tiesiogiai, o per kitą asmenį, tuo pačiu prisiėmė šio asmens atliktų veiksmų pasekmes, o taip pat klaidų riziką. Nurodė, kad pareiškėjui jo ginčijami bauda ir delspinigiai paskirti, kadangi jis nevykdė Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintų mokesčių mokėtojo pareigų, nedeklaravo deklaruotino muito mokesčio ir importo pridėtinės vertės mokesčio ir jų nesumokėjo, tokiu būdu laiku nebuvo gautos pajamos į valstybės biudžetą. Pareiškėjui bauda skirta, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir nėra maksimali. Delspinigiai apskaičiuoti, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96, 97 str. nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, atmestinas ir pareiškėjo teiginys, kad jis pavėluotai informuotas apie mokestinės prievolės muitinei atsiradimą, nes apie susidariusią skolą pareiškėjas buvo informuotas jau 2006-05-09 atsakovo sprendimu.

Per teismo posėdį atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovė prašė skundo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno žuvis“ atstovas prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendimu Nr. 8KM32/16 apskaičiuotos mokestinės prievolės ir 2008-08-28 Muitinės departamento sprendimo Nr. 1A-4.13-502, kuriuo patvirtintas minėtas sprendimas teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateikto Kauno teritorinės muitinės 2008-03-20 Patikrinimo akto (I t., b.l.93-108) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-05-01 iki 2005-12-31 buvo atliktas pareiškėjo ūkinės – komercinės veiklos mokestinis patikrinimas. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas importuotiems iš Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės įmonės OOO ,,Savala” (prekių gamintoja Rusijos įmonė OAO ,,Piščekombinat Biežickij) į Europos Bendrijos muitų teritoriją sausainiams – krekeriams importo bendraisiais dokumentais, įforminant muitinės procedūrą ,,4000” neįvertino sausainių – krekerių gamybai visais atvejais naudotų miltų sudėtyje esančio krakmolo/gliukozės, kuri skirtingų komercinių pavadinimų prekėse sudaro nuo 56,5 iki 61,3 procentų ir greta TARIC nomenklatūros kodo 1905.90.45.00 deklaravo papildomą prekės kodą pagal Meursing lentelę 7001, kurio žema muito tarifo norma, kai muito sudedamosios dalys - papildomas muitas miltams ADFM (1) lygus 0 EUR už 100 kg, o žemės ūkio komponentas EA (1) lygus 10,06 EUR už 100 kg. Remiantis nustatytais pažeidimais, buvo surašytas 2006-03-31 mokestinio patikrinimo aktas Nr. 6KM017M (b.l. 124-132). Kauno teritorinė muitinė 2006-05-09 sprendimu Nr. 6KM32/29 (b.l. 116-123) patvirtino minėtą mokestinio patikrinimo aktą ir nusprendė pakeisti pareiškėjo importuotų prekių kodą iš 1905.9045.00.7001 į 1905.90.45.00.7015, perskaičiuoti importuotų prekių PVM apmokestinamąją vertę ir importo mokesčius, apskaičiuoti mokestinę prievolę: 20777 Lt importo muito (A10), 3993 Lt importo PVM (B00), 3376 Lt delspinigių už nesumokėtą muitą (812), 652 Lt delspinigių už nesumokėtą importo PVM (860), 4953 Lt baudą (894) už neapskaičiuotus mokėtinus mokesčius, 20 proc. nuo papildomai apskaičiuotos mokesčių sumos, įregistruoti muitinėje mokestinę prievolę, įpareigoti mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę prievolę įstatymų nustatyta tvarka, taisyti bendruosius administracinius dokumentus. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Muitinės departamentui, kurio 2006-07-04 sprendimu Nr. 1A-4.14-272 ,,Dėl UAB ,,Palasėja” skundo” (b.l.111-112) nuspręsta pavesti Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, motyvuojant tuo, kad, nesant galimybės paimti mėginio, reprezentuojančio prekę, nebuvo pasinaudota galimybe surinkti kitą prekes apibūdinančią informacinę medžiagą papildomam prekės kodui nustatyti. Kauno teritorinė muitinė, vykdydama minėtą Muitinės departamento sprendimą, atliko pakartotinį pareiškėjo ūkinės – komercinės veiklos mokestinį patikrinimą ir 2008-03-20 surašė mokestinio patikrinimo aktą Nr. 8KM014 (b.l. 93-108), kuris patvirtintas Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendimu Nr. 8KM32/16 (b.l. 81-92). Minėtu sprendimu nuspręsta pareiškėjui papildomai apskaičiuoti bei įregistruoti 20777 Lt muito mokesčio, 3993 Lt PVM, 1727 Lt PVM delspinigių, taip pat paskirta 20 proc. (4953 Lt) dydžio bauda. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Muitinės departamentui, kuris savo 2008-08-28 sprendimu Nr. 1A-4.13-502 Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendimą patvirtino (b.l. 29-32).

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad visus apskaičiuotus mokesčius už importuotas prekes sumokėjo laiku, neaišku, kokiu pagrindu muitinės tikrintojai deklaruotą kodą pakeitė į 1905.90.45.00.7015, pažymėjo, kad už pateiktos muitinei informacijos teisingumą atsako deklarantas, todėl pareiškėjui nepagrįstai paskirta bauda ir delspinigiai, be to, pareiškėjas apie atsiradusią mokestinę prievolę buvo informuotas, kai nuo bendrųjų importo dokumentų įforminimo jau yra praėję trys metai.

Kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, ginčas kilo dėl pareiškėjo importuotų prekių (sausainių – krekerių) deklaruotų bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniuose (nurodyti Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendimo Nr. 8KM32/16 lentelėje Nr. 6) (b.l. 89-92), klasifikavimo, t.y. papildomo kodo, pagal 2003-09-11 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1789/2003 ir 2004-09-07 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1810/2004 (iš dalies keičiančių Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą) I priedo 1 lentelę nustatymo ir dėl to įregistruotos mokestinės prievolės. Nustatyta, kad pareiškėjo importuotos prekės buvo deklaruotos Kombinuotosios nomenklatūros kodu 1905 90 45 00 ir nurodytas papildomas prekės kodas 7001 pagal I priedo 1 lentelę, t.y. Meursing kodas. Kauno teritorinė muitinė ginčijamu sprendimu pareiškėjo deklaruotą Meursing kodą pakeitė į 7015.

Remiantis 2003-09-11 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1789/2003 ir 2004-09-07 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1810/2004 (iš dalies keičiančių Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą) I priedo III dalies I skyriaus 1 priedo 1 lentelėje pateiktomis reikšmėmis, Meurising kodas, kuris nustatomas, atsižvelgiant į prekės sudėtį, nagrinėjamu atveju priklauso nuo subprodukte esančių pieno riebalų, pieno baltymų, krakmolo/gliukozės, sacharozės/invertuotojo, cukraus/izogliukozės kiekių. Pareiškėjo deklaruotas Meursing kodas 7001 suteikiamas tuo atveju, kai produkte yra pieno riebalų > 0 < 1.5 % produkto masės, pieno baltymų > 0 < 2.5 % produkto masės, krakmolo/gliukozės > 0< 5 % produkto masės, sacharozės/invertuotojo cukraus/izogliukozės > 5 < 30 % produkto masės. Kauno teritorinės muitinės nustatytas Meursing kodas 7015 suteikimas tuo atveju kai produkte yra pieno riebalų > 0 < 1.5 % produkto masės, pieno baltymų > 0 < 2.5 % produkto masės, krakmolo/gliukozės > 50< 75 % produkto masės, sacharozės/invertuotojo cukraus/izogliukozės > 0 < 5 % produkto masės. Taigi siekiant nustatyti tikslų Meursing kodą būtina žinoti (nustatyti) bendrovės importuotose prekėse (krekeriuose) esančių minėtų sudėtinių dalių kiekius.

Kaip savo skunde nurodo ir pareiškėjas, deklaruodamas importuojamas prekes (sausainius - krekerius), pareiškėjas rėmėsi prekių gamintojo informacija apie produkto sudedamąsias dalis. Kiekvienu importo atveju pareiškėjas pateikdavo prekių gamintojo išduotą dokumentą apie produkto sudedamąsias dalis. Nustatyta, kad visais importo atvejais, bendrųjų administracinių dokumentų, nurodytų Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendimo Nr. 8KM32/16 lentelėje Nr. 6 (b.l. 89-92) muitinio įforminimo metu mokesčių mokėtojas naudojosi prekių gamintojo – Rusijos įmonės OAO ,,Piščekombinat Biežickij” informacija apie sausainių krekerių sudedamąsias dalis, pateiktas lentelėse ,,Informacija apie OAO ,,Piščekombinat Biežickij” sausainių krekerių sudedamąsias dalis”, kurioje įrašyti duomenys apie pieno baltymų ir sacharozės kiekį, tačiau duomenų apie pieno riebalų ir krakmolo/gliukozės kiekį nėra.

Remiantis 2003-09-11 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1789/2003 ir 2004-09-07 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1810/2004 (iš dalies keičiančių Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą) I priedo III dalies I skyriaus 1 priedo 1 lentelės (Meursing lentelės) 2 išnaša, kodo nustatymo tikslams sąvoka ,,krakmolas/gliukozė” suprantama kaip ,,prekių kiekis (esamas jose) kaip krakmolas, jo skilimo produktai, t.y. visi gliukozės polimerai ir gliukozė, nustatyta kaip gliukozė ir išreikšta krakmolu, todėl darytina išvada, kad kodo nustatymo tikslams sąvoka ,,krakmolas/gliukozė” reiškia ne tik prekių kokybės sertifikatuose kaip sudedamąją dalį nurodytą krakmolą ar gliukozę, bet taip pat ir minėtus komponentus, įeinančius į prekių sudėtį kitų produktų pavidalu.

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, pirminiame patikrinimo akte (2006-03-31) rėmėsi būtent ta aplinkybe, kad sausainių krekerių gamyboje yra naudojami miltai, o miltuose yra krakmolo/gliukozės, todėl priėjo prie išvados kad importuotų sausainių sudėtyje taip pat buvo krakmolo/gliukozės. Taip pat rėmėsi prekių gamintojos OAO ,,Piščekombinat Biežickij” nuo 2005-03-29 pateiktų informacinėmis gaminamos produkcijos lentelėmis, kuriose kiekvieno komercinio pavadinimo prekei apskaičiuotas krakmolo/gliukozės kiekis, kuris skirtingose prekėse svyravo nuo 56,5 iki 61,3 procentų.

Nustatyta, kad Kauno teritorinei muitinei, atliekant pakartotinį patikrinimą, 2006-11-27 raštu Nr.3B-20.4/16-11416 (II t., b.l. 90, 116) ir 2007-05-04 raštu Nr.3B-20.4/16-3998 (II t., b.l. 93-94, 119-120) Kauno teritorinė muitinė kreipėsi į Rusijos federacijos valstybinį muitinės komitetą su prašymu suteikti informaciją apie nagrinėjamo ginčo atveju importuotų prekių sudedamąsias dalis. Nustatyta, kad Rusijos federacijos valstybinis muitinės komitetas į minėtus paklausimus atsakė 2007-02-06 raštu Nr.07-127/0703 (II t., b.l. 91-92, 117-118) ir 2007-08-22 raštu Nr.07-127/6322 (II t., b.l. 95-96, 120-121) ir pateikė papildomus dokumentus (b.l. 97-115, 123-141). 2007-02-06 raštu Nr.07-127/0703 patvirtinta, kad prekių gamintojas išdavė dokumentus apie produkto sudedamąsias dalis, kurias importuojant prekes ir nurodant Meursing kodą, rėmėsi bendrovė. Kartu su antruoju Rusijos federacijos valstybinio muitinės komiteto raštu pateiktuose dokumentuose (prekių gamintojo rašte) yra nurodyta produkto (krekerių) sudėtis. Viena iš sudėtinių dalių yra kvietiniai miltai. Rašte nurodyta, kad krakmolas ir gliukozė, kaip gryni produktai, nenaudojami krekerių gamyboje, todėl vadovaujantis Rusijos federacijos teisės aktų reikalavimais, ženklinant prekes jų procentinė išraiška nenurodoma, o nurodomas tik baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis produkte. Taip pat nurodoma, kad miltai susideda iš atskirų komponentų (krakmolo, baltymų, riebalų, vandens ir kt.), tačiau procentinė išraiška šių komponentų gamykloje neskaičiuojama. Įvertinus minėtuose raštuose pateiktą informaciją, konstatuotina, kad bendrovės importuotų produktų (krekeriai) sudėtyje buvo krakmolo (kvietinių miltų sudėtyje), tačiau gamintojas jo nenurodydavo pateikiamuose dokumentuose apie produkto sudėtį.

Be to, Rusijos federacijos valstybinis muitinės komitetas, kartu su 2007-05-04 raštu Nr.3B-20.4/16-3998 pateikė importuotų krekerių Technines sąlygas TU 9132-001-00354637-05, minėtų Techninių sąlygų Informacinį priedą A „100 gramų krekerių energetinė vertė, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis”, sausainių-krekerių receptūras, transportavimo ir pakuočių ženklinimo pavyzdžius. Šiuose dokumentuose yra išskirti produkte esantys baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekiai.

Taigi, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas, deklaruodamas prekes skundžiamame Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendime nurodytų bendrųjų administracinių dokumentų importo rinkiniuose ir nurodydamas Meursing kodą (7001), rėmėsi prekių gamintojo pateikta informacija. Kauno teritorinė muitinė, nustatydama Meursing kodą (7015), rėmėsi Rusijos federacijos valstybinio muitinio komiteto pateikta informacija, iš kurios matyti, kad kiekviename importuotame produkte yra baltymų, riebalų ir angliavandenių.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė prekių klasifikavimą pagal Kombinuotąją nomenklatūrą atliko, nepaėmusi deklaruotų prekių mėginių, todėl negalėjo objektyviai nustatyti prekių klasifikavimo pagrindo.

Kauno teritorinės muitinės atliktų mokestinių patikinimų ir jų pagrindu priimtų sprendimų metu galiojo Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-04-27 įsakymu Nr.lB-415 patvirtinti Muitinės pareigūnų paimtų prekių mėginių (pavyzdžių) klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras nuostatais (toliau-Nuostatai). Minėtų nuostatų 8 p. numatyta, kad tais atvejais, kai neįmanoma paimti prekes reprezentuojančio mėginio, vietoj jo galima paimti prekes apibūdinančius prospektus, brėžinius, aprašymus ar jų kopijas, nuotraukas, prekių apžiūros protokolus ir pan. Kai vietoj mėginio imama deklaranto pateikta informacinė medžiaga, ją priimantis pareigūnas privalo įsitikinti, ar šioje medžiagoje aprašytos (pavaizduotos) prekės atitinka muitiniam tikrinimui pateiktas prekes. Prekių klasifikavimas pagal jas apibūdinančią informacinę medžiagą atliekamas taip pat kaip prekių mėginių klasifikavimas vadovaujantis šių nuostatų bei Prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitiniam tikrinimui instrukcijos nuostatomis. Taigi sisteminė minėtų Nuostatų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad prekių klasifikavimas gali būti atliekamas dviem būdais: pagal paimtą prekės mėginį arba pagal prekes apibūdinančią informacinę medžiagą. Remiantis Kauno teritorinės muitinės 2008-03-20 patikrinimo aktu (b.l. 93-108), nustatyta, kad atlikto mokestinio patikrinimo metu nebuvo galimybės muitinės pareigūnams paimti deklaruotų sausainių – krekerių mėginių, nes prekės jau buvo išleistos į apyvartą ir realizuotos. Todėl Kauno teritorinės muitinės pareigūnai pagrįstai prekių klasifikavimą atliko, vadovaudamiesi pateikta informacija apie prekių sudedamąsias dalis.

Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad prekių sudėtis apskaičiuota, remiantis menamais skaičiavimais ir prielaidomis. Kaip matyti iš byloje pateikto Kauno teritorinės muitinės 2008-03-20 patikrinimo akto (b.l. 93-108), remiantis pateikta Rusijos federacijos valstybinio muitinio komiteto informacija ir bendraisiais administraciniais importo dokumentais, buvo nustatinėjamas importuotuose sausainiuose esantis angliavandenių kiekis, o pagal jį - krakmolo/gliukozės kiekis. Angliavandenius sudaro monosacharidai (gliukozė, fruktozė), disacharidai (sacharozė) ir polisacharidai (krakmolas). Bendrovės importo metu pateiktuose dokumentuose iš angliavandenių nurodytas tik sacharozės kiekis, todėl jį atėmus iš bendro angliavandenių kiekio, esančio tame produkte (nurodytas Rusijos federacijos valstybinio muitinio komiteto pateiktuose dokumentuose), gaunamas krakmolo/gliukozės kiekis. Be to, Kauno teritorinės muitinės nustatytas krakmolo/gliukozės kiekis (55,90 iki 61,00) yra panašus į bendrovės vėliau importuotų tapačių prekių krakmolo/gliukozės kiekius (56,5 iki 61,3), kurie nustatyti atlikus prekių mėginių laboratorinius tyrimus (2008-03-20 Patikrinimo aktas) (b.l. 93-108).

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai pakeitė deklaruotų prekių TARIC nomenklatūros kodą iš 1905.9045.00.7001 į 1905.90.45.00.7015 ir apskaičiavo bei įpareigojo pareiškėją įregistruoti mokestinę prievolę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Nebuvo pažeisti ir Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d. įtvirtinti teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad už pateiktos informacijos teisingumą atsako deklarantas. Kadangi pareiškėjas 2003-03-12 ir 2004-01-05 sudarė muitinės tarpininkavimo paslaugų sutartis su UAB ,,Kauno žuvis” ir UAB ,,Talga” dėl pareiškėjui priklausančių prekių pateikimo muitiniam tikrinimui ir deklaravimui, todėl, pareiškėjo nuomone, būtent minėtos bendrovės privalo atsakyti už pateiktos deklaracijose informacijos teisingumą.

Byloje ginčo dėl to, kad muitinės tarpininkavimo paslaugų sutartys tarp pareiškėjo ir minėtų bendrovių buvo sudarytos ir yra galiojančios, nėra. Tačiau, pareiškėjo nuomone, netinkamai nustatytas atsakomybės subjektas už klaidingai pateiktą informaciją, deklaruojant importuojamas prekes.

Pagal 1992-10-12 EEB Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos Muitinės kodeksą, 4 str. 18 dalį deklarantu laikomas asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu muitinės deklaracija pateikiama. Pagal 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 199 str. 1 dalį, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Iš byloje pateiktų 2004-01-05 tarp pareiškėjo ir UAB ,,Talga” ir 2003-03-12 tarp pareiškėjo ir UAB ,,Kauno žuvis” sudarytų sutarčių (b.l. 155-158) matyti, kad jomis minėtoms bendrovėms buvo suteikta teisės atstovauti pareiškėją, t.y. įforminti muitinės Bendrąjį dokumentą ir pateikti jį ir kitus reikalingus dokumentus bei prekes muitiniam tikrinimui, taip pat teikti kitas sutartyje nurodytas su prekių deklaravimu bei muitiniu tikrinimui susijusias paslaugas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 str. 1 d, numatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Taigi atstovavimo esmė yra tokia, kad vienas asmuo kitos asmens vardu atlieka tam tikrus veiksmus, iš kurių kylančios teisinės pasekmės atsiranda pirmajam, t.y. atstovaujamajam asmeniui. Taigi remiantis tuo, kas paminėta, darytina išvada, kad šiuo atveju deklarantu buvo pats pareiškėjas, kuris yra atsakingas už deklaracijoje pateiktą informaciją. Muitinės tarpininko klaida negali būti laikoma aplinkybe, šalinančia pareiškėjo atsakomybę, nes deklarantas yra verslo subjektas, kuris privalo domėtis tinkamu ir teisingu muitinių procedūrų vykdymu, pareiškėjas, pasirinkęs tarpininką ir sudaręs su juo sutartį, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti iš šios rizikos kylančias pasekmes. Konstatuotina, kad šiuo atveju neturi esminės reikšmės tai, kad forminant bendruosiuos administracinius dokumentus langelyje ,,deklarantas” yra nurodoma viena iš bendrovių, su kuria pareiškėjas yra sudaręs atstovavimo, forminant privalomas muitinės procedūras, sutartį. Nustatyta, kad pareiškėjo bendrojo administracinio dokumento importo rinkinių 14 langelyje nurodytas požymis [2] (b.l. 35, 38, 41, 44, 47, 50, 53, 56, 59, 62, 65, 68, 71, 74). Remiantis Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento direktoriaus 2004-04-13 įsakymu Nr. 1B-329, 27.14. p. 27.14.2 p. 14 langelyje „Deklarantas/Atstovas“ įrašomas: „[2]“, Lietuvos Respublikoje įsteigto muitinės tarpininko pavadinimas, tikslus jo buveinės adresas ir jį identifikuojantis kodas iš Importuotojų ir eksportuotojų registro, jeigu muitinės tarpininkas, atstovaudamas asmeniui, nurodytam importo deklaracijos 8 langelyje „Gavėjas“, veikia atstovaujamojo asmens vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. Kadangi byloje nustatyta, kad anksčiau paminėtos bendrovės veikė pareiškėjo vardu ir sąskaitą, t.y. jį atstovavo, todėl deklarantu laikytinas pareiškėjas. Taigi pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jis negali būti atsakingas už deklaracijose nurodytos informacijos teisingumą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis įstatymų nepažeidė, muitinio įforminimo metu ir mokestinių patikrinimų metu pateikė visą turimą informaciją apie importuojamas prekes, todėl jam nepagrįstai paskirta apskaičiuotų mokesčių bauda ir delspinigiai.

Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nurodytos mokesčio mokėtojo pareigos, tarp kurių yra pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 p.), taip pat pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (4 p). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas minėtas pareigas vykdė netinkamai, nes muitinio įforminimo metu deklaravo importuojamą prekę neteisingu Kombinuotosios nomenklatūros kodu, nedeklaravo deklaruotino muito mokesčio ir importo pridėtinės vertes mokesčio. Tokiu būdu bendrove laiku nesumokėjo priklausančių mokėti mokesčių, todėl laiku nebuvo gautos pajamos į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė paskyrė pareiškėjui 20 procentų dydžio baudą. Kaip nustatyta iš skundžiamo sprendimo, skiriant pareiškėjui baudą, buvo atsižvelgta į aplinkybes, didinančias baudos dydį (pareiškėjas neprisipažino, padaręs mokesčių įstatymo pažeidimus) ir mažinančias baudos dydį (įmonė bendradarbiavo su muitinės pareigūnu, teikė informaciją, nurodė, kad prekės pasirinktinai muitinės procedūrai deklaruotos, remiantis prekes lydinčiuose dokumentuose eksportuotojo pateiktais ne visais reikiamais duomenimis), todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjui jam apskaičiuoto muito mokesčio bauda – 4953 Lt, paskirta pagrįstai.

Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teisė mokesčių administratoriui skaičiuoti delspinigius mokesčių mokėtojui už nesumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą mokestį. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, apskaičiuodama delspinigius, pagrįstai vadovavosi minėtomis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė, todėl pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota 1727 Lt delspinigių nuo importo PVM.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas atleisti jį nuo baudos ir delspinigių mokėjimo neprašo, todėl pagrįstai šis klausimas nebuvo nagrinėjamas skundžiamuose sprendimuose ir nėra sprendžiamas šioje byloje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra nepagrįstai informuotas apie skundžiamą Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendimą ir įpareigotas sumokėti sprendime nurodytus mokesčius, nes nuo Bendrojo administracinio dokumento importo rinkinių įforminimo yra praėję trys metai.

Vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 221 straipsnio 1 dalimi, įtraukus muito sumą į apskaitą, apie ją taikant atitinkamas procedūras turi būti pranešama skolininkui. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Šis laikotarpis sustabdomas nuo 243 straipsnyje nustatyto skundo pateikimo dienos per visą laikotarpį, kol jis nagrinėjamas.

Kaip nustatyta byloje, pirminį pareiškėjo ūkinės – komercinės veiklos patikrinimą Kauno teritorinės muitinės pareigūnams pavesta atlikti 2006-02-01 (b.l. 124), tikrintas laikotarpis – 2004-05-01 iki 2005-12-31. Kauno teritorinė muitinė 2006-03-31 surašė patikrinimo aktą, 2006-05-09 Kauno teritorinės muitinės sprendimu minėtas patikrinimo aktas patvirtintas ir pareiškėjui apskaičiuota susidariusi muito mokesčio ir importo PVM skola. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, kad pareiškėjas apie 2006-05-09 Kauno teritorinės muitinės sprendimą nebuvo informuotas laiku ir tinkami. Taigi pareiškėjas, apie atsiradusią mokestinę prievolę buvo informuotas, dar nepraėjus trijų metų terminui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Tai, kad ginčas dėl apskaičiuotos mokestinės prievolės šiuo metu dar nėra pasibaigęs, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos ir jis buvo tinkamai informuotas apie jam papildomai apskaičiuotus muito mokesčius.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno teritorinės muitinės 2008-05-22 sprendimas Nr. 8KM32/16, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota 20777 Lt muito mokesčio, 3993 Lt PVM, 1727 Lt PVM delspinigių, taip pat paskirta 20 proc. (4953 Lt) dydžio bauda ir 2008-08-28 Muitinės departamento sprendimas Nr. 1A-4.13-502, kuriuo patvirtintas 2008-05-22 Kauno teritorinės muitinės sprendimas Nr. 8KM32/16 laikytini teisėtais ir pagrįstais, priimtais tam įgaliotų pareigūnų, tinkamai išsiaiškinus visas su nagrinėjamu ginču susijusias faktines aplinkybes ir teisingai pritaikant teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo UAB ,,Palasėja” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėRaimondas BlauzdžiusVeslava Ruskan