Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir nuteistojo A. T. gynėjos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bei A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 14 MGL (527 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), ir nuteistas:

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš A. M. ir A. T. priteista išieškoti valstybės naudai po 4 350 Eur konfiskuotino turto vertės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad per laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 18 d., apie 09.20 val., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą – G. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šį dokumentą, turėdamas su savimi iki 2015 m. gruodžio 18 d., apie 10.55 val., neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir gabeno nuo Kauno miesto Raudondvario plento iki Kalvarijos r. sav., Salaperaugio kaimo, vykdamas kaip keleivis automobiliu „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šį dokumentą neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo 2015 m. gruodžio 18 d., apie 10.55 val,. Kalvarijos r. sav., Salaperaugio kaime, t. y. dokumentų kontrolės metu pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnui kaip savo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

2. A. M. ir A. T. nuteisti už tai, kad 2015 m. gruodžio 18 d., apie 9.20 val., bendrai veikdami, šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 019992 abipusio susižinojimo aplinkybėmis paslėptą automobilio „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės dangčio konstrukcijoje, A. T. šį automobilį vairuojant, o A. M. vykstant automobiliu kaip keleiviui, neturėdami leidimo gabeno keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai nuo Kauno miesto Raudondvario plento iki Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo, kol 2015 m. gruodžio 18 d., apie 10.55 val., pradėto ir atlikto patikrinimo metu šį gabenamą šaunamąjį ginklą surado Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

3. A. M. ir A. T. nuteisti už tai, kad bendrais veiksmais atgabenę šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 019992 keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Salaperaugio kaimo, Kalvarijos sav., Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos veikimo teritorijos, valstybės sienos ženklo Nr. 140 ribų, bendrai veikdami, pasikėsino šį šaunamąjį ginklą, neturėdami leidimo, tuo pačiu keliu gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, tačiau nebaigė šios veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – 2015 m. gruodžio 18 d., apie 10.55 val., pradėto ir atlikto patikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų šis šaunamasis ginklas buvo surastas ir A. M. bei A. T. buvo sulaikyti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. M. ir nuteistojo A. T. gynėjos apeliaciniai skundai atmetami.

8. Byloje nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl A. M. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą G. L. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės įgijimą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą. Šioje bylos dalyje teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Tokie apeliantų teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kaltinamasis ar jo gynėjas teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, A. M. ir A. T. pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo nesutikti. Nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir pateikti aiškūs įrodymų vertinimo motyvai, kodėl vienais įrodymais vadovautasi, o kiti, tame tarpe A. T. ir A. M. parodymai, atmetami. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nuteistųjų padarytos veikos aplinkybių, jų kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, lygindamas juos tarpusavyje, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, ko pasėkoje pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti A. M. ir A. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes bei jų kaltei konstatuoti. Priešingai, būtent apeliaciniuose skunduose byloje surinkti įrodymai ar nustatytos aplinkybės yra aiškinamos atskirai, nesiejant jų į visumą, akcentuojant tik nuteistųjų išdėstytas įvykių versijas patvirtinančius įrodymus ir aplinkybes. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvieji A. M. ir A. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai byloje yra nustatyti neginčijamai.

15.4. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno pirminėje apklausoje A. T. parodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. buvo nuvykęs pas tetą, kadangi dažnai ten lankosi, todėl pažįsta aplink gyvenantį jaunimą, vienas iš tų pažįstamų pravarde (duomenys neskelbtini) (t. y. A. M.), besikalbant su juo pasisakė, kad važiuos į Vokietiją, ir A. M. paklausė, ar jo nepaimtų kartu, abu sutarė, kad A. M. 2015 m. gruodžio 18 d. 10 val. lauks Raudondvario pl. prie „IKI“ parduotuvės. Atvažiavus prie parduotuvės, A. M. jau laukė, atidarė automobilio bagažinę ir leido pasidėti daiktus, tada pamatė pažįstamą E., nežino, kuo šis užsiima, kadangi seniai nebuvo matęsi, todėl nuėjo pakalbėti su E. bei nematė, ką likęs vienas prie automobilio veikė A. M.. Išvažiavę iš Kauno buvo sustoję tik degalinėje nusipirkti kavos. A. T. nurodė, kad automobilyje esanti radijo ryšio stotelė yra jo, ją visada naudoja važiuodamas per Lenkiją. Apklausos metu A. T. nurodė analogiškas aplinkybes apie automobilio sustabdymą pasienyje, dokumentų patikrinimą ir detalią automobilio apžiūrą kaip ir bylą nagrinėjant teisme (4 t., b. l. 12-15). Papildomos apklausos metu A. T. jau nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. iš namų išvažiavo apie 8-9 val., iki susitikimo su A. M. dar nuvažiavo pavalgyti į barą-kavinę „Ramunė“, galimai esantį Naujalio g. Taip pat patikslino, kad į Vokietiją vyko pas R. ir J. (t. y. J. D. V.), su kuria 2015 m. gruodžio 18 d. kalbėjosi telefonu (4 t., b. l. 18-20). Kitos apklausos metu A. T. patikslino, kad 2015 m. gruodžio 18 d. J. D. V. buvo Lietuvoje, o R. Vokietijoje, bet A. T. vyko į Vokietiją, nes žinojo, kad tą pačią dieną į Vokietiją važiuos ir J. D. V., tik su kitu automobiliu. Kaip nurodė A. T., A. M. laukė ne prie pačios parduotuvės, bet iš šono. Kategoriškai neigė, kad su A. M. buvo nuvažiavę prie Kauno pilies. Parodė, kad radijo ryšio stotelę pasiskolino iš M. G.. Teigė neprisimenantis, su kuo kontaktavo telefonu važiuodamas automobiliu. Tvirtino nežinojęs, kad automobilyje paslėptas ginklas ar kad A. M. vyksta su svetimu asmens dokumentu (4 t., b. l. 23-25). Apklausiamas dar kartą be ankstesniuose parodymuose nurodytų aplinkybių A. T. papildomai parodė, kad jokių Ryčio kontaktų neturi ir neprisimena kaip jam pranešė apie ketinimą atvažiuoti, tuo tarpu J. D. V. sakė jai paskambinti, kai būtų važiavęs, ir ji būtų pasakiusi tikslų adresą, kur važiuoti. Patikslino, kad su M. G. susitiko iš vakaro, o ne 2015 m. gruodžio 18 d. ryte (4 t., b. l. 36-41).

16. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų nuteistųjų parodymų, jie yra nenuoseklūs, nuteistieji kiekvienos apklausos metu nurodo vis naujas aplinkybes ar tikslina anksčiau nurodytas aplinkybes atsižvelgiant į iš kitų įrodymų šaltinių gautus duomenis, parodymuose gausu prieštaravimų, neatitikimų, todėl nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų parodymais nesivadovavo.

16.1. Ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažinęs savo kaltę ir nurodęs, kad aikštelėje prie Kauno pilies rastą radinį slėpė automobilio bagažinės konstrukcijoje, bylą nagrinėjant teisme A. M. jau teigė nieko neslėpęs ir su A. T. net nesustoję prie Kauno pilies. Tuo labiau kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. papasakota versija apie aikštelėje prie Kauno pilies rastą skudurą, į kurį buvo kažkas suvyniota, neatitinka nustatytų bylos faktinių aplinkybių, kadangi byloje nustatyta, jog nuteistieji prie Kauno pilies sustoję nebuvo, o šaunamasis ginklas buvo suvyniotas ne į skudurą, bet įdėtas į kojinę.

16.2. Teisiamajame posėdyje siekdamas sumenkinti savo vaidmenį bendroje nusikalstamoje veikoje A. M. teigė, kad A. T. iki tol nepažinojo, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė pažįstantis A. T. iš matymo, be to, ir A. T. tvirtino pažinojęs iš matymo A. M., žinojęs šio pravardes.

16.3. Teisiamajame posėdyje A. M. negalėjo logiškai paaiškinti tokio parodymų pakeitimo priežasčių. Nuteistasis aiškino neva ikiteisminio tyrimo metu prisipažino slėpęs rastą skudurą su jame įvyniotu ginklu, nes nenorėjo, kad suimtų ir niekuo dėtą A. T., tuo pačiu aiškino neva policijos pareigūnai norėjo sulaikyti E. G. ir prašė prieš jį duoti parodymus, bet A. M. nesutiko, paskui jau teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tiesos nesakė, nes jam nedavė susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, būtent susipažinimas su bylos medžiaga ir lėmė parodymų pakeitimą, tik kitu tikslu nei teigė A. M.. Akivaizdu, jog susipažinęs su bylos medžiaga ir supratęs, kad pirminiai jo parodymai neatitinka byloje surinktų duomenų bei kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių A. M. dalyvavimą neteisėtai gabenant šaunamąjį ginklą, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės A. M. parodymus pakeitė ir kategoriškai tvirtino nieko nežinojęs apie automobilyje gabenamą paslėptą šaunamąjį ginklą.

16.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiamas A. T. nurodydavo vis naujas vykimo į Vokietiją aplinkybes. Teisme tvirtino važiavęs pas pusseserę, kai ikiteisminio tyrimo metu teigė važiavęs pas R., kurio jokių kontaktinių duomenų neturėjo, ir J. D. V.. Papildomos apklausos metu atsižvelgdamas į užfiksuotus tarpusavio susitikimus ir telefoninius pokalbius A. T. savo parodymus tikslino nurodydamas, kad tuo metu J. D. V. buvo Lietuvoje, bet tą pačią dieną irgi važiavo į Vokietiją. Šiame kontekste svarbūs ikiteisminio tyrimo metu apklaustos J. D. V. parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje negalint apklausti liudytojos dėl jos mirties, kad tuo metu ji iš Lietuvos važiavo į Nyderlandus (2 t., b. l. 57-58), o kartu su J. D. V. automobiliu važiavęs M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis vežė J. D. V. į Nyderlandus paprašytas padėti persikraustyti.

16.5. Nenuoseklūs A. T. parodymai ir dėl automobilyje buvusios radijo ryšio stotelės. Pirminės apklausos metu A. T. tvirtino, kad radijo ryšio stotelė yra jo ir kad visada ja naudojasi važiuodamas per Lenkiją, bet papildomos apklausos metu jau teigė, kad radijo ryšio stotelę paskolino M. G., iš kurio radijo ryšio stotelę gavo 2015 m. gruodžio 18 d. ryte, visgi vėlesnės apklausos metu teigė, kad su M. G. susitiko iš vakaro. Tačiau tuo metu buvo vykdomas M. G. slaptas sekimas (3 t., b. l. 13-14, 15-16), kurio rezultatai užfiksuoti slapto sekimo protokole ir pažymoje (3 t., b. l. 19-21), iš kurios matyti, kad 2015 m. gruodžio 17 d. M. G. su A. T. susitikę nebuvo. Tai paneigia ir A. T. parodymus neva M. G. 2015 m. gruodžio 17 d. jį nuvežė išsinuomoti automobilį bei M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tariamą A. T. pavežimą (2 t., b. l. 28-30).

16.6. Teisme aiškindamas bendravimą telefonu ir per radijo ryšio stotelę su priešais važiavusiais M. G., E. G. ir J. D. V. nuteistasis A. T. teigė, kad domėjosi, ar pasienyje nevykdoma kontrolė, nes bevažiuojant neva A. M. jam užsiminė apie problemas dėl asmens dokumento, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tiek A. T., tiek A. M. tvirtino, kad A. T. nebuvo žinoma, nei kad A. M. neturi savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nei kad vyksta su svetima asmens tapatybės kortele.

16.7. Aiškindamas susitikimo su E. P. aplinkybes A. T. nurodė, kad E. P. susitiko atsitiktinai, apibūdino jį kaip seną pažįstamą, su kuriuo buvo seniai nesimatęs, be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodė nežinantis, kuo E. P. užsiima, nors duodamas parodymus teisme jau nurodė, kad E. P. yra automobilių meistras. E. P. parodė, kad A. T. atvarydavo jam į servisą remontuoti savo automobilį. Išanalizavus A. T. naudojamo mobilaus ryšio telefono išklotines nustatyta, kad nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. A. T. telefonu su E. P. bendravo 8 kartus, o 2015 m. gruodžio 18 d. – 1 kartą (3 t., b. l. 141-142). Taip pat vykdant A. T. mobilaus ryšio telefono pasiklausymą užfiksuotas 2015 m. gruodžio 18 d. 8.55 val. pokalbis su E. G., kurio metu A. T. sako esantis pas „E.“, t. y. E. P., ir laukia kol viską sutvarkys (3 t., b. l. 32). Tai paneigia A. T. parodymus, jog susitikimas su E. P. buvo atsitiktinis. Be to, pats A. T. pripažino, kad išsinuomotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, todėl jo vežti į servisą nebuvo jokio pagrindo.

17. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu (ar neprisipažinimu) padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kitas nustatytas veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016 ir kt.). Tai ir padarė pirmosios instancijos teismas, apie nuteistųjų kelionės tikslą ir kaltės turinį sprendęs ne iš nenuoseklių ir prieštaringų nuteistųjų parodymų, bet atlikęs išsamią slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotų duomenų analizę, įvertinęs nuteistųjų telefoninius kontaktus su kitais asmenimis, sugretinęs šiuos duomenis su kitais bylos duomenimis ir logiškai susiejęs su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kas leido teismui daryti vienareikšmišką išvadą dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

17.1. Nors byloje nėra duomenų apie A. M. ir A. T. bendravimą iki nusikalstamos veikos, tačiau išanalizavus nuteistųjų naudotų mobilaus ryšio telefonų išklotines nustatyta, kad A. M. nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki gruodžio 18 d. 9 kartus kontaktavo su E. G. naudojamu telefono numeriu, gruodžio 18 d. – 3 kartus, tuo tarpu A. T. nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki gruodžio 18 d. E. G. naudojamu telefono numeriu kontaktavo 87 kartus, o gruodžio 18 d. – 2 kartus (3 t., b. l. 141-142). Vykdant E. G. naudoto mobilaus ryšio telefono pasiklausymą užfiksuoto pokalbio su A. T. metu E. G. prašo jam priminti, kad turi vykti pas „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pagal pravardę pas A. M. (2015 m. gruodžio 13 d., 15.35 val., pokalbis Nr. 3280 (3 t., b. l. 26)). Be to, to paties pokalbio metu E. G. klausia, ar A. T. nerado žmonių, kurie nori važiuoti, o A. T. atsako, kad dar ne, kalbėjosi su „Ilgu“, bet šis važiuoti nenori. 2015 m. gruodžio 18 d. 8.53 val. užfiksuoto E. G. pokalbio telefonu su A. M. metu, E. G. praneša, jog jie (jis, J. D. V. ir M. G.) yra prie gaisrinės, A. M. atsako, kad išeina ir palieka namie telefoną, iš karto po to 8.55 val. užfiksuotas E. G. pokalbis su A. T., šis sako esantis pas E. P., E. G. nurodo, kad tuoj atvažiuos (telefoniniai pokalbiai Nr. 3812 ir 3813 (3 t., b. l. 26-27)). Atitinkamai M. G. slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2015 m. gruodžio 18 d. 8.10 val. į J. Naujalio g. 18 automobiliu „Ford Mondeo“ atvažiavo M. G., 8.20 val. išsinuomotu automobiliu „Ford C-MAX“ atvažiavo A. T., 8.35 val. M. G. išvažiavo automobiliu „Ford Mondeo“ kartu su E. G. ir J. D. V., jie 8.50-8.55 val. buvo prie Rusų g. 4 pastato, iš kur išvažiavo 8.55 val., t. y. po E. G. ir A. T. telefoninio pokalbio, ir 9.15-9.20 val. atvažiavo prie garažų masyvo, esančio Raudondvario pl. 174F, kur susitiko su A. T. ir A. M., o paskui išvažiavo iš Kauno (3 t., b. l. 19-21). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išanalizavus A. T. telefono išklotines nustatyta, jog vien 2015 m. gruodžio 18 d. A. T. net 24 kartus kontaktavo su J. D. V., kuri važiavo viename automobilyje su E. G. ir M. G. ir kurios telefonu, kaip matyti iš užfiksuotų pokalbių, naudojosi vyriškis (3 t., b. l. 141-142). Iš tuo metu užfiksuotų A. T. pokalbių telefonu (3 t., b. l. 32-34, 37-39) matyti, kad A. T. kalbasi apie radijo ryšio stotelės įsijungimą ir išbandymą, dažnio nustatymą tarpusavio bendravimui (2015 m. gruodžio 18 d. 9.18 val., 9.19 val., 9.20 val., 10.31 val. pokalbiai Nr. 138, 140, 142, 158), derina vykimo į Lenkiją maršrutą (ar per Alytų, ar per Marijampolę), tikslinasi tarpusavio buvimo vietą (2015 m. gruodžio 18 d. 9.25 val., 9.44 val., 10.31 val. pokalbiai Nr. 144, 146, 158), be to, VSAT pareigūnams sustabdžius M. G., E. G. ir J. D. V., pastaroji skambina A. T. ir ragina kuo greičiau važiuoti, nes kol tikrina jų dokumentus nėra stabdomi kiti automobiliai (2015 m. gruodžio 18 d. 10.41 val. pokalbis Nr. 160), o vėliau skambina ir klausia, ar A. T. sėkmingai pervažiavo valstybės sieną (2015 m. gruodžio 18 d. 10.56 val., 11.05 val. pokalbiai Nr. 165, 168).

17.2. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. T. ir A. M. važiavimas kartu išsinuomotu automobiliu, kurio konstrukcijoje buvo paslėptas šaunamasis ginklas, nebuvo atsitiktinis. Akivaizdu, kad kelionės detalės buvo derinamos dar iki 2015 m. gruodžio 18 d., taip pat neatsitiktinai prieš A. T. ir A. M. automobilį važiavo M. G., E. G. ir J. D. V., su kuriais A. T. nuolatos palaikė ryšį telefonu ir per radijo ryšio stotelę bei kurie turėjo įspėti apie galimas kliūtis (kaip šiuo atveju pareigūnų vykdytą kontrolę). Be to, tiek ruošiantis kelionei, tiek kelionės metu buvo laikomasi konspiracijos, ką patvirtina A. M. sprendimas palikti namie telefoną ir radijo ryšio stotelės naudojimas tarpusavio pokalbiams. Tokie kryptingi ir suderinti veiksmai, vertinant juos kartu su aplinkybe, jog automobiliu buvo neteisėtai gabenamas šaunamasis ginklas, neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kartu aptartas nuteistųjų veiksmų kryptingumas, bendrumas ir suderintumas rodo, kad jie veikė pagal vieningą nusikalstamą sumanymą, siekdami to paties nusikalstamo tikslo, ko pakanka išvadai dėl nuteistųjų bendrininkavimo.

17.3. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai akcentuojama tai, kad ant automobilyje rasto šaunamojo ginklo ir kojinės, į kurią jis buvo įdėtas, nebuvo rasta nuteistųjų biologinių pėdsakų ir pirštų antspaudų. Pažymėtina, kad tai tik vieni iš įrodymų šaltinių, todėl šios aplinkybės sureikšminti negalima, tuo labiau kad A. M. ir A. T. nuteisti už automobilyje paslėpto šaunamojo ginklo gabenimą, o ne jo laikymą ar paslėpimą, dėl ko negalima atmesti galimybės, jog automobilyje šaunamąjį ginklą paslėpė kiti asmenys, bet tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiame kontekste paminėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktas eksperimentas, kurio metu aiškintasi per kiek laiko galima po bagažinės dangčio apdaila paslėpti ginklą, taip pat nei patvirtina, nei paneigia nuteistiesiems inkriminuotos veikos – neteisėto šaunamojo ginklo gabenimo. Atsižvelgiant į konspiracijos priemonių naudojimą, nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės nepaneigia ir tai, kad tyrimo metu nebuvo užfiksuota pokalbių apie gabentą šaunamąjį ginklą. Kaip jau buvo minėta, byloje yra pakankamai kitų duomenų, kurių pagrindu nuteistųjų veikoje konstatuoti visi objektyvieji ir subjektyvieji jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai. A. T. gynėjos išsakyti teiginiai, kad ginklo gabenimui bendrakeleivis nėra būtinas, kad būtų nelogiška ginklą gabenti kartu su asmeniu, kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, bei kad automobilio apžiūros metu A. T. elgėsi ramiai, nesijaudino, vertinami kaip niekuo nepagrįsti subjektyvaus pobūdžio svarstymai, nei patvirtinantys, nei paneigiantys nuteistųjų kaltės.

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. ir A. T. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl A. M. ir A. T. pagrįstai nuteisti už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

19. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose neginčija jiems paskirtų bausmių, teisėjų kolegija, patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Skirdamas bausmes ir parinkdamas jų dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistųjų asmenybes, dėl ko anksčiau ne kartą teistam A. M. buvo paskirtos griežtesnės bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, A. M. paskirtos sankcijos vidurkį atitinkančios, o A. T. nežymiai už sankcijos vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmės neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtų bausmių.

20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. ir nuteistojo A. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus atmesti.