Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms A. P. ir advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovėms V. M. ir advokatei Justinai Murauskaitei, atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovei advokatei V. Z., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiltas namas“ atstovams Ž. B. ir A. K., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams UAB „V.“ ir „BTA Insurance Company“ SE dėl turtinės žalos atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Š. n.“

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta (43 - 76 b.l., t.1) Statybos rangos sutartis Nr. 89-IL-2638 (toliau tekste – Rangos sutartis) su 15 jos priedų. Šios Rangos sutarties pagrindu atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kaip rangovas, įsipareigojo savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato pastatų, esančių Dariaus ir Girėno g. 11, Zarasuose, rekonstravimo užbaigimo darbus per šešis mėnesius nuo Rangos sutarties pasirašymo, t. y. iki 2014 m. gegužės 4 d. (Rangos sutarties 2.1 p., 2.5 p., 5.1 p.), o ieškovas, veikdamas kaip užsakovas, įsipareigojo apmokėti už atliktus statybos rangos darbus, darbų kaina – 383.079,38 Lt (Rangos sutarties 3.1 p., 4.1 - 4.11 punktai).

Tokie šalių įsipareigojimai atitinka CK 6.681 straipsnyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Teismas vertina, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. lapkričio 4 d. Statybos rangos sutarties Nr. 89-IL-2638 pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.

Rangos sutartis buvo sudaryta dėl kito rangovo jau pradėtų rekonstravimo darbų užbaigimo, todėl statinio statybos techninės priežiūros paslaugas pagal 2012-11-07 sutartį toliau teikė UAB „Š. n.“ (11-18 b.l., t.1), o Rangos sutartimi statybos techninę priežiūrą buvo pavesta atlikti A. K. (Rangos sutarties 2.3 p.).

Vykdant rekonstravimo darbus paaiškėjo, kad kai kurių darbų atlikti nebereikia bei paaiškėjo papildomų darbų atlikimo būtinybė, todėl vadovaujantis Sutarties 3.8, 3.15 punktais tarp Rangos sutarties šalių 2014-03-24 buvo pasirašytas susitarimas dėl nevykdytinų ir papildomų darbų Nr.89-IL-644 (77-85 b.l., t.1) su 5 jo priedais, nevykdytini darbai sudarė 24.351,44 Lt, o papildomi darbai – 67.701,27 Lt, šalys taip pat susitarė sumažinti bendrą Rangos sutarties kainą 24.351,44 Lt.

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-25 ieškovui pateikė prašymą Nr.2014/04/19 dėl Rangos sutarties termino iki 2014-06-13 pratęsimo, nes papildomiems darbams - fasado sutvarkymo darbams atlikti buvo nepalankios gamtinės sąlygos, 2014-04-28 tarp Rangos sutarties šalių buvo pasirašytas susitarimas Nr.89-IL-930 „Dėl darbų atlikimo termino pratęsimo“, sutarties terminas buvo pratęstas iki 2014-06-13 (86-87 b.l., t.1).

CK 6.652 str. numato, kad rangos sutartyje yra nustatoma darbų pradžia ir pabaiga, gali būti nustatomi ir tarpiniai terminai, už jų pažeidimą atsakingas rangovas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Ši teisės norma yra dispozityvi, rangos sutarties šalims nedraudžiama susitarti dėl nustatytų darbų atlikimo terminų keitimo, tačiau tai turi būti daroma sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas gali atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.

Ieškovas ir atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutarties 5.5 p. susitarė, kad darbų pabaiga yra laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai ir pasirašyta darbų priėmimo – perdavimo aktai, statinys pripažintas tinkamu naudoti teisės aktų nustatyta tvarka ir užsakovui perduoti visi statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas. Taigi tam, kad rangovo prievolė būtų laikoma tinkamai įvykdyta, neužtenka laiku užbaigti statinio rekonstravimo darbus.

Rangos sutarties šalys taip pat susitarė dėl rangovo teisės į darbų pabaigos termino pratęsimą (Rangos sutarties 5.7p.). Vienas iš tokių atvejų buvo numatytas Rangos sutarties 5.7.4 punkte - rangovas įgyja teisę į darbų pabaigos termino pratęsimą, jeigu yra kliūtys arba trukdymai, sukelti arba priskirtini užsakovui ir (arba) užsakovo samdomiems tretiesiems asmenims, dėl ko rangovas negali laiku atlikti darbų. Apie tokias kliūtis ar trukdymus rangovas, jeigu mano, kad jam turi būti suteikta teisę į termino pratęsimą, privalo užsakovą informuoti raštu (Rangos sutarties 5.8 p.).

Šioje byloje ginčas kilo dėl to, kad iki 2014-06-13 atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įvykdęs jam tekusios prievolės, susijusios su darbų pabaiga, Rangos sutarties 5.5 p. prasme.

Ieškovo teigimu, iki 2014-06-13 jis negavo iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių dokumentų, susijusių su darbų užbaigimu, netgi darbų priėmimo – perdavimo aktas, kurio pasirašymas nereiškia darbų pabaigos Rangos sutarties 5.5p. prasme, nebuvo pateiktas, darbų priėmimo – perdavimo aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pateikė tik 2014-06-20, o kitų veiksmų, susijusių su valstybinės komisijos, kad objektas būtų pripažintas tinkamu eksploatuoti, organizavimu, kaip tą numato Rangos sutarties 2.2.4 p., o detalizuoja – 9.9 p., kad darbai būtų laikomi užbaigtais pagal Rangos sutarties 5.5 p. reikalavimus, net ir neketino atlikti, todėl šiuos veiksmus atliko pats ieškovas, suteikdamas įgalinimus statybos techniniam prižiūrėtojui A. K..

Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Rangos sutarties 7.5.5 p., 7.5.7 p. įsipareigojimus laiku ir tinkamai informuoti užsakovą apie atliktų darbų etapus bei apie baigtų darbų pagal sutartį datą bei pateikti užsakovui atliktų darbų aktus, įforminti normatyvinių statybos dokumentų nurodytus statybos atlikimo dokumentus, o taip pat pažeidė Rangos sutarties 9.5 p. reikalavimus apie pasirengimą galutinai perduoti darbus informuoti užsakovą prieš 14 dienų.

Turint mintyje Rangos sutarties 5.5 p. nuostatas dėl darbų pabaigos, kuri turėjo būti ne vėlesnė kaip 2014-06-13, darytina išvada, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas Rangos sutartį, darbus privalėjo organizuoti taip, kad užtektų laiko ne tik jam pačiam užbaigti objekto rekonstravimo darbus, užpildyti reikiamus dokumentus, juos pateikti techniniam prižiūrėtojui, tačiau ir ieškovui, kuris privalo priimti atliktus darbus, o po to atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, jeigu būtų nustatyta, ištaisyti defektus ir atlikti veiksmus, kad statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti teisės aktų nustatyta tvarka ir užsakovui perduoti visi statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir su tuo susiję dokumentai.

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus – išrašą iš statybos žurnalo (148 - 153 b.l., t.1), kuriame esantys įrašai patvirtina, kad 2014-05-23 buvo baigtas dažyti pastato fasadas, o po 3 dienų išardyti pastoliai. Po 2014-05-26 jokie kiti darbai, išskyrus skelbimų lentos, krepšinio lentos montavimą ir seifo tvirtinimą, nebuvo atliekami. Pastarieji montavimo ir tvirtinimo darbai buvo atliekami 2014 m. birželio 2, 3, 4 dienomis. Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigimu, šie darbai buvo atlikti būtent birželio pirmomis dienomis dėl to, kad skelbimų lentą, krepšinio lentą ir seifą ieškovas perdavė tik tuo metu, t.y. ne laiku.

Kaip paaiškino atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei patvirtina rašytinis įrodymas – ieškovo 2013-09-12 įsakymu Nr.89-V-452 patvirtintos supaprastinto atviro konkurso sąlygos (181-183 b.l., t.1), jų 18 p. buvo numatyta, kad į pasiūlymą, be kitų, neįtraukiami: seifas, sporto salės įranga bei informacinės pranešimų lentos. Rangos sutarties 2.5 p. buvo susitarta, kad darbus rangovas atliks savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis. Kaip matyti iš Rangos sutarties priedo Nr.9 (70 b.l., t.1), ieškovas užsakė tik šio inventoriaus montavimo ir tvirtinimo darbus, taigi šį inventorių ieškovas privalėjo atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti tokiu paskaičiavimu, kad rangovas darbus galėjęs būtų užbaigti, turint mintyje Rangos sutarties 5.5 p. nuostatas, iki 2014-05-04, o ne iki 2014-06-13. Kaip nurodė ieškovo atstovės, nei minėtose supaprastinto atviro konkurso sąlygose, nei Rangos sutartimi nebuvo numatyti šio inventoriaus perdavimo rangovui terminai, todėl ieškovas negali būti laikomas pažeidusiu terminus, tačiau įrodymų, pateisinančių inventoriaus nepateikimo iki 2014-05-04 priežastis, neteikė ((duomenys neskelbtini) str.). Tai leidžia padaryti išvadą, kad griežtas terminų laikymasis pačiam ieškovui nebuvo esminė Rangos sutarties sąlyga.

Be to, kad minėti įrodymai patvirtina ieškovą pažeidus inventoriaus perdavimo terminą, svarbu pažymėti ir tai, kad Rangos sutarties šalių pasirašytu susitarimu dėl nevykdytinų ir papildomų darbų Nr.89-IL-644 (77-85 b.l., t.1), jo 4 priedu (82 b.l., t.1), buvo susitarta, kad nebereikalinga sumontuoti skelbimų lentą, tačiau, kaip patvirtina išrašas iš statybos žurnalo (148- 153 b.l., t.1), skelbimų lenta buvo perduota atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sumontuota, t.y. atsakovui buvo pavesta atlikti, nors ir nesudėtingą, tačiau Rangos sutartimi nesulygtą darbą, nors jokio rašytinio susitarimo tarp šalių, kaip tą numato Rangos sutarties 3.8 p., sudaryta nebuvo.

Kaip jau nustatyta, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutartimi ir papildomu susitarimu sulygtus rekonstravimo darbus iš savo medžiagų baigė ir pastolius išardė 2014-05-26, kitus darbus buvo baigęs ir dokumentus pridavęs dar 2014-04-24 (34-35 b.l., t.1), tačiau iki 2014 m. birželio pradžios nebuvo atlikęs inventoriaus, kurį privalėjo perduoti ieškovas, tvirtinimo ir montavimo darbų. Šie darbai, minėta, buvo atlikti tik 2014 m. birželio 2, 3, 4 dienomis. Taigi jau tuo metu iki 2014-06-13 buvo likę tik 9, o ne 14 dienų, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų galėjęs tinkamai įvykdyti Rangos sutarties 9.5 p. reikalavimus dėl užsakovo informavimo.

Teismo vertinimu, dėl šių nustatytų faktų, atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado teisė į termino pratęsimą, kaip dėl to Rangos sutarties šalys buvo susitarę (Rangos sutarties 5.7.4. p.), nors rašytinio prašymo atsakovas ieškovui ir nepateikė. Kitoks Rangos sutarties 5.7.4. p. aiškinimas, vertinant Rangos sutarties šalių veiksmus, reikštų nesąžiningumą atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu (CK 6.193 str.).

Šalių ginčui išspręsti yra svarbios ir kitos faktinės aplinkybės dėl ieškovo paskirto statybos techninio prižiūrėtojo A. K. negalėjimo tam tikru laikotarpiu atlikti pareigų dėl atostogų bei ligos, Rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (CK 6.691 str.), tokiam faktui paaiškėjus.

Kaip matyti iš užsakymo sutarties Nr.CPO15771 priedo Nr.1 (11-16 b.l., t.1), statinio techninė priežiūra, be kitų, reiškia užsakovo paskirto techninio prižiūrėtojo pareigą organizuoti ir kartu su užsakovu atlikti galutinį patikrinimą prieš statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir paruošti darbų perdavimo – priėmimo aktą, defektų sąrašą, kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti, dalyvauti viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, atliekamuose statinio statybos patikrinimuose.

Rangos sutartimi statinio techniniu prižiūrėtoju buvo paskirtas trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ darbuotojas A. K. (Rangos sutarties 2.3 p. ), o ieškovas pasiliko sau teisę sutarties galiojimo metu keisti techninį prižiūrėtoją arba pasitelkti dar kelis techninius prižiūrėtojus, apie tai pranešti rangovui.

Kaip paaiškino trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ atstovas A. K., jis nuo 2014-05-29 vieną savaitę atostogavo, buvo išvykęs pailsėti į užsienio valstybę, po to, ką patvirtina ir rašytiniai įrodymai, jis savo pareigų negalėjo atlikti dėl ligos: nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 13 d. gydėsi VšĮ Zarasų ligoninėje, o nuo birželio 19 d. iki 25 d. gydėsi VšĮ Visagino ligoninėje (154-159 b.l., t.1), apie jo nedarbingumo laikotarpius buvo žinoma UAB „Šiltas namas“ ir ieškovo kontaktiniam asmeniui S. R..

CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga), o tai reiškia, kad jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. I. R. sutarties 7.2.2 p. buvo įsipareigojęs bendradarbiauti su rangovu vykdant darbus.

Įvertinus šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų S. R., S. N., V. S. parodymus, darytina išvada, kad faktas, jog techninis prižiūrėtojas negali atlikti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių, ieškovui buvo žinomas, kaip ir negalėjo būti nežinomos aplinkybės, kad ne laiku perduotas inventorius bei kad pavesta atlikti papildomą darbą. Taip pat darytina išvada, kad Rangos sutarties šalys ir techninis prižiūrėtojas betarpiškai bendravo ne raštu, o žodžiu, nors Rangos sutarties 14.1 p. buvo numatę, kad bus siunčiami pranešimai, prašymai ir kt., parengti raštu. Šioje byloje nebuvo pateikta jokių kitų Rangos sutarties šalių dalykinio susirašinėjimo, išskyrus dėl susitarimo dėl nevykdytinų ir papildomų darbų bei termino pratęsimo, įrodymų laikotarpiu iki 2014-06-13. Pažymėtina, kad pareigos bendradarbiauti tinkamas įgyvendinimas, nepaneigiant dalykinio susirašinėjimo svarbos, neįsivaizduojamas be betarpiško bendravimo žodžiu.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kada 2014-06-13 datuotas darbų perdavimo - priėmimo aktas buvo parengtas ir perduotas ieškovui – tą pačią dieną, ar birželio 20 dieną, nes tą dieną buvo užregistruotas kaip ieškovo gautas (39 b.l., t.1). Tą pačią 2014 m. birželio 13 dieną buvo surašytas ir baigiamasis darbų atlikimo aktas (40 b.l., t.1), ieškovo registruotas 2014-06-20.

Jau minėta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 29 dienos vieną savaitę techninis prižiūrėtojas atostogavo, po to nuo birželio 9 d. iki 13 d. gydėsi, A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų teigimu, darbų perdavimo - priėmimo aktas buvo parengtas ir jų pasirašytas 2014-06-13, t.y. tuoj pat, kai tik A. K. buvo išrašytas iš ligoninės. Liudytojas S. N. paaiškino, kad jam iš ieškovo darbuotojo S. R. tapo žinoma, kad 2014 m. birželio 13 dieną, nors buvo tartasi, kad perdavimas – priėmimas vyks tą dieną, to negalima bus padaryti dėl techninio prižiūrėtojo A. K. ligos. Dėl to šie veiksmai buvo atliekami birželio 16 dieną, nustatyta, kad neveikia vėdinimo sistema, todėl laikotarpiu iki 19 dienos buvo šalinami defektai, o 20 dieną, įsitikinus, kad sistema veikia, buvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui pateiktas 19 dieną.

Šie Rangos sutarties šalių bei trečiojo asmens atstovo A. K. veiksmai rodo, kad tuoj pat, kai tik neliko kliūčių, trukdančių Rangos sutartį toliau vykdyti, nebuvo delsiama, o imamasi aktyvių priemonių dokumentams parengti bei defektams šalinti.

Nors, kaip jau buvo nustatyta, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo įgijęs teisę į termino pratęsimą, tačiau faktas, kad 2014-06-13 buvo surašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, o birželio 20 dieną pasirašytas ieškovo atstovo, Rangos sutarties 5.5 p. prasme dar nereiškė darbų užbaigimo.

Kaip matyti iš ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovų dalykinio susirašinėjimo dokumentų ( 23-27, 29, 31-32, 36-38 b.l., t.1), 2014-06-19 raštu, adresuotu abiems atsakovams ir trečiajam asmeniui, ieškovas nustatė atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 dienų terminą informuoti ieškovą apie darbų užbaigimo datą, akcentuojant į Rangos sutarties 5.5 p. nuostatas, įpareigojo nedelsiant atlikti visus sutartyje (2.2 p.) ir papildomame susitarime (1.2 p.) numatytus darbus bei pateikti atliktų darbų aktus, nurodė, kad, vadovaudamasis Rangos sutarties 7.4.1 p., 7.4.2 p., 7.4.4 p., pasinaudoja sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nuo 2014-06-13 pradeda skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius. Atsakovų atsakymai (25-27, 29, 31, 36 b.l., t.1) patvirtina, kad jie nesutiko su tokia ieškovo pozicija dėl išmokos ir delspinigių mokėjimo, nurodė nesutikimo motyvą - nėra atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, ieškovas nepatyrė jokių tiesioginių nuostolių.

Šio ieškovo rašto turinys leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutartimi nustatyto galutinio sutarties įvykdymo termino praleidimo esminiu sutarties pažeidimu nepripažino, dėl to Rangos sutartį vienašališkai neketino nutraukti (CK 6.217 str.), reikalavo ją toliau vykdyti ir nustatė papildomą, teismo vertinimu, neprotingai trumpą 3 dienų terminą Rangos sutarties 2.2p. numatytiems veiksmams atlikti, nes kiti darbai jau buvo užbaigti.

Kaip jau minėta, statinio techninis prižiūrėtojas privalo kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti, dalyvauti viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, atliekamuose statinio statybos patikrinimuose. Taigi, turint mintyje tai, kad, Rangos sutarties 5.7.4. p. pagrindu dar iki 2014-06-13 atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgijęs teisę į darbų pabaigos termino pratęsimą dėl ieškovo pavėluotai pateikto inventoriaus bei papildomo darbo, dėl statybos techninio prižiūrėtojo savaitės trukmės atostogų (nuo 2014-05-29) bei techninio prižiūrėtojo gydymosi ( laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 9 iki 13 dienos), atsižvelgiant į tai, kad statinio techninis prižiūrėtojas nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 25 d. vėl gydėsi, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės nekliudomai užbaigti darbus taip, kad būtų įgyvendinti visi Rangos sutarties 5.5 p. reikalavimai, nei iki 2014-06-13, nei per ieškovo papildomai nustatytas 3 dienas, kaip buvo reikalaujama ieškovo 2014-06-19 rašte.

Duomenų, kad ieškovas būtų svarstęs klausimą dėl techninio prižiūrėtojo pakeitimo net ir po to, kai A. K. pakartotinai nuo birželio 19 d. iki 25 d. gydėsi, byloje nepateikta. Tikėtina atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės paaiškinimu, kad ji buvo informuota apie tai, kad techninį prižiūrėtoją keisti netikslinga. Ieškovui nepasinaudojus Rangos sutarties 2.3 p. numatyta teise pakeisti techninį prižiūrėtoją arba paskirti dar vieną, nebuvo galimybės atlikti kitus veiksmus, kuriuose privalu kartu dalyvauti ir techniniam prižiūrėtojui, todėl teismas vertina, kad atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado teisė į terminų pratęsimą (Rangos sutarties 5.7.4. p.).

Kaip patvirtina kiti į bylą šalių pateikti rašytiniai įrodymai, darbų perdavimo – priėmimo aktas ieškovo buvo pasirašytas 2014-06-20, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, šis dokumentas techniniam prižiūrėtojui be jokio lydimojo rašto buvo perduotas tik 2014-06-26, nes pastarasis nuo birželio 19 d. iki 25 d. gydėsi, o techninis prižiūrėtojas 2014-06-30 surašė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą ir jį 2014-07-04 pateikė Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (134-136 b.l., t.1), statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas 2014-07-17, kuriuo statyba buvo pripažinta baigta (167-169 b.l., t.1).

Ieškovas atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad Rangos sutarties 5.5 p. susitarimas dėl darbų pabaigos 2014-06-13 nebuvo įgyvendintas, laikė pažeidusiu Rangos sutartį, todėl 2014-07-22 išrašė sąskaitą serija AVPK Nr.0088 (30 b.l., t.1) sumokėti 2.814,57 Lt dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2014-06-14 iki 2014-07-16. Rangos sutarties 7.4.4 p., kuriuo ieškovas rėmėsi reikalaudamas atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėti delspinigius, numatė, kad tuo atveju, jeigu sutartis nenutraukiama, o rangovas įsipareigoja toliau vykdyti sutartį, jis užsakovui papildomai moka 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sutartyje nurodytos visos sutarties objekto kainos. Tačiau ši Rangos sutarties nuostata taikytina tik rangovui neįgijus teisės į terminų pratęsimą.

Tik neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), tik dėl to gali atsirasti sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.), kurio pagrindinis bruožas – akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 straipsnyje. Todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Tam, kad taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, būtina įrodyti esant visas keturias jos taikymo sąlygas - neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), nuostoliai (CK 6.249 str.).

CK 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šie bendrieji teisės principai reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Be to, CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, nes nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Bendradarbiavimo pareiga saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį, ji turi būti abipusė. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį yra išskiriami tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Jau minėta, kad CK 6.691 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.691 str. bei Rangos sutarties 7.2.2 p. įtvirtinta pareiga sutarties vykdymo metu bendradarbiauti, privalėjo ne tik pats nesudaryti kliūčių (laiku perduoti inventorių, nepavesti atlikti nesulygtų darbų), tačiau ir šalinti atsiradusias kliūtis (nustatyta tvarka paskirti kitą statybos techninį prižiūrėtoją), o jeigu kliūtis tuoj pat šalinti, ieškovo nuomone, buvo neekonomiška ir netikslinga - pripažinti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į Rangos sutarties termino pratęsimą. Pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo prievoles pagal Rangos sutartį vykdžius aplaidžiai ar neatsakingai, visi sulygti rekonstravimo darbai buvo atlikti žymiai anksčiau, nei numatyta darbų pabaiga, ieškovas neįrodinėjo, kad griežtas terminų laikymasis jam turėjo esminę reikšmę, darbų rezultato neatsisakė, nenustatyta, kad ieškovas būtų patyręs tiesioginių nuostolių. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik nurodė priežastis, jam kliudžiusias vykdyti Rangos sutartį, tačiau ir įrodė ((duomenys neskelbtini) str.).

Be to, nors šalys Rangos sutarties 2.2.4 p., 9.9 p., buvo nustatę pareigą rangovui nedelsiant organizuoti baigto statyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymą ir jos darbą, paruošti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir jį pateikti komisijai, dalyvauti oficialiose procedūrose tam, kad darbai būtų laikomi užbaigtais pagal Rangos sutarties 5.5 p. reikalavimus, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ normos nustato, kad teisę pateikti prašymą išduoti aktą, kai pastatytas naujas ypatingas ar neypatingas statinys, rekonstruotas ypatingas ar neypatingas statinys, dalyvauti procedūrose turi ne rangovas, o statytojas, t.y. užsakovas. Taigi nėra pagrindo pripažinti ieškovą atlikus už atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajam, ieškovo teigimu, vengiant Rangos sutartį šioje dalyje vykdyti, statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, nes rangovui minėtos viešosios teisės normos tokios teisės nesuteikia.

Ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, negalima padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Rangos sutartį, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti 815,15 EUR dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2014-06-14 iki 2014-07-16, ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas ((duomenys neskelbtini) str.).

Ieškovas taip pat pareiškė ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 11.094,75 EUR turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Esant skolininkų daugetui galioja dalinės prievolės prezumpcija (CK 6.5 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nuomone, šioje byloje yra skolininkų daugetas: tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pareigą atlyginti žalą, tiek atsakovas „BTA Insurance Company“ SE turi pareigą išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinė civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, atsirado Rangos sutarties ir įstatymo pagrindu (Rangos sutartis, CK 6.245 straipsnio 2, 3 dalys, 6.256 straipsnio 2 dalis), o atsakovas „BTA Insurance Company“ SE prievolė išmokėti draudimo išmoką – pagal sutartį (CK 6.191 straipsnis, atlikimo laidavimo draudimo sutartį, laidavimo draudimo raštus), taigi šiuo atveju, ieškovo nuomone, atsirado mišri solidarioji atsakovų prievolė ieškovui. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, o solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalyti prievolę – kiekvienas atsako už visos prievolės įvykdymą. Ieškovas pareiškė ieškinį abiems atsakovams.

Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas šalių susitarimu gali būti užtikrinamas kitais CK neįtvirtintais, bet šalių sutartyje aptartais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Vienas tokių CK 6.70 straipsnyje neaptartų, bet Draudimo įstatyme nustatytų ir įprastinėje komercinėje praktikoje tam tikrose verslo srityse plačiai naudojamų prievolių užtikrinimo būdų yra laidavimo draudimas (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktas).

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudamas ieškovo paskelbtame viešame konkurse dėl pastatų rekonstravimo darbų, susitarė su ieškovu (Rangos sutarties 8.1p.), kad per 5 dienas pateiks įvykdymo užtikrinimą. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovo „BTA Insurance Company“ SE 2013-11-06 sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštą Nr. SĮLD Nr.079979 (41-42 b.l., t.1). Šiuo laidavimo raštu atsakovas „BTA Insurance Company“ SE įsipareigojo atsakyti ieškovui (neviršijant 38.307,94 Lt) už atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavęs ieškovo pareikštą pretenziją dėl finansinių nuostolių, kurie būtų patirti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo pagal išduotą Polisą.

Ryšium su Sutarties termino pratęsimu iki 2014-06-13, atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „BTA Insurance Company“ SE sudarė susitarimą bei ieškovui pateikė 2014-05-04 Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą SĮLD Nr.085633 prie draudimo liudijimo (poliso) Serija SĮLD Nr.085633 (21-22 b.l., t.1), kuriuo atsakovas „BTA Insurance Company“ SE neatšaukiamai įsipareigojo išmokėti ieškovui 38.307,97 Lt sumą. Šio rašto sąlygos buvo tokios: jeigu draudėjas nevykdo (netinkamai vykdo) Sutartyje numatytus įsipareigojimus, draudikas įsipareigoja nedelsiant sumokėti naudos gavėjui aukščiau nurodytą sumą, gavęs naudos gavėjo pirmą raštišką reikalavimą mokėti (originalą). Naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kurie Sutartyje numatyti draudėjo įsipareigojimai nevykdomi (netinkamai vykdomi). Rašte nurodyta, kad draudiko įsipareigojimai galioja įskaitytinai nuo 2014-06-05 iki 2014-07-13, tačiau numatyta galimybė pratęsti terminą ir tam būtinos sąlygos.

Taigi atsakovas „BTA Insurance Company“ SE atlikimo laidavimo draudimu, išduodamas atlikimo laidavimo draudimo raštus, kuriuose įrašė individualias laidavimo draudimo sutarties sąlygas, užtikrino ieškovui, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks darbus pagal Rangos sutartyje iškeltus reikalavimus, nepažeis sutartyje nustatytų terminų ir neteisėtai neatsisakys toliau vykdyti pradėtus darbus. Šie susiklostę civiliniai teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartinis laidavimo draudimas, todėl taikytina ne laidavimą, o draudimą reglamentuojančių teisės normų visuma (CK 6.987–6.1018 straipsniai, Draudimo įstatymo nuostatos).

CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Atsitikus draudžiamajam įvykiui tikėtinas pavojus yra įgyvendinamas. Taigi draudžiamasis įvykis yra ne kas kita, kaip įgyvendintos rizikos padariniai. Pagal Draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai draudėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą ar verčiasi savarankiška profesine veikla ir draudimo rizikos yra susijusios su šia veikla, laidavimo draudimo grupei priklausanti draudimo rizika laikoma didele. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę komercinę veiklą, todėl atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, sudarydamas laidavimo draudimo sutartį, prisiėmė didelę draudimo riziką.

Minėta, kad atsakovai sulygo dėl draudimo išmokos mokėjimo sąlygų, kurioms esant draudimo išmoka turi būti mokama trečiajam asmeniui – ieškovui, todėl tokia sutartis iš esmės atitinka sutarties trečiojo asmens naudai požymius (CK 6.191 str., 6.987 str.). Pažymėtina, kad sutarties trečiojo asmens naudai sąlygos yra privalomos ir naudos gavėjui. Naudos gavėjas negali turėti daugiau teisių nei jo naudai sulygo pradinės sutarties šalys. Draudikas pagal laidavimo draudimo sutartį atsako naudos gavėjui tik sutartyje numatytose ribose, neviršijant draudimo išmokos sumos, t.y. draudiko prievolė pagal laidavimo raštą nėra besąlyginė ir tam, kad kiltų pareiga mokėti šio rašto pagrindu atitinkamas sumas, turi būti įgyvendintos atitinkamos sąlygos, numatytos pačiame laidavimo rašte bei draudimo taisyklėse.

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikdamas per savo filialą Lietuvoje, 2014 m. liepos 24 d. sprendimu (23-24 b.l., t.1) atmetė ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą, atsisakė sumokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad neįvyko draudiminis įvykis, nes sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti iki nustatyto termino ne dėl draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE nesutiko ir su pareikštu ieškiniu. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, įrodinėjimo našta, kad įvykis nėra draudžiamasis, tenka atsakovui „BTA Insurance Company“ SE.

Jau minėta, kad atsakovas „BTA Insurance Company“ SE įsipareigojo ieškovui išmokėti išmoką tik Rangos sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pažeidęs Rangos sutartį, dėl to nėra pagrindo pripažinti buvus draudiminį įvykį, todėl atsakovo „BTA Insurance Company“ SE sprendimas atmesti ieškovo prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nors ir priimtas atsižvelgiant tik į atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas faktines aplinkybes, yra pagrįstas ir teisėtas, ieškinys atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir “ BTA Insurance Company“ SE atžvilgiu dėl reikalavimų iš jų solidariai priteisti 11.094,75 EUR žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo šios sumos atmestinas visa apimtimi kaip neįrodytas ((duomenys neskelbtini) str.).

Ieškinys atmetamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str., 98 str.). CPK 93 str. 4d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra. Ieškovas nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu ir kitų bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 5p.).

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už advokatės teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį parengimas ir atstovavimas teisme), susijusias su šios civilinės bylos nagrinėjimu, turėjo viso 481,70 EUR išlaidų (4, 7, 11, 12 b.l., t.2). Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE už advokatės teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį parengimas ir atstovavimas teisme), susijusias su šios civilinės bylos nagrinėjimu, turėjo viso 1.013,67 EUR išlaidų (14-15 b.l., t.2).

Atsakovų patirtų išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, su pakeitimais (ir redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus dydis – 3 MMA ), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA, nuo 2015-03-20 – 0,1 MMA), teismo posėdžiai truko 8 val., pripažintina, kad atsakovų realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokatų pagalbai apmokėti buvo būtinos, tačiau atsakovo „BTA Insurance Company“ SE patirtų išlaidų dydis neatitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į ieškovo, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų išlaidų dydį bei į tai, kad atsakovo „BTA Insurance Company“ SE atstovės advokatės darbo vieta nėra registruota toje vietovėje, kurioje ji teikė teisines paslaugas, nustatytina, kad protingumo kriterijus atitinkančios atsakovo „BTA Insurance Company“ SE išlaidos yra 600 EUR. Iš ieškovo atsakovams priteistinos (CPK 93 str. 98 str.) jų turėtos atstovavimo išlaidos: 481,70 EUR atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 600 EUR atsakovui „BTA Insurance Company“ SE.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 290218260, atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 183819733, 481,70 EUR už advokatės teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 290218260, atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, 600 EUR už advokatės teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.