Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Blauzdžiaus ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui M. R., pareiškėjo atstovui adv. Jonui Ivoškai, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Irmai Šapokaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, spręsdama nuosavybės teisių į žemę Vilniuje atkūrimo L. I. ir V. J. vardu klausimą, nepripažino teisės į dalį žemės sklypo (0,13 ha), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. VAVA vadovavosi vis kitais motyvais. Pirmiausia atsisakė atkurti nuosavybės teisę dėl praleisto termino papildomiems dokumentams pateikti. Atstačius terminą, atsirado buvusio savininko vardo problema. Teismine tvarka nustačius juridinį faktą dėl dviejų vardų priklausymo tam pačiam asmeniui, VAVA pateikė trečią versiją – archyvo pažymėjimuose nurodyti dokumentai nėra nuosavybės teisę patvirtinantys, o priskirtini tik prie papildomų nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pritarė tokiai pozicijai.

Teigia, kad VAVA nesilaiko asmenų lygybės prieš įstatymą principo, nes daugybei asmenų atkurta nuosavybės teisė nesant buvusių savininkų žemės įsigijimo sutarčių ar administravimo aktų, pagal kuriuos buvo įregistruota nuosavybė. Be to, atkuriant nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo (0,15 ha) tokių pačių dokumentų pakako. Mano, kad archyvo pažymėjime nurodyti duomenys yra pakankami nuosavybės teisei įrodyti. Mano, kad pateikti dokumentai buvo įvertinti nesilaikant nei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatų, nei kitų teisės aktų reikalavimų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė. Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad vertinant archyvines pažymas VAVA komisija nepagrįstai rėmėsi pažyma, kurioje nurodoma apie padėtį 1940 08 29, t.y. jau po žemės nacionalizacijos. Aiškino, jog akivaizdu, kad po nacionalizacijos savininkui buvo paliktas tik sklypas, kuris būtinas namui, kita žemė jau buvo nacionalizuota. Pažymoje nurodoma apie mokėtus tarybų valdžiai mokesčius, o tai neturi nieko bendro su nuosavybės teise. Paaiškino, kad būtina vadovautis archyviniu dokumentu, kuriame konkrečiai nurodomas turėtos žemės dydis – tai 1937 09 07 anketa. Prašė skundą tenkinti.

Paaiškina, kad VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 01 12 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-315-9/2007, pakartotinai išnagrinėjo iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko Z. (S.) J. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir nutarė nurodyti, kad esant keliems nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą, todėl nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik į 0,15 ha žemės plotą. Teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 06 11 rašte Nr. 20-475 pateiktos išvados yra pagrįstos.

Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Paaiškina, kad remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, Nacionalinė žemės tarnyba 2007 07 30 rašte pareiškėjui nurodė skundo nepatenkinimo motyvus, pagrindė juos teisės aktų nuostatomis, informavo apie sprendimo apskundimo tvarką. Pažymėjo, jog NŽT yra tokio pobūdžio išankstinio ginčo nagrinėjimo institucija, kurios sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Tokiu atveju ginčo šalims pateikiama išsami konkretaus ginčo juridinė analizė ir pasiūlomi galimi sprendimo būdai. Paaiškina, kad šiuo atveju NŽT priėmė būtent rekomendacinio pobūdžio sprendimą.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

NŽT atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. J., įtraukta į bylos nagrinėjimą vietoje trečiojo suinteresuoto asmens V. J. (miręs). Teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė pareiškėją ir prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad buvusio žemės savininko dukra L. I. (mirusi pareiškėjo M. R. sutuoktinė) 1992 03 31 padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2 ha žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l. 129), prašė atkurti nuosavybės teisę ekvivalentine natūra. Kitas pretendentas į tą` pačią žemę buvo V. J., taip pat buvusio savininko Z. (S.) J. vaikas. Nuosavybės teisių atkūrimui pateiktos dvi prieštaringos archyvinės pažymos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 03 23 pažymėjime Nr. 53-J nurodoma, kad pagal 1940 08 29 apylinkės mokesčių inspekcijos žinias apie nekilnojamojo turto savininkams uždėtus mokesčius S. J. turėjo 1500 kv.m. žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad savininkas turėjo 4 medinius vieno aukšto gyvenamuosius namus ir 1 sandėlį (b.l. 172, t.I), o 1998 10 22 pažymėjime Nr. T-7996-J (b.l. 168, t. I) nurodyta, kad Vilniaus mst. magistrato archyviniame fonde yra Centrinio statistikos biuro 1937 09 07 anketa, kurioje įrašytas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sklypo savininkas Z. J., skiltyje „bendras plotas“ įrašyta: „2800 m² “, skiltyje „po pastatais“ įrašyta: „1000 m2“, skiltyje „be pastatų“ įrašyta: „1800 m2“, skiltyje „pastatai“ įrašyta „3 gyvenamieji, 1 ūkinis“. Taigi skiriasi tiek žemės plotas, tiek pastatų skaičius.

Ginčas kilo dėl to, kaip buvo sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas (atitinkamai ir kitas pretendentas) pateikė pakankamai ir tinkamų dokumentų atkurti nuosavybės teisei viso į 0,2800 ha žemės plotą. Nuosavybės teisė pretendentams į 0,1500 ha plotą jau atkurta, dėl šio ploto ginčo nėra.

Nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 9 straipsnyje išvardijami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Įstatymas nukreipia į tai, kad Vyriausybė nustato dokumentų sąrašą. Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka), kurios 12 punkte nurodyti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę. Savo ruožtu Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 12 punktas nukreipia į Vyriausybės 1993 05 20 nutarimą Nr. 349 bei Vyriausybės 1993 06 10 nutarimą Nr. 407. Taigi nors Įstatyme ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 12 punkte ir minimi valstybinių archyvų pažymėjimai, tačiau vadovaujantis kitais Vyriausybės nutarimais, kuriuose išvardijami papildomi dokumentai, darytina išvada, kad svarbus ir valstybinio archyvo pažymėjimo turinys. Tvarkos 13 punktas nustato, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Vyriausybės 1993 06 10 nutarimu Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo.

Tik Tvarkos 13 punkto paskutinėje pastraipoje nustatyta, kad, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

Dėl tokio teisinio reglamentavimo teismas pastebi, kad institucijų, nagrinėjusių ginčo klausimą sprendimai yra ne visai logiški ir nuoseklūs. Nacionalinė žemės tarnyba savo 2007 07 30 sprendime rašo, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 03 23, 1998 10 22 pažymėjimuose nurodyti dokumentai nėra nuosavybės teisę patvirtinantys, o gali būti priskiriami tik prie papildomų nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų, kurie nurodyti Vyriausybės 1993 06 10 nutarime Nr. 407. Tokiu atveju nei viena archyvinė pažyma negalėjo patvirtinti žemės valdymo nuosavybės teise fakto. Dėl šios priežasties pareiškėjui turėjo būti siūloma kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tuo tarpu klausimą sprendusios institucijos vadovavosi Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 13 punkto paskutiniu sakiniu, kuriame teismo nuomone kalbama tik apie tą atvejį, kai yra dokumentai, besąlygiškai patvirtinantys nuosavybės teisę, ir tuomet galima vadovautis vėliausiai išduotu dokumentu.

Teismas sutinka su NŽT nuomone, kad žemės valdymo nuosavybės teise fakto nepatvirtina galutinai nei vienas iš minėtų archyvo pažymėjimų. Kitų dokumentų, patvirtinančių, kad Z. (S.) J. iki žemės nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 0,28000 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra. Taigi ginčą nagrinėjusių institucijų išvados dėl dokumentų nepakankamumo buvo teisingos, tačiau galutinis pasiūlymas pareiškėjui teisingai pateiktas tik Vilniaus apskrities viršininko 2007 06 11 rašte.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti (toliau – Komisija) 2007 02 15 protokolinio nutarimo 2 punktas neatitinka Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 13 punkto reikalavimų, nors komisija remiasi šiuo punktu. Tačiau tai nėra esminis pažeidimas, kuris darytų neteisėtu visą Komisijos sprendimą nagrinėjamu klausimu. Tokia išvada daroma todėl, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 06 11 atsakyme į pareiškėjo skundą (t. I, b.l. 16-17) minėtą klaidą ištaisė. Pareiškėjui šiuo raštu pasiūlyta toliau siekiant atkurti nuosavybės teisę į didesnį nei S. J. turėtą 1500 kv.m. žemės plotą, juridinę reikšmę turintį faktą nustatinėti teisme, t.y. būtent taip, kaip reikalauja Tvarkos 13 punkto pirmoji pastraipa ir kaip turėjo pasiūlyti Komisija.

Pareiškėjo reikalavimai pripažinti nepagrįstomis tiek NŽT, tiek Vilniaus apskrities viršininko, tiek Komisijos išvadas dėl buvusio savininko Z. (S.) J. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į 0,2800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje nepakankamumo, negali būti tenkinami. Visų pirma, tai nėra taip suformuluotas reikalavimas, kad teismas galėtų jį išspręsti ABTĮ 88 straipsnyje nurodytu būdu. Antra, taip suformuluotas reikalavimas gali būti vertinamas kaip motyvacinė skundo dalis. Teismas daro išvadą, kad pateikti archyvo pažymėjimai nuosavybės teisės nepatvirtina, šie pažymėjimai gali būti vertinami tik kaip papildomi dokumentai, kurie patvirtintų nuosavybės teises, jeigu būtų pateikti ir kiti, reikšmingesni dokumentai. Šiuo atveju archyvo pažymėjime kalbama apie Centrinio statistikos biuro 1937 09 07 anketą. Tai atitinka Vyriausybės 1993 06 10 nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ 1.1.5. punkte išvardytiems dokumentams, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą.

Kadangi Vilniaus apskrities viršininkas 2007 06 11 sprendimu Nr. 20-475 pareiškėjo skundą išsprendė tinkamai, šiuo raštu skundžiamas Komisijos protokolas papildytas taip, kaip to reikalauja Tvarkos 13 punktas, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Komisijos 2007 02 15 protokolą, t.y. protokolinį nutarimą, netenkinamas. Remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2007 06 11 raštu Nr. 20-475 pareiškėjas turi teisę kreiptis į apylinkės teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo ir taip ginti savo teises nepriklausomai nuo Komisijos protokolinio nutarimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo M. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.