Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-14 · Civilinė byla Nr. 2A-406/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
2A-406/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01727-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Danutė Gasiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Unimodus“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „JCDecaux Lietuva“
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-406/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01727-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.11.1; 121.21 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Unimodus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Unimodus“ ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „JCDecaux Lietuva“ dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-3997-262/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Unimodus“ ir atsakovas UAB „JCDecaux Lietuva“ 2006 m. spalio 26 d. sudarė terminuotą nuomos sutartį Nr. 2006/16. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo 2006 m. lapkričio 1 d. ir galioja iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2009-02-18 ieškovas gavo iš atsakovo raštą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovas pranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2009-04-11 pagal sutarties 5.2. p. ir CK 6.204 str. Ieškovas 2009-03-09 raštu informavo atsakovą apie pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir apie galimybės vienašališkai atsisakyti sutarties nepaisant kitos sutarties šalies teisėtų interesų, nebuvimą. 2009-03-09 atsakovas atsiuntė pranešimą, kuriuo prašė ieškovo išduoti sutikimą dėl sutarties nutraukimo 2009-04-11 pagal kitą, t.y. sutarties 5.3. p. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vienašališkai atsisakė toliau vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir mokėti nuomos mokestį nuo 2009-04-11, grąžino jam išsiųstas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį anksčiau termino, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 118 002,12 Lt skolos (39 520,62 Lt atsakovo įsiskolinimas už nuomą bei sunaudotą elektros energiją, taip pat, pagal Sutarties 5.3. p., atsakovas privalo sumokėti ieškovui iki sutarties pasibaigimo likusią nuomos mokesčių dydžio kompensaciją, kuri sudaro 78 481,50 Lt), 12,70 procentų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal sutarties 5.3. p. kiekviena iš šalių turi teisę nutraukti sutartį įspėdama apie tai kitą šalį prieš 3 mėnesius. 2009-02-11 atsakovas raštu įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą nuo 2009-04-11, o 2009-03-20 atsakovas papildomai pateikė ieškovui rašytinį patvirtinimą dėl sutarties nutraukimo nuo 2009-04-11. Teigia, kad sutartį nutraukia ne dėl priežasčių, kad keičiasi verslo planai, kad gauti kažkokie geresni nuomos pasiūlymai ir pan., o todėl, kad Lietuvos ir pasaulinėje rinkoje įvyko nenumatyti ekonominiai poslinkiai, kurių šalys negalėjo numatyti, kai 2006-10-26 pasirašė sutartį.

Atsakovas UAB „JCDecaux Lietuva“ ieškovui UAB „Unimodus“ bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2011-10-17, sumokėjo 18 019,48 Lt pagal 2006-10-06 nuomos sutartį už 2009 m. balandžio ir 2009 m. gegužės (11 dienų) mėnesius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Teismas nurodė, kad nuomos sutarties 5.3. punkte numatyta, kad abi šalys turi teisę inicijuoti vienašališką sutarties nutraukimą raštu įspėdamos kitą šalį prieš 90 (devyniasdešimt) dienų. Jeigu sutartis nutraukiama anksčiau laiko pažeidžiant numatytus sutartyje terminus, kaltoji šalis įsipareigoja sumokėti kitai šaliai visą iki sutarties pasibaigimo likusią nuomos mokesčių dydžio kompensaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2009 m. vasario 11 d., o vėliau 2009 m. kovo 20 d. patikslintu raštu pranešė ieškovui, kad sudaryta nuomos sutartis nutrauktina nuomos sutarties 5.3. punkto pagrindu. Todėl teismas sprendė, kad 2009 m. spalio 26 d. nuomos sutartis vienašališkai atsakovo iniciatyva nutraukta prieš 90 dienų (3 mėnesius) įspėjus ieškovą, t.y. nuo 2009 m. gegužės 11 d. Kadangi atsakovas ieškovui bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2011-10-17, sumokėjo 18 019,48 Lt pagal 2006-10-06 nuomos sutartį už 2009 m. balandžio ir 2009 m. gegužės (11 dienų) mėnesius, konstatuotina, kad atsakovas nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sutarties galiojimo metu įvykdė tinkamai. Teismas pažymėjo, kad 5.3. punkte numatytą už visą iki sutarties pasibaigimo likusią nuomos mokesčių dydžio kompensaciją kaltoji šalis privalo mokėti kitai šaliai tik tada, jei sutartis nutraukiama anksčiau laiko pažeidžiant sutartyje numatytus terminus, t.y. šiuo atveju, jei atsakovas nuomos sutartį būtų nutraukęs nepraėjus 90 dienų nuo įspėjimo pateikimo. Teismas sprendė, kad atsakovas savalaikiai ir tinkamai informavo ieškovą apie 2006 m. spalio 26 d. nuomos sutarties nutraukimą sutarties 5.3. punkte nustatyta tvarka, todėl ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo yra nepagrįsti. Atmetus reikalavimą dėl skolos priteisimo, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, kaip išvestinis, nenagrinėtinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Unimodus“ prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo 99 982,64 Lt nuomos mokesčio ir netesybų; 2) grąžinti 1 499 Lt dydžio žyminio mokesčio permoką; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais;

1. Teismo išvada, kad atsakovas apie sutarties nutraukimą 5.3 punkto pagrindu informavo ieškovą 2009-02-11, yra nepagrįsta, nemotyvuota, prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms. Iš tiesų atsakovas 2009-02-11 raštu informavo ieškovą, kad nori sutartį nutraukti 5.2. punkto pagrindu. Apie norą nutraukti sutartį 5.3 punkto pagrindu apeliantas buvo informuotas tik atsakovo 2009-03-20 raštu. Taigi, būtent nuo 2009-03-20 turi būti skaičiuojamas 90 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas ir būtent sąskaitos už 2009 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius sudarė dalį ieškiniu reikalaujamos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kadangi teismas sprendimu pripažino, kad sutartis turi būti laikoma nutraukta 2009-05-11, tai 2011-10-17 atsakovo atliktas mokėjimas už 2009 m. balandžio mėnesį, negali būti laikomas atliktu sutarties galiojimu metu, ką nepagrįstai konstatavo teismas. Teismui nustačius, kad buvo sutarties pažeidimas, teismas turėjo priteisti apelianto prašomą 78 481,50 Lt dydžio netesybų sumą, o atsakovo sumokėtą sumą įskaityti į ieškinio reikalavimo sumą. 2011-10-17 atliktas mokėjimas nepašalino netinkamo sutarties nutraukimo fakto, nes atsakovas teigė, kad sutartis turi būti nutraukta nuo 2009-04-11. Teismas visiškai nevertino atsakovo 2009-06-10 ir 2009-07-08 raštų, kuriuose nurodyta, jog atsakovas laikė, kad sutartis 5.3. punkto pagrindu yra laikoma nutraukta nuo 2009-04-11. Vadinasi, pažeidus 5.3. punkte nustatytas sutarties nutraukimo terminų nuostatas, apeliantas pagrįstai reikalavo priteisti 5.3. punkte numatytas netesybas – visą iki sutarties pasibaigimo likusią nuomos mokesčio dydžio kompensaciją (78 481,50 Lt).

3. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, apskaičiuojant apeliacinėje instancijoje mokamą žyminį mokestį, atsižvelgiama į pirmosios instancijos teisme mokėtą žyminio mokesčio dydį ir ginčijamą sumą. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patenkino 18 019,48 Lt dydžio reikalavimą, liko nepatenkintas 99 982,64 Lt dydžio reikalavimas. Nuo tokios sumos apeliantas sumokėjo 2 999 Lt dydžio žyminį mokestį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paduodant ieškinį apeliantas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir todėl mokėjo pusę mokėtinos žyminio mokesčio sumos bei teismas tokį ieškinį priėmė, apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo grąžinti 1 499 Lt permokėtą žyminio mokesčio dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „JCDecaux Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti galioti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais;

1. Byloje svarbu tai, kad apeliantas pripažįsta, kad sutartis gali būti nutraukiama prieš 3 mėnesius, sumokant 3 mėnesių kompensaciją; atsakovas yra nutraukęs sutartį anksčiau termino ir sumokėjęs 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją, t.y. sumokėjęs visas kompensacijas, kurios priklauso pagal sutartį, jei ji nutraukiama anksčiau laiko.

2. Tai, kad atsakovas, nutraukdamas sutartį, pirmame rašte nurodė ne tą sutarties punktą, kurį reikėjo cituoti, negali būti laikoma pažeidimu, už kurį reikėtų mokėti ieškovo reikalaujamą sumą. Tuo labiau, kad antrame atsakovo rašte buvo nurodytas tinkamas sutarties nutraukimo punktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacine tvarka vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas teisėtai nutraukė šalių sudarytą nuomos sutartį ir atitinkamai – ar jis privalo sumokėti ieškovui sutartyje numatytą baudą, atsižvelgiant į Sutarties 5.3. punkto sąlygą, jog tuo atveju, jeigu Sutartis nutraukiama anksčiau laiko pažeidžiant numatytus Sutartyje terminus, kaltoji šalis įsipareigoja sumokėti kitai šaliai visą iki Sutarties pasibaigimo likusią nuomos mokesčių dydžio kompensaciją.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Tiek, kiek nedraudžia įstatymas, šalių teisė susitarti dėl sudaromos sutarties sąlygų priklauso nuo jų valios, laisvo apsisprendimo, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama sąžiningai (CK 6.158 str.). Šalys, sudarydamos sutartį, siekia įgyvendinti tam tikrus tikslus ir tenkinti interesus. Todėl logiška, kad išnykus interesui, kuriam tenkinti buvo sudaryta sutartis, nebelieka poreikio sutarties vykdymą tęsti. Tuo tikslu įstatyme įtvirtintas sutarties nutraukimo institutas. Tačiau atsižvelgiant į sutarties šalių interesų pusiausvyrą, sutartinių santykių nutraukimas, nesant tam pakankamo ir teisėto pagrindo, nesilaikant įstatyme ar šalių susitarime nustatytos tvarkos, gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis kitos sutarties šalies teises bei teisėtus interesus. Įstatymas (CK 6.217 str.) numato teisę vienašališkai nutraukti sutartį, esant esminiam sutarties pažeidimui, o taip pat suteikia teisę šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje šalių numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju šalys sudarytoje terminuotoje pastato dalių nuomos sutartyje susitarė dėl galimybės nutraukti sutartį prieš terminą. Pagal Sutarties 5.2. punktą šalys, esant šiame punkte išvardintoms sąlygoms, dėl kurių sumažėja ar išnyksta nuomojamų reklamos vietų reklaminė vertė, turi teisę sustabdyti Sutarties vykdymą, įspėjusios kitą šalį prieš 60 dienų, o šioms priežastims tęsiantis ilgiau kaip 18 mėnesių – inicijuoti vienašališką sutarties nutraukimą. Sutarties 5.3. punkte numatyta šalių teisė nutraukti Sutartį prieš terminą, nereikalaujant kokių nors specialių sąlygų, t.y. abi šalys turi teisę inicijuoti vienašališką Sutarties nutraukimą, įspėdamos kitą šalį prieš 90 dienų. Kaip matyti iš atsakovo 2009-02-11 rašto turinio, jis išreiškė valią nutraukti Sutartį, nurodydamas, kad dėl susiklosčiusios sudėtingos padėties rinkoje nėra jokių galimybių panaudoti išsinuomotą plotą reklamai. Kadangi atsakovas nurodė kaip Sutarties nutraukimo pagrindą 5.2. punktą, o ieškovas 2009-03-09 rašte išreiškė poziciją, kad Sutarties nutraukimas neįmanomas atsakovo nurodyto Sutarties 5.2 punkto pagrindu, 2009-03-20 rašte atsakovas papildomai detalizavo Sutarties nutraukimo priežastis ir nurodė kaip nutraukimo pagrindą Sutarties 5.3. punktą, prašydamas ieškovo sutikimo laikyti Sutartį nutraukta nuo 2009-04-11. Ieškovas 2009-03-31 rašte iš esmės neginčija atsakovo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį, tačiau nesutinka su atsakovo siūloma Sutarties nutraukimo data - 2009-04-11. Apelianto teigimu, toks atsakovo elgesys laikytinas pažeidžiančiu Sutartyje numatytą jos nutraukimo tvarką, todėl atsakovo atžvilgiu taikytinos Sutartyje (5.3. punkte) numatytos netesybos – kompensacija (bauda), lygi nuomos mokesčiui už visą likusį nuomos laikotarpį. Tokios pozicijos apeliantas laikosi, nepaisant to, kad atsakovas iki teisminio proceso pradžios sumokėjo ieškovui nuomos mokestį už laikotarpį iki 2009-04-11, o vykstant bylos nagrinėjimui teisme – sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį iki 2009-05-11, tokiu būdu yra sumokėjęs nuomos mokestį už tris mėnesius, skaičiuojant nuo pirminio pranešimo apie savo valią nutraukti Sutartį, t.y. 2009-02-11.

Vertinant apelianto poziciją, pažymėtina, kad sutarties vykdymas, apimantis ir Sutarties nutraukimo iniciavimą, yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje numatė galimybę inicijuoti vienašališką Sutarties nutraukimą, raštu įspėdamos kitą šalį prieš 90 dienų. Kaip matyti iš atsakovo elgesio, jis, motyvuodamas pasikeitusia situacija rinkoje, dėl kurios tolesnis Sutarties vykdymas jam tapo nuostolingas, siekdamas bendradarbiauti su ieškovu, bandė susitarti pakeisti įspėjimo terminą – vietoj trijų mėnesių taikyti du mėnesius, už kuriuos sumokėjus, Sutartis laikytina pasibaigusia, be to, pirmame rašte nurodė ne 5.3., bet 5.2. Sutarties nutraukimo punktą. Ieškovui su tuo nesutikus, atsakovas sumokėjo už tris mėnesius, skaičiuojant nuo pirminio pranešimo apie Sutarties nutraukimą. Pažymėtina, jog prioritetas, vertinant šalių pranešimus, jais siekiamus tikslus, turėtų būti teiktinas turiniui, o ne formai, kaip ir aiškinant sutarčių sąlygas, pirmiausia turi būti nustatinėjami tikrieji šalių ketinimai. Šiuo atveju atsakovas 2009-02-11 rašte aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią nutraukti Sutartį. Pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas sutarties nutraukimas yra teisėtas veiksmas, kurio teisėtumo nepanaikina Sutarties nutraukimo priežastys, t.y., tiek viena šalis, tiek kita šalis turi teisę bet kada, iš anksto įspėjusios kitą šalį, nutraukti Sutartį. Taigi, atsakovo elgesys, išreiškus valią nutraukti Sutartį, nevertintinas nei kaip neteisėtas, nei kaip siurprizinis ieškovo atžvilgiu. Kita vertus, ir pats apeliantas neginčijo atsakovo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį, tiesiog nesutiko su atsakovo siūloma nutraukimo data, o vėliau atsakovo veiksmus, inicijuojant Sutarties nutraukimą jau vertino kaip pažeidžiančius Sutartį. Pažymėtina, kad ieškovui nesutikus su atsakovo pasiūlymu laikyti sutartį nutraukta, suėjus dviejų (o ne trijų, kaip numatyta Sutartyje) mėnesių terminui, atsakovas sumokėjo trijų mėnesių (nuo 2009-02-11 iki 2009-05-11) dydžio nuompinigių sumą. Taigi, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai atsakovas išreiškė valią nutraukti sutartį ir sumokėjo ieškovui nuompinigius už laikotarpį, lygų Sutartyje numatytam įspėjimo apie Sutarties nutraukimą terminui, apelianto siekis pripažinti atsakovą pažeidus Sutarties nutraukimo terminus, kas sąlygotų atsakovo pareigą sumokėti kompensaciją, lygią nuompinigių už likusį nuomos terminą sumai, vertintinas kaip neadekvatus ir kartu nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, nes šalių bendradarbiavimo pareiga reikalauja atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į kitos šalies interesus. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovas visą Sutarties laikotarpį tinkamai vykdė pareigą mokėti nuompinigius, Sutarties nutraukimą inicijavo dėl objektyvių rinkoje susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių tolesnis Sutarties vykdymas jam tapo nuostolingas, bendradarbiaudamas su ieškovu, siekė susitarti dėl Sutarties nutraukimo, o nepavykus susitarti dėl dviejų mėnesių nutraukimo termino, sumokėjo nuompinigius už tris mėnesius, t.y. sumą, dėl kurios, atsakovui vienašališkai nutraukiant Sutartį, apeliantas, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, turėjo teisėtus lūkesčius. Todėl atsakovo elgesį laikyti pažeidžiančiu Sutarties sąlygas, t.y. neteisėtu vien todėl, kad pirmame rašte dėl Sutarties nutraukimo jis nurodė ne tą Sutarties nutraukimo punktą, reikštų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5 str.) pažeidimą, taip pat šalių teisių ir interesų pusiausvyros, abiejų šalių pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti (CK 6.200 str.) bei viena kitos atžvilgiu elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.) pažeidimą, o toks teismo sprendimas nebūtų teisingas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir jų elgesį ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovo veiksmai, inicijuojant Sutarties nutraukimą, nelaikytini neteisėtais. Konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl ieškovo UAB ,,Unimodus“ apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo grąžinti 1 499 Lt permokėtą už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalį. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad, paduodant ieškinį, jis prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir todėl mokėjo pusę mokėtinos žyminio mokesčio sumos, teismas tokį ieškinį priėmė ir išnagrinėjo, todėl, apelianto manymu, už apeliacinį skundą taip pat mokėtina pusė žyminio mokesčio sumos. Pažymėtina, kad šios apelianto nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių bylos duomenų. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su ieškovo ieškiniu, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (b.l. 2-3) nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovui šį įpareigojimą įvykdžius – sumokėjus visą žyminį mokestį (b.l. 7, 12), teismas bylą išnagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, apeliantas pagrįstai už apeliacinį skundą sumokėjo visą žyminį mokestį, apskaičiuotą pagal įstatymo reikalavimus nuo ginčijamos sumos. Nesant žyminio mokesčio permokos, apelianto prašymas atmestinas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 2012-04-06 Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, su kuriuo pateikti šių išlaidų dydį (3 025 Lt) patvirtinantys dokumentai (b.l. 105-107). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, laikoma, jog sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl pastarojo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas (CPK 93 str. 1 d.) ir iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3 025 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Unimodus“ (įmonės kodas 126123769, adresas – Ozo g. 10A, Vilnius) atsakovui UAB „JCDecaux Lietuva“ (įmonės kodas 110587629, adresas – Šeimyniškių g. 1A, Vilnius) 3 025 Lt (tris tūkstančius dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėMarytė Mitkuvienė