Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei S. B. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tinkamai – asmeniškai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija, vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją – būsto nuomą, 2014 m. spalio 14 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. TV23-166 (toliau - Sutartis), nuomos pagrindais suteikė S. B. gyvenamąsias patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė pateikė prašymą dėl Gyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo, kuriame nurodė, kad raktus grąžino prašymo pateikimo dieną. Sutartis su atsakove buvo nutraukta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. Al-1752 nuo rugpjūčio 6 d. 2019 m. rugpjūčio 6 d. fakto užfiksavimo akte užfiksuota Gyvenamosios patalpos būklė po raktų grąžinimo. Atsakovė paliko netvarkingas gyvenamąsias patalpas, todėl po sutarties nutraukimo gyvenamosiose patalpose buvo atlikti darbai.

Sutarties 5.15. p. atsakovė įsipareigojo atlyginti nuomotojui visus nuostolius, kuriuos nuomotojas patiria dėl sutartyje numatytų nuomininko įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Sutarties 5.16 p. atsakovė įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti už žalą, kurią nuomininkas ar jo šeimos nariai padarė gyvenamajai patalpai savo veiksmais (neveikimu). Dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Ieškovės patirta turtinė žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kadangi jis nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl turi prisiimti kaltę dėl turtinės žalos atsiradimo. Sutarties 5.11.2.1. papunkčiu atsakovė įsipareigojo pertvarkyti ar remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus; 5.11.2.2.papunkčiu atsakovė įsipareigojo savo lėšomis keisti ar remontuoti klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, maišytuvus, čiaupus, šalto ir karšto vandens vamzdžius, dujines, elektrines ar kietojo kuro virykles, dujinius ar elektrinius vandens šildytuvus, kietojo ar dujinio kuro krosnis ir kt. Nutraukus sutartį, ieškovė buvo priversta atlikti būsto gerinimo darbus ir dėl šių darbų patyrė 709,70 Eur turtinę žalą.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovė privalėjo savo prievolę vykdyti tinkamai ir laiku mokėti nuomos mokestį ieškovei, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl pilnai tenkintinas, kadangi atsakovė nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė prievolę (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.383 straipsnis).

Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo į Valstybės biudžetą priteistina 16 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 167371234, naudai:

- 709,70 Eur (septynis šimtus devynis eurus 70 ct) turtinės žalos;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 21 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į Valstybės biudžetą 16 Eur (šešiolika eurų) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovei, jog žyminį mokestį turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.