Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, D. M., jos motinai S. M. ir gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje spręsdamas klausimą dėl D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-345-626/2013 D. M., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi minėta priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. To paties teismo 2015 m. birželio 26 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimis šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo pratęstas, o 2016 m. birželio 21 d. nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir D. M. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir gydymas pratęstas pagal gyvenamąją vietą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 2 d. gautas Všį Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo aktas Nr. 205 (toliau – ir Aktas), kuriuo rekomenduojama pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad D. M. integruojasi savo socialinėje aplinkoje. Šiuo metu keičiamas medikamentinis gydymas, mažinamos jo dozės dėl šalutinio poveikio, todėl asmenį reikia stebėti, nes galimi paūmėjimai. Pacientė serga lėtine psichikos liga, dėl šios priežasties turi būti tęsiamas gydymas, stebėjimas ir priežiūra. D. M. lankosi kartą per mėnesi pas psichologą, psichiatrą ir socialinį darbuotoją.

D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jaučiasi gerai, dabar sumažintas vartojamų vaistų kiekis. Su mama santykiai geri. Pradės dirbti valytoja. Norėtų, kad nutrauktų priežiūrą, bet neprieštarautų, jei ji būtų tęsiama.

Prokuroras ir gynėjas teismo posėdyje prašė pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstinas.

BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą sprendžia ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo to, ar asmens sveikatos būklė pasikeitė, ar ne, teismas priima sprendimą pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį arba panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę.

Iš Akto matyti, kad nuo 2016 m. liepos 19 d. VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centre D. M. yra stebima ir tęsiamas priverstinis ambulatorinis gydymas. Stebėjimo laikotarpiu D. M. reguliariai lankėsi pas gydytoją psichiatrą, socialinį darbuotoją. Šiuo metu jos savijauta patenkinama, sąmoninga, prasmingam kontaktui prieinama, bendrauja noriai, į klausimus atsako po trumpų pauzių. Mąstymas nuoseklus, nuotaika pakili, taikomas medikamentinis gydymas. Socialinės sąveikos lygis žemas: visą laiką praleidžia namuose, nedirba. D. M. aktyvinama socialinei veiklai, skatinama bendradarbiauti dėl darbo paieškos, socializuotis, yra prižiūrima mamos S. M.: kartu gyvena, mama palydi pas gydytojus, užtikrina vaistų vartojimą. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. sveikatos būklė šiuo metu nėra stabili: jaučia įtampą, nerimą, padidėjęs dirglumas, nuotaika besikeičianti, emocijos blankios, neadekvačios, greitai sužadinamos, rekomenduojama jai pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismui pateiktų duomenų visuma apie D. M. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dabartinė D. M. sveikatos būklė reikalauja priverstinio gydymo, ji nėra pasveikusi, gali toliau gydytis ambulatoriškai, nenustatyta pagrindų nutraukti jai taikytą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją keisti kita. Pripažintina, kad būtinas tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis D. M., todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pratęsti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.