- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- 2-259/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Robert Bosch“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Robert Bosch“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Robert Bosch“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Broksita“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Brokslita“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirdamas UAB „Tigesta“.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtino BUAB „Brokslita“ kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe ir kreditoriaus UAB Robert Bosch 56 239,43 Lt dydžio finansinį reikalavimą, tenkintiną trečiąja eile.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB Robert Bosch atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį pakeisti, patvirtinant 8 952,24 Lt dydžio kreditoriaus UAB Robert Bosch finansinį reikalavimą (3558,63 Lt dydžio skola už parduotas prekes ir 5393,61 Lt delspinigių) atsakovo BUAB „Broksita“ bankroto byloje. Nurodo, jog 2007 m. gruodžio 17 d. tarp kreditoriaus ir atsakovo BUAB „Brokslita“ sudaryta konsignacijos sutartimi (toliau - Sutartis) atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti kreditoriaus atsakovui perduotas prekes. Pagal sutartį atsakovas privalėjo parduoti kreditoriaus pristatytas prekes per 30 kalendorinių dienų nuo kreditoriaus sąskaitos už perduotas prekes išrašymo dienos ir sumokėti kreditoriui perduotų prekių kainą arba, kreditoriaus reikalavimu, grąžinti neparduotas prekes kreditoriui (Sutarties 1 str. 2, 3 d.). Be to, Sutarties 7 straipsnio 3 dalyje numatyta kreditoriaus teisė pareikalauti atsakovo grąžinti pagal sutartį atsakovui perduotas prekes bet kuriuo metu iki jų pardavimo tretiesiems asmenims. Vykdydamas Sutartį, kreditorius perdavė atsakovui prekes 50 845,82 Lt sumai, išvardintas kreditoriaus išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kurių atsakovas iki šiol nėra nei jų grąžinęs kreditoriui, nei už jas sumokėjęs. Kreditorius ne kartą raštu kreipėsi į BUAB „Brokslita“ administratorių dėl prekių grąžinimo arba apmokėjimo už perduotas prekes. Administratorius 2009 m. liepos 8 d. pateikė kreditoriui sąrašą, kuriame buvo išvardintos atsakovo turimo kreditoriui priklausančios ir tretiesiems asmenims neparduotos prekės bendrai 40 073,89 Lt sumai be PVM. 2009 m. rugsėjo 23 d. kreditorius pateikė ieškinį atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dėl neparduotų prekių grąžinimo natūra. Teismo nutartis, kuria patvirtintas UAB Robert Bosch 56 239,43 Lt dydžio finansinis reikalavimas yra nepagrįsta ir neteisėta, kad kreditorius niekada jokiais savo veiksmais neatsisakė reikalavimo grąžinti neparduotas prekes natūra. Byloje esantys įrodymai patvirtina kreditoriaus valios susigrąžinti neparduotas prekes natūra, o dėl likusios skolos dalies pareikšti kreditorinį reikalavimą, buvimą. Pagal konsignacijos sutartį prekių nuosavybės teisė atsakovui niekada nebuvo perduota, dėl ko kreditorius iki šiol yra atsakovui perduotų prekių savininkas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (LR CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Kreditorius UAB „Robert Bosch“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį dalyje, kuria teismas patvirtino jo 56 239,43 Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovui BUAB „Brokslita“, tenkintiną trečiąja eile. Apeliantas prašo pakeisti teismo nutartį skundžiamoje dalyje ir patvirtinti jo 8952,24 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Brokslita“ bankroto byloje. Nurodo, kad 56 239,43 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimas pažeidžia jo nuosavybės teisę, nes jis negali išreikalauti iš atsakovo UAB „Robert Bosch“ neteisėto valdymo jam priklausančių prekių. Atsižvelgiant į atskirojo skundo pagrindą sudarančius apelianto argumentus, nagrinėjamu atveju yra kilęs klausimas, ar kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimas pažeidžia jo nuosavybės teisę į prekes, kai į patvirtinto finansinio reikalavimo dydį yra įskaičiuota jam priklausančių prekių, kurias jis nori susigrąžinti natūra, vertė.
Iš bylos medžiagos matyti, jog kreditorius UAB „Robert Bosch“ siekia susigrąžinti iš atsakovo BUAB „Brokslita“ neteisėto valdymo jam 2007 m. gruodžio 17 d. Konsignacijos sutarties pagrindu pagal PVM sąskaitas faktūras perduotas prekes, kurios nuosavybės teise tebepriklauso kreditoriui. Gindamas šias savo teises, UAB „Robert Bosch“ yra pareiškęs ieškinį dėl neteisėtai valdomo turto susigrąžinimo iš BUAB „Brokslita“.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.93 str. 2 d. 1 p.). Vienas iš CK įtvirtintų pažeistų savininko teisių gynimo būdų – savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, kreditorių ar trečiųjų asmenų teisė susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo, nėra ribojama. Kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui.
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuosavybės teisių absoliutų pobūdį, pripažįsta, jog kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimas, kai į patvirtinto finansinio reikalavimo dydį yra įskaičiuota tokiam kreditoriui priklausančių daiktų, kuriuos jis siekia išreikalauti iš bankrutuojančios įmonės, vertė, nereiškia kreditoriaus nuosavybės teisių į tokius daiktus pažeidimo, kadangi jo nuosavybės teisė nepasibaigia. Tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas neužkerta jam kelio ginti savo kaip savininko pažeistų teisių įstatymų numatytais būdais ir tvarka. Pažymėtina, jog faktinis apelianto UAB „Robert Bosch“ finansinio reikalavimo sumažinimo pagrindas būtų tuo atveju, jeigu BUAB „Brokslita“ grąžintų jam nuosavybės teise priklausančias prekes. Iki to laiko UAB „Robert Bosch“ kaip kreditoriaus bankroto procedūrose teisinis statuso turėjimas nepažeidžia nei jo, nei kitų kreditorių teisių ar teisėtų interesų.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.