Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-332/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-13Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
1A-83-332/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30815-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
G. L.
Advokatai
Zoja Kastėnienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-332/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30815-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,nuteistojo G. L. gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams,

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas G. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2019 m. liepos 22 d. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. L. nuteistas už tai, kad jis 2019 liepos 20 d., apie 19 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir buvusios sugyventinės V. M. metu, rankomis sugriebdamas sugyventinei V. M. už plaukų, kumščiu suduodamas vieną smūgį į veido sritį, kumščiu suduodamas tris smūgius į galvos sritį bei pargriaudamas ant grindų, sukėlė jai fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, įrėmęs peilį V. M. į krūtinę, grasino ją papjauti sakydamas: „Aš tave suraižysiu ir viskas“, po to kirviu grasino, kad užmuš, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai prisipažįsta ir labai gailisi, o dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nesutinka, nes nukentėjusioji ir liudytojas R. Č. buvo už jį (apeliantą) girtesni. Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji ir minėtas liudytojas jį apkalba bei davė melagingus parodymus dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

2.2. Be to, skunde pažymima, jog jis su nukentėjusiąja turi tris bendrus vaikus, todėl jais jam, kaip tėvui, reikia rūpintis. Jis būdamas įkalinimo įstaigoje vaikais negalės pasirūpinti. Be kita ko apeliantas nurodo, kad yra dirbantis.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo G. L. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo.

5. Apeliantas skunde neginčija jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, jog yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

5.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad G. L. kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Telšių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį pripažindamas G. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

5.2. Apeliantas neigia savo kaltę dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo teigdamas, jog nusikaltimo nepadarė, jį nukentėjusioji ir liudytojas apkalba bei buvo girtesni už jį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl G. L. kaltės grasinus užmušti V. M..

5.3. Apygardos teismo vertinimu, G. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, t. y., grasinus užmušti V. M., įrodo: nukentėjusiosios V. M. parodymai apylinkės teisme, kur ji nurodė, jog G. L. pasiėmė peilį, jį atkišo jai (nukentėjusiajai) prie krūtinės ir pasakė „aš tuoj tave suraižysiu“, vėliau G. L. peilį numetė ir pasiėmė kirvį, buvusį prie krosnies, jai atrodė, kad G. L. gali ją nužudyti ar sužaloti, nes G. L. yra sėdėjęs laisvės atėmimo vietoje už smurtą prieš ją (b. l. 151–153), ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė analogiškus parodymus (b. l. 35–36); liudytojo R. Č. parodymai teisme, kur jis parodė, jog atbėgęs nukentėjusiosios vaikas pasakė, jog reikia ją gelbėti nuo G. L., nubėgus prie G. L. namo išgirdo, kaip nukentėjusioji šaukiasi pagalbos, prieš patenkant į G. L. namą matė, jog G. L. eina per virtuvės patalpą rankose turėdamas kirvuką, vėliau nukentėjusioji liudytojai sakiusi, jog G. L. jai grasino (b. l. 160–161), ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip teismo posėdžio metu (b. l. 41–42); įvykio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog G. L. name ties krosnimi ant grindų buvo rastas kirvis mediniu kotu (b. l. 15–25). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios ir liudytojo R. Č. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, juose nėra esminių prieštaravimų dėl įvykio aplinkybių, pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais nėra. Sutiktina su apelianto argumentais, jog tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas R. Č. įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio (b. l. 27, 28), tačiau, priešingai nei mano apeliantas, tai įtakos jų parodymų teisingumui neturėjo, nes nukentėjusioji parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė praėjus parai laiko po įvykio (b. l. 35–36), o liudytojas R. Č. – daugiau nei 2 savaitėms po įvykio (b. l. 41–42), duomenų, jog minėtų apklausų metu liudytojas ir nukentėjusioji galėjo būti neblaivūs, nėra. Be to, minėti asmenys teisme davė parodymus analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kas taip pat patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo R. Č. parodymų patikimumą. Pastebėtina, jog apeliantas tik deklaratyviai, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį teigia, jog yra apkalbamas nukentėjusiosios ir liudytojo R. Č., nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti minėtų asmenų parodymų teisingumu, be to, ir pats apeliantas skunde nenurodė, kodėl jis turėtų ar galėtų būti apkalbamas minėtų asmenų.

5.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo G. L. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad G. L. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, o BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. L. bausmes dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

6.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. L. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, G. L. yra 4 kartus teistas ir visus kartus dėl smurtinių nusikalstamų veikų įvykdymo, be to, net tris kartus tos pačios nukentėjusiosios V. M. atžvilgiu (b. l. 62–86), baustas administracine tvarka (b. l. 87–90). Pastebėtina, kad G. L. naują nusikalstamą veiką įvykdė praėjus tik 4 mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę (b. l. 68). Pažymėtina, kad nuteistojo G. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrįstai nenustatė. Nors apeliantas teigia, jog prisipažįsta ir gailisi dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nelaikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes G. L. apylinkės teisme nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, nurodydamas, jog nukentėjusiajai trenkė tik delnu, jos nepargriovė ir už plaukų nesugriebė (b. l. 150–151). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. L. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė už BK 145 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką yra netgi mažesnė už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Be to, nuteistajam G. L. už BK 140 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką buvo pagrįstai paskirta didesnė bausmė, nei numatytas minėto straipsnio sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų), nes kaip ir minėta G. L. jau ne kartą buvo teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, kas šiuo atveju didina apelianto ir jo padarytos veikos pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam G. L. paskirtas bausmes, taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą patį švelniausią ir palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmių apėmimą. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis su nukentėjusiąja turi tris bendrus vaikus, kuriais turi rūpintis, yra dirbantis, todėl prašo sušvelninti bausmę, nemenkina G. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam G. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei subendrinta galutinė bausmė būtų per griežtos.

6.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą G. L. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. G. L. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė adekvačią ir proporcingą įvykdyto nusikaltimo ir G. L. asmenybės pavojingumui laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Raimundas JurgaitisZigmas KavaliauskasNijolė Matuzevičienė