Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Sadausko, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 7 d. 7.24 val. iki 2024 m. liepos 8 d. 13.30 val. (dvi paros).

Nukentėjusiosios E. Š. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. K. priteista 6 000 Eur nukentėjusiajai E. Š. neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. K. priteista 1 500 Eur nukentėjusiajai E. Š. patirtų advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. K. priteista 618,56 Eur civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. K. sąskaitai AB „(duomenys neskelbtini)“ palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. K. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai, kiek jie susiję su BK VII-VIII bei X skyriaus nuostatų pakeitimu, turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam D. K. paskirtos bausmės. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, iš naujo pasisakys dėl nuteistajam D. K. skirtinos bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką.

10. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 54 straipsnio pakeitimai. Remdamasis šio straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, jog ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. K. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.

11. Nuteistasis D. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog nusikalstamą veiką D. K. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs BK 59 straipsnio pakeitimas nuteistojo D. K. teisinei padėčiai jokios įtakos neturi, nes BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo pakeista. Taip pat pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, ši BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 taip pat nebuvo keičiama. Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymui (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), buvo priimti ir šio apeliacinio skundo nagrinėjimui aktualūs pakeitimai, lengvinantys nuteistojo teisinę padėtį. Vienas jų susijęs su BK 27 straipsnio (Recidyvistas ir pavojingas recidyvistas) nuostatomis.

13. Skundžiamu nuosprendžiu D. K. pripažintas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, aktualūs BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimai. Minėto straipsnio 1 dalis pakeista, nurodant, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog nelieka savaiminio pripažinimo recidyvistu ir yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Analizuojamu atveju skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje D. K. pripažintas recidyvistu pagal BK 27 straipsnio nuostatas. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad D. K. šioje byloje nuteistas už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, taip pat patvirtina, jog apeliantas, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o veiką, dėl kurios padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusia BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, padarė pagrįstą išvadą, kad D. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., šiuo atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia.

14. Kitų nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Taip pat iš bylos matyti, jog nuteistasis D. K. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 4 kartus, tarp jų ir už nusižengimus, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2 t., b. l. 42-48), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Be to, apeliantas anksčiau buvo teistas net 13 kartų (2 t., b. l. 21-37), iš jų 5 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio (psichinio) smurto panaudojimu (BK 140 straipsnio 1, 2 dalys, 284 straipsnis, 294 straipsnio 2 dalis). Naują nusikalstamą veiką apeliantas padarė neišnykus teistumui bei nepraėjus nei vieneriems metams po to, kai 2023-10-19 buvo išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro. Iš pažymos apie ankstesnius D. K. teistumus ir jam paskirtas bausmes matyti, jog anksčiau paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos, įstatymo dėl amnestijos taikymu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.

17. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

18. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 61 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 61 straipsnio pakeitimai panaikino skiriamos bausmės dydžio skaičiavimą nuo bausmės vidurkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 bei 4 dalies redakcija šiuo atveju D. K. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, nes nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bet ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai taurėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė recidyvistas), todėl taikyti šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatą ir nuteistajam skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo.

19. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), veikos padarymo aplinkybes (suduota ne mažiau kaip dvidešimt smūgių kumščiais ir metaliniu gulsčiuku į įvairias kūno vietas (galvą, kojas, rankas, nugarą, pilvą, krūtinę), tai, jog nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimus, muštines žaizdas, ir taip padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat įvertinus tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (išsiskyręs, dirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, daug kartų teistas, teistumas neišnykęs), daroma išvada, jog nuteistajam paskirta nežymiai didesnė nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, todėl keisti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Be to, apylinkės teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajam D. K. paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas apeliantui sumažintą tik 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, jog nuteistajam D. K. paskirta sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti ją nėra pagrindo.

21. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė šio instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju D. K. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas iš viso 13 kartų už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jam skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežtesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, be to, nuteistajam net du kartus - 2019-08-01 ir 2020-09-01 nuosprendžiais buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris 2020-09-10 ir 2020-11-20 nutartimis buvo panaikintas, ir D. K. buvo pasiųstas į pataisos įstaigą realiai atlikti atitinkamai 1 metų bei 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, kad apeliantas praeityje teistas 13 kartų, iš jų net penkis kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio (psichinio) smurto panaudojimu, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmė, savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Be to, jis per paskutinius penkerius metus buvo baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir nusižengimus, kuriuos jis įvykdė būdamas neblaivus. Taip pat nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti D. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, D. K. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, padaryta nusikalstama veika, apelianto požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

23. Pažymėtina, jog padarytos išvados neleidžia keisti ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 75 ir 54 straipsnių redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko tinkamą bausmės ryšį, nustatė tinkamą jos dydį ir ją keisti kita bausmės ryšimi ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo, nes, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (daug kartų teistas, taip pat ir nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų įvykdymo bei jam skirtų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, įvertinus veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir tokiu būdu būtų pažeistas visuomenės interesas.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta reali 2 metų laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25. Nuteistasis skunde nesutinka su nukentėjusiajai priteistu teisinės pagalbos išlaidų dydžiu, tvirtindamas, kad nebuvo pateiktas kvitas apie sumokėtą pinigų sumą. Šis nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas. Iš bylos matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nukentėjusiąją E. Š. atstovavo jos pasirinktas atstovas – advokato padėjėjas K. P. (1 t., b. l. 109, 110, 115-116; 2 t., b. l. 82, 126). Be to, pirmosios instancijos teisme kartu su nukentėjusiosios pateiktu civiliniu ieškiniu buvo pateikta ir 2024-11­-15 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 24/38, kurioje nurodyta, jog buvo išrašyta 1 500 Eur sąskaita „už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje“, taip pat 2024-11-15 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1053744, kuris patvirtina, jog E. Š. sumokėjo 1 500 Eur advokato padėjėjui K. P. (2 t., b. l. 121, 122). Pažymėtina, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdyje sutiko, jog civilinis ieškinys, o taip pat ir dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, būtų pridėti prie bylos (2 t., b. l. 127). Taigi, paminėtos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti yra pagrįstos dokumentais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš nuteistojo D. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

26. Nukentėjusioji atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo iš D. K. priteisti jos turėtas bylos vedimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas netenkinamas, nes prie atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios papildomai patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, o nukentėjusiosios atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo.

27. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. vasario 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-01559 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 81,25 Eur už nuteistajam D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Minėta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, t. y. tik po teismo posėdžio, kuriame apeliacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taigi, dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistojo gynėjas, nei prokurorė. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio.

Netenkinti nukentėjusiosios E. Š. prašymo iš D. K. priteisti jos turėtas bylos vedimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.